Fotografavimas tapo tokia kasdienybe, kad retai kada susim\u0105stome apie stebukl\u0105, vykstant\u012f fotoaparato viduje. Kiekvien\u0105 kart\u0105 paspaud\u0119 mygtuk\u0105, mes u\u017efiksuojame akimirk\u0105, kuri kitaip b\u016bt\u0173 prarasta am\u017eiams. Bet kaip tiksliai tas ma\u017eas prietaisas sugeba “pagauti” \u0161vies\u0105 ir paversti j\u0105 nuotrauka?<\/p>\n\n\n\n
Viskas prasideda nuo \u0161viesos. Kai \u017ei\u016brime \u012f kok\u012f nors objekt\u0105 \u2013 med\u012f, nam\u0105 ar \u017emog\u0173 \u2013 mes matome \u0161vies\u0105, kuri atsispindi nuo to objekto ir patenka \u012f m\u016bs\u0173 akis. Fotoaparatas veikia pana\u0161iai, tik vietoj akies jis naudoja objektyv\u0105 ir jutikl\u012f.<\/p>\n\n\n\n
\u0160viesos spinduliai keliauja tiesiai, bet kai jie patenka \u012f objektyv\u0105, prasideda tikroji magija. Objektyvas \u2013 tai ne vienas stiklas, o sud\u0117tinga keli\u0173 ar net keliolikos l\u0119\u0161i\u0173 sistema. Kiekvienas l\u0119\u0161is turi savo paskirt\u012f: vieni formuoja vaizd\u0105, kiti taiso i\u0161kraipymus, treti kontroliuoja \u0161viesos kiek\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Pagrindin\u0117 objektyvo u\u017eduotis \u2013 surinkti \u0161viesos spindulius, atsispindin\u010dius nuo fotografuojamo objekto, ir sufokusuoti juos ant jutiklio pavir\u0161iaus. \u010cia svarbu suprasti, kad objektyvas formuoja apverst\u0105 vaizd\u0105 \u2013 kaip ir m\u016bs\u0173 akies l\u0119\u0161is. Tik fotoaparato procesorius v\u0117liau “apver\u010dia” nuotrauk\u0105 atgal.<\/p>\n\n\n\n
Prie\u0161 patekdama ant jutiklio, \u0161viesa turi “derybas” su dviem svarbiais fotoaparato komponentais \u2013 diafragma ir u\u017eraktu. Diafragma veikia kaip m\u016bs\u0173 akies vyzdys: ji gali pl\u0117stis ar siaur\u0117ti, kontroliuodama \u0161viesos kiek\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Kai diafragma pla\u010diai atidaryta (ma\u017eas f skai\u010dius, pvz., f\/1.4), pro j\u0105 patenka daug \u0161viesos, bet fokusuot\u0173 objekt\u0173 sritis b\u016bna ma\u017ea \u2013 fono suliejimas. Kai diafragma susiaurinta (didelis f skai\u010dius, pvz., f\/8), \u0161viesos patenka ma\u017eiau, bet visa nuotrauka b\u016bna ai\u0161ki nuo priekio iki galo.<\/p>\n\n\n\n
U\u017eraktas \u2013 tai mechaninis “vartai”, kurie atsidaro ir u\u017esidaro labai trumpam laikui. U\u017erakto greitis gali b\u016bti nuo keli\u0173 sekund\u017ei\u0173 iki 1\/4000 sekund\u0117s ar dar grei\u010diau. Kuo ilgiau u\u017eraktas atviras, tuo daugiau \u0161viesos patenka ant jutiklio, bet tuo didesnis pavojus, kad judantys objektai bus nery\u0161k\u016bs.<\/p>\n\n\n\n
Sen\u0173j\u0173 fotoaparat\u0173 \u0161irdis buvo fotojuosta \u2013 cheminis pavir\u0161ius, reaguojantis \u012f \u0161vies\u0105. \u0160iuolaikiniuose skaitmeniniuose fotoaparatuose jos viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 elektroninis jutiklis \u2013 CMOS arba CCD technologijos mikroschema.<\/p>\n\n\n\n
CMOS jutikliai \u0161iandien dominuoja rinkoje d\u0117l ma\u017eesnio energijos suvartojimo ir pigesn\u0117s gamybos. Jie susideda i\u0161 milijon\u0173 ma\u017ey\u010di\u0173 fotodiod\u0173 \u2013 kiekvienas atsakingas u\u017e vien\u0105 piksel\u012f. Kai \u0161viesa patenka ant fotodiodo, jis generuoja elektros signal\u0105, kurio stiprumas priklauso nuo \u0161viesos intensyvumo.<\/p>\n\n\n\n
