Kai Amsterdamo muziejuje Rijksmuseum 2023 metais buvo eksponuojamas paveikslas, sukurtas pasitelkiant dirbtinio intelekto algoritmus, lankytoj\u0173 reakcijos svyravo nuo nuostabos iki pasipiktinimo. Paveikslas, vaizduojantis olandi\u0161k\u0105 peiza\u017e\u0105 Rembranto stiliumi, buvo toks \u012ftikinamas, kad net patyr\u0119 meno kritikai tur\u0117jo pripa\u017einti \u2013 riba tarp \u017emogaus ir ma\u0161inos k\u016brybos tapo miglota.<\/p>\n
\u0160iandien dirbtinis intelektas (DI) jau kuria muzik\u0105, ra\u0161o poezij\u0105, tapo paveikslus ir netgi kuria skulpt\u016bras. Ta\u010diau fundamentalus klausimas i\u0161lieka: ar tai tikras k\u016brybi\u0161kumas, ar tik sud\u0117tinga imitacija? Ar robotai gali tapti tikrais menininkais, ar jie t\u0117ra \u012fmantr\u016bs \u012frankiai \u017emogaus rankose?<\/p>\n
K\u016brybi\u0161kumas ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomas i\u0161skirtine \u017emogaus savybe \u2013 geb\u0117jimu kurti ka\u017ek\u0105 originalaus, prasmingo ir vertingo. Tai procesas, apimantis ne tik technin\u012f meistri\u0161kum\u0105, bet ir emocijas, patirtis, kult\u016brin\u012f kontekst\u0105. Ta\u010diau naujausi DI pasiekimai ver\u010dia mus perm\u0105styti \u0161ias nusistov\u0117jusias koncepcijas.<\/p>\n
Pirmieji bandymai sukurti “k\u016brybingus” kompiuterius prasid\u0117jo XX a. viduryje, kai mokslininkai eksperimentavo su algoritmais, galin\u010diais generuoti paprastus meno k\u016brinius. Ta\u010diau \u0161ie ankstyvieji bandymai buvo labiau pana\u0161\u016bs \u012f atsitiktini\u0173 element\u0173 kombinacijas nei \u012f tikr\u0105 k\u016bryb\u0105.<\/p>\n
Tikras prover\u017eis \u012fvyko XXI a. prad\u017eioje, kai buvo sukurti pirmieji neuroniniai tinklai, galintys mokytis i\u0161 dideli\u0173 duomen\u0173 rinkini\u0173. 2015 metais “DeepDream” algoritmas suk\u0117l\u0117 sensacij\u0105, transformuodamas paprastus vaizdus \u012f psichodelinius meno k\u016brinius. Tai buvo tik prad\u017eia.<\/p>\n
\u0160iandien turime tokius \u012frankius kaip:<\/p>\n
\u0160ios sistemos jau neb\u0117ra papras\u010diausi duomen\u0173 kopijavimo \u012frankiai. Jos geba analizuoti mil\u017eini\u0161kus kiekius meno k\u016brini\u0173, i\u0161mokti j\u0173 stili\u0173, strukt\u016br\u0105 ir taisykles, o tada sukurti ka\u017ek\u0105, kas atrodo visi\u0161kai nauja. Bet ar tai tikras k\u016brybi\u0161kumas?<\/p>\n
K\u016brybi\u0161kumo teoretikas Mihaly Csikszentmihalyi apibr\u0117\u017eia k\u016brybi\u0161kum\u0105 kaip proces\u0105, kurio metu sukuriama nauja id\u0117ja ar produktas, pripa\u017e\u012fstamas vertingu tam tikroje srityje. Pagal \u0161\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105, DI k\u016briniai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi k\u016brybi\u0161kais.<\/p>\n
Ta\u010diau \u010dia susiduriame su fundamentaliu skirtumu: \u017emogaus k\u016brybi\u0161kumas kyla i\u0161 s\u0105mon\u0117s, patirties, emocij\u0173 ir kult\u016brinio konteksto. DI neturi \u0161i\u0173 savybi\u0173 \u2013 jis nesupranta savo kuriam\u0173 darb\u0173 prasm\u0117s, nejau\u010dia pasidid\u017eiavimo ar nusivylimo, nesuvokia kult\u016brinio konteksto subtilybi\u0173.<\/p>\n
Filosofas John Searle tai iliustruoja savo garsiuoju “Kin\u0173 kambario” mintiniu eksperimentu \u2013 sistema gali atrodyti suprantanti kalb\u0105, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tik manipuliuoja simboliais pagal taisykles, be tikro supratimo.<\/p>\n
