Kai pagalvojame apie grotuv\u0105, daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173 \u012f galv\u0105 \u0161auna skirtingi dalykai. Vyresn\u0117s kartos \u017emon\u0117s prisimena vinilines plok\u0161teles ir j\u0173 \u0161ilt\u0105, analogin\u012f gars\u0105. Kiti galvoja apie kompaktinius diskus, o jaunesn\u0117 karta tikriausiai \u012fsivaizduoja Spotify ar Apple Music program\u0117les. Ta\u010diau pagrindinis principas i\u0161lieka tas pats – grotuvas yra \u012frenginys, kuris paver\u010dia \u012fra\u0161yt\u0105 informacij\u0105 \u012f gars\u0105, kur\u012f galime gird\u0117ti.<\/p>\n
Pirmieji grotuvai atsirado dar XIX am\u017eiaus pabaigoje, kai Thomasas Edisonas i\u0161rado fonograf\u0105. Tai buvo tikra revoliucija – \u017emon\u0117s pirm\u0105 kart\u0105 gal\u0117jo \u012fra\u0161yti ir v\u0117liau atkurti gars\u0105. Nuo to laiko technologija nu\u0117jo ne\u012ftik\u0117tin\u0105 keli\u0105, ta\u010diau pagrindin\u0117 id\u0117ja i\u0161liko ta pati: kaip nors u\u017ekoduot\u0105 informacij\u0105 paversti garso bangomis, kurias galime i\u0161girsti.<\/p>\n
Vinilo grotuvas yra vienas gra\u017eiausi\u0173 mechanin\u0117s in\u017einerijos pavyzd\u017ei\u0173. Kai \u017ei\u016brime \u012f besisukan\u010di\u0105 juod\u0105 plok\u0161tel\u0119, galb\u016bt net nesusim\u0105stome, koks sud\u0117tingas procesas vyksta. Plok\u0161tel\u0117je yra i\u0161graviruota spiral\u0117 – mikroskopin\u0117 griovel\u0117, kuri vingiuoja nuo plok\u0161tel\u0117s kra\u0161to link centro. \u0160ioje griovel\u0117je u\u017ekoduota visa muzika.<\/p>\n
Grotuvo adata, kuri yra pritvirtinta prie tonelio rankos, keliauja \u0161ia griovele. Adata juda auk\u0161tyn ir \u017eemyn, sekdama griovel\u0117s kont\u016brus – b\u016btent \u0161ie judesiai ir yra \u012fra\u0161yta muzika. Bet kaip \u0161ie mechaniniai judesiai tampa garsu? \u010cia \u012fsijungia magnetinis keitiklis arba pjezoelektrinis elementas. Kai adata juda, ji sukelia nedidelius elektrinius impulsus, kurie keliauja \u012f stiprintuv\u0105. Stiprintuvas \u0161iuos silpnus signalus padidina tiek, kad jie gal\u0117t\u0173 pajudinti garsiakalbio membran\u0105.<\/p>\n
Svarbu suprasti, kad vinilo grotuvas yra visi\u0161kai analoginis \u012frenginys. N\u0117ra jokio skaitmeninio kodavimo – adata tiesiogiai seka fizin\u0119 garso bangos form\u0105, kuri i\u0161graviruota plok\u0161tel\u0117je. B\u016btent tod\u0117l daugelis audifil\u0173 teigia, kad vinilas skamba “\u0161il\u010diau” – n\u0117ra jokio skaitmeninio konvertavimo, kuris gal\u0117t\u0173 prarasti tam tikrus niuansus.<\/p>\n
Kai 1982 metais pasirod\u0117 kompaktiniai diskai, tai buvo did\u017eiulis \u0161uolis \u012f priek\u012f. CD grotuvas veikia visi\u0161kai kitaip nei vinilo grotuvas – \u010dia jau kalbame apie skaitmenin\u0119 technologij\u0105. Kompaktiniame diske informacija u\u017ekoduota kaip mikroskopiniai duobut\u0117s ir plok\u0161tumos ant disko pavir\u0161iaus.<\/p>\n