\u012edomu tai, kad jutikliai i\u0161 prigimties “mato” tik \u0161viesum\u0105, bet ne spalvas. Spalv\u0173 informacija gaunama naudojant special\u0173 Bayer filtr\u0105 \u2013 mozaik\u0105 i\u0161 raudon\u0173, \u017eali\u0173 ir m\u0117lyn\u0173 filtr\u0173, u\u017ed\u0117t\u0173 ant kiekvieno pikselio. Fotoaparato procesorius v\u0117liau “sp\u0117ja” tikr\u0105sias spalvas, analizuodamas gretim\u0173 pikseli\u0173 duomenis.<\/p>\n\n\n\n
Automatinis fokusavimas \u2013 viena i\u0161 t\u0173 technologij\u0173, kurias laikome savaime suprantamomis, nors jos veikimas gana sud\u0117tingas. Yra keletas skirting\u0173 autofokuso tip\u0173, bet populiariausi \u2013 faz\u0117s detekcijos ir kontrasto detekcijos metodai.<\/p>\n\n\n\n
Faz\u0117s detekcijos autofokusas veikia pana\u0161iai kaip m\u016bs\u0173 akys. Jis dalija \u0161viesos spindulius \u012f du srautus ir analizuoja, ar jie sutampa. Jei nesutampa, fotoaparatas “\u017eino”, \u012f kuri\u0105 pus\u0119 ir kiek reikia pasukti objektyvo l\u0119\u0161ius, kad objektas b\u016bt\u0173 fokusuotas. \u0160is metodas greitas, bet veikia tik esant pakankamai \u0161viesai.<\/p>\n\n\n\n
Kontrasto detekcijos autofokusas analizuoja vaizdo kontrast\u0105 ir ie\u0161ko ta\u0161ko, kuriame kontrastas did\u017eiausias \u2013 ten objektas bus a\u0161triausias. \u0160is metodas tikslus, bet l\u0117tesnis, nes fotoaparatas turi “pabandyti” skirtingas fokusavimo pozicijas.<\/p>\n\n\n\n
Kai jutiklis u\u017efiksavo \u0161vies\u0105, prasideda intensyvus skaitmeninis apdorojimas. Fotoaparato procesorius per kelias sekundes atlieka darbus, kurie anks\u010diau u\u017etrukdavo valandas fotolaboratorijoje.<\/p>\n\n\n\n
Pirmiausia procesorius konvertuoja analoginius signalus i\u0161 jutiklio \u012f skaitmeninius duomenis. Tada jis “interpretuoja” spalvas pagal Bayer filtro informacij\u0105 \u2013 \u0161is procesas vadinamas demozaikingu. Kiekvieno pikselio galutin\u0117 spalva apskai\u010diuojama analizuojant ne tik jo paties, bet ir gretim\u0173 pikseli\u0173 duomenis.<\/p>\n\n\n\n
Toliau procesorius taiko baltojo balanso korekcij\u0105 (kad balti objektai atrodyt\u0173 balti nepriklausomai nuo ap\u0161vietimo tipo), triuk\u0161mo ma\u017einim\u0105, kontrastingum\u0105 ir spalv\u0173 sotumo reguliavim\u0105. Jis taip pat gali atpa\u017einti veidus ir automati\u0161kai optimizuoti j\u0173 atvaizdavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Objektyvas \u2013 tai fotoaparato “akis”, ir jo kokyb\u0117 labai paveiks galutin\u012f rezultat\u0105. Papras\u010diausi objektyvai turi 3-4 l\u0119\u0161ius, o profesional\u016bs gali tur\u0117ti 15 ar daugiau optini\u0173 element\u0173, \u012fskaitant specialius asferinio pavir\u0161iaus l\u0119\u0161ius ir ma\u017eo dispersijos stiklus.<\/p>\n\n\n\n