Menininkas ir technologij\u0173 kritikas Jaron Lanier pabr\u0117\u017eia: “DI k\u016bryba yra \u017emoni\u0173 k\u016brybos statistinis atspindys. Ji neturi sav\u0119s suvokimo, neturi tikslo, neturi tro\u0161kim\u0173. Ji neturi to, kas daro men\u0105 \u017emogi\u0161ku.”<\/p>\n
Kita vertus, ar visada \u017einome, kas vyksta menininko galvoje? Ar galime objektyviai \u012fvertinti k\u016brybos proces\u0105, ar tik jo rezultat\u0105? Jei DI sukuria k\u016brin\u012f, kuris mus jaudina, ver\u010dia susim\u0105styti ar \u017eav\u0117tis, ar svarbu, kad jis netur\u0117jo “tikros” intencijos?<\/p>\n
Galb\u016bt produktyviausias po\u017ei\u016bris \u012f DI k\u016brybi\u0161kum\u0105 \u2013 matyti j\u012f ne kaip konkurent\u0105 \u017emogaus k\u016brybi\u0161kumui, bet kaip nauj\u0105 bendradarbiavimo form\u0105. Daugelis \u0161iuolaikini\u0173 meninink\u0173 jau naudoja DI kaip \u012frank\u012f savo k\u016brybiniame procese.<\/p>\n
Meninink\u0117 Sougwen Chung suk\u016br\u0117 projekt\u0105 “Drawing Operations”, kuriame ji pie\u0161ia kartu su robotu, reaguojan\u010diu \u012f jos judesius. Kompozitorius David Cope naudoja DI algoritmus, padedan\u010dius jam kurti muzik\u0105 Bacho stiliumi. Ra\u0161ytojas Robin Sloan suk\u016br\u0117 \u012frank\u012f, generuojant\u012f teksto fragmentus, kuriuos jis integruoja \u012f savo k\u016bryb\u0105.<\/p>\n
\u0160ie menininkai atranda, kad bendradarbiavimas su DI gali:<\/p>\n
“DI n\u0117ra mano konkurentas, tai mano bendradarbis,” \u2013 sako vizualin\u0117 meninink\u0117 Helena Sarin, naudojanti generatyvinius neuronini\u0173 tinkl\u0173 modelius savo darbuose. “Jis pasi\u016blo man kryptis, kuri\u0173 niekada neb\u016b\u010diau pasirinkusi, bet galutin\u012f sprendim\u0105 visada priimu a\u0161.”<\/p>\n
DI k\u016brybi\u0161kumo augimas kelia sud\u0117ting\u0173 etini\u0173 ir teisini\u0173 klausim\u0173. Vienas aktualiausi\u0173 \u2013 autoryst\u0117s ir intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s problema.<\/p>\n
Kai 2018 metais Christie’s aukcione buvo parduotas DI sukurtas paveikslas “Portrait of Edmond de Belamy” u\u017e stulbinan\u010di\u0105 432,500 doleri\u0173 sum\u0105, kilo klausimas: kas yra tikrasis \u0161io k\u016brinio autorius? Programuotojai, suk\u016br\u0119 algoritm\u0105? Menininkai, atrink\u0119 duomenis mokymui? Pats algoritmas?<\/p>\n
Dar sud\u0117tingesnis klausimas kyla d\u0117l duomen\u0173, naudojam\u0173 DI apmokymui. Daugelis DI sistem\u0173 mokosi i\u0161 milijon\u0173 meno k\u016brini\u0173, da\u017enai be ai\u0161kaus autori\u0173 sutikimo. Ar tai s\u0105\u017eininga? Ar tai nepa\u017eeid\u017eia autori\u0173 teisi\u0173?<\/p>\n
JAV teismuose jau vyksta bylos d\u0117l autori\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173, susijusi\u0173 su DI naudojimu:<\/p>\n
Be teisini\u0173 aspekt\u0173, kyla ir gilesni etiniai klausimai. Ar DI gali sustiprinti kult\u016brinius stereotipus? Ar jis gali suma\u017einti k\u016brybini\u0173 profesij\u0173 vert\u0119? Ar tai neprisid\u0117s prie kult\u016bros homogenizacijos, kai visi kurs pana\u0161ius darbus, paremtus tais pa\u010diais algoritmais?<\/p>\n
Nepaisant filosofini\u0173 ir etini\u0173 klausim\u0173, DI k\u016brybi\u0161kumas jau dabar turi daugyb\u0119 praktini\u0173 pritaikym\u0173 \u012fvairiose srityse.<\/p>\n
Reklamoje DI padeda greitai generuoti vizualin\u012f turin\u012f, pritaikyt\u0105 skirtingoms auditorijoms. Mados pramon\u0117je \u2013 kurti naujus dizainus ir prognozuoti tendencijas. Architekt\u016broje \u2013 generuoti alternatyvius projektus ir optimizuoti erdves.<\/p>\n