CD grotuve yra lazerio diodas, kuris \u0161vie\u010dia ant besisukan\u010dio disko. Kai lazerio spindulys pataiko \u012f duobut\u0119, jis atspindimas kitaip nei tada, kai pataiko \u012f plok\u0161tum\u0105. Specialus jutiklis fiksuoja \u0161iuos skirtumus ir paver\u010dia juos \u012f nulius ir vienetus – skaitmenin\u012f kod\u0105. Tada \u0161is kodas keliauja \u012f skaitmeninio-analoginio keitikl\u012f (DAC), kuris paver\u010dia skaitmeninius duomenis \u012f analogin\u012f elektrin\u012f signal\u0105, galint\u012f valdyti garsiakalbius.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad CD grotuve yra sud\u0117tinga mechanika, kuri nuolat koreguoja lazerio pozicij\u0105. Diskas gali b\u016bti \u0161iek tiek pakreiptas, gali b\u016bti dulki\u0173 ar \u012fbr\u0117\u017eim\u0173, tod\u0117l grotuvas turi nuolat “ie\u0161koti” teisingos vietos ir koreguoti lazerio fokus\u0105. Be to, CD grotuvas turi atmint\u012f, kuri saugo kelias sekundes muzikos – jei d\u0117l kokios nors prie\u017easties lazeris netekt\u0173 signalo, muzika nenutr\u016bkt\u0173.<\/p>\n
Devintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje ir de\u0161imtojo prad\u017eioje atsirado naujas \u017eaid\u0117jas – MP3 grotuvas. Tai buvo pirmasis tikrai ne\u0161iojamas skaitmeninis muzikos grotuvas, kuris gal\u0117jo saugoti \u0161imtus dain\u0173 ma\u017eame \u012frenginyje. Pats garsus pavyzdys – Apple iPod, kuris pasirod\u0117 2001 metais ir i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 muzikos pramon\u0119.<\/p>\n
MP3 grotuvas veikia papras\u010diau nei CD grotuvas, nes jame n\u0117ra joki\u0173 judan\u010di\u0173 dali\u0173 (i\u0161skyrus kietojo disko modelius). Muzika saugoma kaip skaitmeniniai failai atmintin\u0117je. Kai pasirenkate dain\u0105, procesorius nuskaito fail\u0105 i\u0161 atminties ir siun\u010dia j\u012f \u012f skaitmeninio-analoginio keitikl\u012f. DAC paver\u010dia skaitmeninius duomenis \u012f analogin\u012f signal\u0105, kuris keliauja \u012f ausines ar garsiakalbius.<\/p>\n
MP3 formatas naudoja vadinam\u0105j\u012f nuostoling\u0105 glaudinim\u0105. Tai rei\u0161kia, kad failas yra suma\u017einamas i\u0161metant tam tikrus garso duomenis, kuri\u0173 \u017emogaus ausis paprastai negirdi arba kurie yra maskuojami kit\u0173 gars\u0173. Pavyzd\u017eiui, jei yra labai tylus garsas tuo pa\u010diu metu, kai skamba labai garsus, tyl\u0173j\u012f galima i\u0161mesti – vis tiek jo negird\u0117tume. Taip 50 MB CD takelis gali b\u016bti suglaudintas iki 3-5 MB MP3 failo.<\/p>\n
Dabar dauguma \u017emoni\u0173 klausosi muzikos per srautinio perdavimo paslaugas – Spotify, Apple Music, Tidal ar kitas. Bet kaip tai veikia? I\u0161 esm\u0117s j\u016bs\u0173 telefonas ar kompiuteris tampa grotovu, ta\u010diau muzika n\u0117ra saugoma j\u016bs\u0173 \u012frenginyje – ji ateina per internet\u0105 realiuoju laiku.<\/p>\n
Kai paspaudi “play” mygtuk\u0105, j\u016bs\u0173 \u012frenginys siun\u010dia u\u017eklaus\u0105 \u012f srautinio perdavimo paslaugos serverius. Serveriai pradeda si\u0173sti suglaudint\u0105 muzikos fail\u0105 nedideliais gabal\u0117liais. J\u016bs\u0173 \u012frenginys turi bufer\u012f – nedidel\u0119 atmint\u012f, kuri saugo kelias sekundes muzikos \u012f priek\u012f. Tai u\u017etikrina, kad net jei interneto ry\u0161ys trumpam susvyruot\u0173, muzika nenutr\u016bkt\u0173.<\/p>\n
Program\u0117l\u0117 nuolat dekoduoja gaunamus duomenis – paver\u010dia juos i\u0161 suglaudinto formato \u012f skaitmenin\u012f garso signal\u0105. Tada \u0161is signalas keliauja \u012f j\u016bs\u0173 telefono ar kompiuterio DAC, kuris j\u012f paver\u010dia analoginiu signalu, galan\u010diu valdyti ausines ar garsiakalbius. Visas \u0161is procesas vyksta beveik akimirksniu – nuo mygtuko paspaudimo iki garso i\u0161girsite vos kelias de\u0161imt\u0105sias sekund\u0117s dalies.<\/p>\n