Kiekvienas l\u0119\u0161is objektyve turi savo vaidmen\u012f. Priekiniai l\u0119\u0161iai renka \u0161vies\u0105 ir formuoja pradin\u012f vaizd\u0105, viduriniai koreaguoja aberacijas (optini\u0173 i\u0161kraipym\u0173 tipus), o galiniai formuoja galutin\u012f vaizd\u0105 ant jutiklio. Tarp l\u0119\u0161i\u0173 da\u017enai b\u016bna diafragmos mechanizmas, kontroliuojantis \u0161viesos kiek\u012f.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iuolaikiniuose objektyvuose naudojamos pa\u017eangios dangos technologijos \u2013 ant kiekvieno l\u0119\u0161io pavir\u0161iaus u\u017epurk\u0161ti plonieji sluoksniai, ma\u017einantys atspind\u017eius ir pagerinantys \u0161viesos pralaidum\u0105. Be \u0161i\u0173 dang\u0173 objektyvas prarast\u0173 daug \u0161viesos ir duot\u0173 blank\u0173, ma\u017eo kontrasto vaizd\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Vaizdo stabilizavimas \u2013 technologija, kuri leid\u017eia fotografuoti ry\u0161kias nuotraukas net \u0161iek tiek drebant rankoms. Yra du pagrindiniai stabilizavimo tipai: optinis (objektyve) ir jutiklio stabilizavimas (fotoaparato korpuse).<\/p>\n\n\n\n
Optiniame stabilizavime special\u016bs l\u0119\u0161iai objektyve juda prie\u0161inga fotoaparato dreb\u0117jimo kryptimi, kompensuodami rank\u0173 judesius. Sistemos giroskopai ir akselerometrai fiksuoja ma\u017eiausius fotoaparato judesius ir per elektromagnetinius varikliukus perstato stabilizuojan\u010dius l\u0119\u0161ius iki 5000 kart\u0173 per sekund\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Jutiklio stabilizavimas veikia pana\u0161iai, tik juda pats jutiklis, o ne objektyvo l\u0119\u0161iai. \u0160is metodas turi privalum\u0105 \u2013 jis veikia su bet kokiu objektyvu, net su senais, neturin\u010diais stabilizavimo. Kai kurie \u0161iuolaikiniai fotoaparatai naudoja abi sistemas kartu, pasiekdami iki 8 stop’\u0173 stabilizavimo efektyvum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Suprat\u0119 fotoaparato veikimo principus, galime geriau valdyti \u0161\u012f \u012frank\u012f savo k\u016brybiniams tikslams. \u017dinodami, kaip veikia diafragma, galime s\u0105moningai kontroliuoti fono suliejim\u0105. Suprasdami jutiklio ypatybes, galime geriau pasirinkti ISO jautrum\u0105 skirtingomis ap\u0161vietimo s\u0105lygomis.<\/p>\n\n\n\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia: fotografuojant portretus, naudokite pla\u010diai atidaryt\u0105 diafragm\u0105 (f\/1.4-f\/2.8) fono suliejimui; peiza\u017eams \u2013 siauresn\u0119 (f\/8-f\/11) viso vaizdo a\u0161trumui; judantiems objektams \u2013 greit\u0105 u\u017erakt\u0105 (1\/500s ir grei\u010diau); silpnoje \u0161viesoje \u2013 didesn\u012f ISO, bet steb\u0117kite triuk\u0161mo lyg\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Autofokuso sistem\u0173 \u017einojimas pad\u0117s pasirinkti tinkam\u0105 fokusavimo re\u017eim\u0105: vienkartin\u012f (AF-S\/One Shot) nejudantiems objektams, nuolatin\u012f (AF-C\/AI Servo) judantiems. Stabilizavimo supratimas leis i\u0161naudoti jo privalumus ir \u017einoti, kada j\u012f i\u0161jungti (pvz., naudojant trikoj\u012f).<\/p>\n\n\n\n
Fotoaparatas \u2013 tai ne tik techninis \u012frankis, bet ir tiltas tarp m\u016bs\u0173 k\u016brybin\u0117s vizijos ir realyb\u0117s. Kuo geriau suprantame jo veikim\u0105, tuo laisviau galime kurti, neribojami technini\u0173 ne\u017eini\u0173. Galiausiai, geriausia kamera \u2013 ta, kuri\u0105 turite su savimi, o geriausia nuotrauka \u2013 ta, kuri\u0105 padar\u0117te.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"