\u0160tai keli praktiniai patarimai, kaip \u0161iandien galite i\u0161naudoti DI k\u016brybi\u0161kum\u0105:<\/p>\n
Ta\u010diau svarbu prisiminti, kad geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasieksite naudodami DI kaip pagalbinink\u0105, o ne pakeisdami savo k\u016brybin\u012f ind\u0117l\u012f. Kaip pastebi kompozitorius ir technologij\u0173 entuziastas Brian Eno: “DI yra puikus \u012frankis id\u0117joms generuoti, bet jums vis tiek reikia \u017emogi\u0161kojo sprendimo, kad atskirtum\u0117te ger\u0105 id\u0117j\u0105 nuo blogos.”<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f ateit\u012f, DI k\u016brybi\u0161kumas grei\u010diausiai vystysis keliomis kryptimis.<\/p>\n
Pirma, technologijos taps dar galingesn\u0117s. Nauji algoritmai geb\u0117s kurti dar sud\u0117tingesnius, niuansuotesnius k\u016brinius. Jau dabar matome, kaip greitai tobul\u0117ja vaizdo generavimo modeliai \u2013 nuo primityvi\u0173 vaizd\u0173 prie\u0161 kelerius metus iki fotorealisti\u0161k\u0173 k\u016brini\u0173 \u0161iandien.<\/p>\n
Antra, tik\u0117tina, kad atsiras specializuoti DI \u012frankiai, pritaikyti konkre\u010dioms k\u016brybin\u0117ms disciplinoms \u2013 nuo architekt\u016bros iki juvelyrikos, nuo mados dizaino iki kulinarijos.<\/p>\n
Tre\u010dia, DI k\u016brybi\u0161kumas taps labiau personalizuotas. Vietoj bendr\u0173 modeli\u0173, apmokyt\u0173 visais prieinamais duomenimis, gal\u0117sime tur\u0117ti sistemas, pritaikytas konkre\u010diam stiliui ar poreikiams.<\/p>\n
Ta\u010diau did\u017eiausias pokytis gali b\u016bti kult\u016brinis \u2013 kaip mes suprantame k\u016brybi\u0161kum\u0105, autoryst\u0119 ir meno vert\u0119. Galb\u016bt ateityje:<\/p>\n
Dirbtinio intelekto k\u016brybi\u0161kumas primena \u0161ok\u012f \u2013 kartais ma\u0161ina veda, kartais seka paskui \u017emog\u0173. \u0160iame \u0161okyje atsiskleid\u017eia nauji k\u016brybiniai horizontai, kurie neb\u016bt\u0173 pasiekiami nei \u017emogui, nei ma\u0161inai atskirai.<\/p>\n
Galb\u016bt svarbiausia ne klausti, ar DI gali b\u016bti k\u016brybi\u0161kas, bet kaip jo k\u016brybi\u0161kumas papildo ir praple\u010dia m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 k\u016brybines galias. Kaip ra\u0161ytojas Ted Chiang pa\u017eymi: “Ma\u0161inos nekuria meno vietoj m\u016bs\u0173 \u2013 jos padeda mums kurti men\u0105, kokio anks\u010diau negal\u0117jome \u012fsivaizduoti.”<\/p>\n
\u0160iandien stovime ant slenks\u010dio \u012f nauj\u0105 k\u016brybin\u0119 er\u0105, kurioje ribos tarp \u017emogaus ir ma\u0161inos k\u016brybos tampa vis labiau neai\u0161kios. Tai kelia nerim\u0105, bet kartu \u017eadina ir susi\u017eav\u0117jim\u0105. Kaip ir su kiekviena nauja technologija, svarbiausia ne pati priemon\u0117, bet tai, kaip mes pasirenkame j\u0105 naudoti.<\/p>\n
Tod\u0117l vietoj baim\u0117s, kad robotai “pavogs” m\u016bs\u0173 k\u016brybi\u0161kum\u0105, galb\u016bt tur\u0117tume \u017evelgti \u012f DI kaip \u012f veidrod\u012f, atspindint\u012f m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 k\u016brybines galias, ir kaip \u012f \u012frank\u012f, galint\u012f pad\u0117ti mums atrasti naujas savirai\u0161kos formas. Galb\u016bt tikrasis DI k\u016brybi\u0161kumo stebuklas yra ne tai, k\u0105 jis gali sukurti, bet tai, kaip jis gali \u012fkv\u0117pti mus kurti.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"