Nesvarbu, kok\u012f grotuv\u0105 naudojate – CD, MP3 ar srautinio perdavimo – visur yra vienas labai svarbus komponentas: skaitmeninio-analoginio keitiklis arba DAC. Tai \u0161irdis, kuri paver\u010dia skaitmeninius duomenis \u012f gars\u0105, kur\u012f galime gird\u0117ti.<\/p>\n
DAC veikia paprasta, bet geniale. Jis gauna skaitmeninius duomenis – sek\u0105 nuli\u0173 ir vienet\u0173, kuri apra\u0161o garso bangos form\u0105. Tada jis generuoja elektrin\u0119 \u012ftamp\u0105, kuri atitinka \u0161i\u0105 bangos form\u0105. Pavyzd\u017eiui, jei skaitmeniniai duomenys sako, kad tam tikru momentu garso banga tur\u0117t\u0173 b\u016bti auk\u0161tame ta\u0161ke, DAC sukuria auk\u0161t\u0105 \u012ftamp\u0105. Jei duomenys rodo \u017eem\u0105 ta\u0161k\u0105, DAC sukuria \u017eem\u0105 \u012ftamp\u0105.<\/p>\n
Problema ta, kad skaitmeniniai duomenys yra diskret\u016bs – jie apra\u0161o garso bang\u0105 tik tam tikrais momentais, pavyzd\u017eiui, 44,100 kart\u0173 per sekund\u0119 CD atveju. DAC turi “u\u017epildyti tarpus” tarp \u0161i\u0173 ta\u0161k\u0173, kad sukurt\u0173 skland\u017ei\u0105 analogin\u0119 bang\u0105. Kokybi\u0161ki DAC tai daro labai tiksliai, o pig\u016bs gali prid\u0117ti triuk\u0161mo ar i\u0161kraipym\u0173.<\/p>\n
Signalas, kur\u012f sukuria DAC, yra per silpnas, kad tiesiogiai valdyt\u0173 garsiakalbius ar net ausines. Tod\u0117l reikalingas stiprintuvas. Stiprintuvas ima silpn\u0105 signal\u0105 ir j\u012f padidina i\u0161laikant jo form\u0105 – tai kaip fotokopija, tik didesn\u0117.<\/p>\n
Yra \u012fvairi\u0173 tip\u0173 stiprintuv\u0173. Analoginiai stiprintuvai naudoja tranzistorius ar lempas, kad padidint\u0173 signal\u0105. Jie tiesiogiai valdo elektros srov\u0119, kuri teka per garsiakalb\u012f. Skaitmeniniai stiprintuvai (Class D) veikia kitaip – jie greitai \u012fjungia ir i\u0161jungia maitinim\u0105 t\u016bkstan\u010dius kart\u0173 per sekund\u0119, o vidutin\u0117 galia atitinka reikiam\u0105 signal\u0105. Tai efektyviau, bet kai kurie audifilai teigia, kad skamba ne taip gerai.<\/p>\n
Garsiakalbis yra paskutin\u0117 grandis grandin\u0117je. Jame yra membrana, pritvirtinta prie elektromagneto. Kai per elektromagnet\u0105 teka kintama srov\u0117 i\u0161 stiprintuvo, jis juda pirmyn ir atgal, stumdamas membran\u0105. Membrana stumia or\u0105, sukurdama garso bangas, kurias girdime. Tai mechaninis procesas, tod\u0117l garsiakalbio kokyb\u0117 labai svarbi – net su puikiu grotovu ir stiprintuvu, prastas garsiakalbis sugadins gars\u0105.<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f vis\u0105 \u0161i\u0105 evoliucij\u0105, matome nuostab\u0173 \u017emogaus i\u0161radingumo pavyzd\u012f. Nuo Edisono fonografo su va\u0161ko cilindrais iki Spotify, kuri per sekund\u0119 gali pasiekti milijonus dain\u0173 – viskas sukasi apie t\u0105 pat\u012f tiksl\u0105: perduoti muzikos k\u016br\u0117jo mint\u012f klausytojo ausiai.<\/p>\n
Kiekviena technologija turi savo privalum\u0173. Vinilas si\u016blo \u0161ilt\u0105, analogin\u012f gars\u0105 ir fizin\u012f ry\u0161\u012f su muzika – galite laikyti plok\u0161tel\u0119 rankose, matyti jos vir\u0161el\u012f. CD suteikia ger\u0105 garso kokyb\u0119 be mechaninio triuk\u0161mo ir nusid\u0117v\u0117jimo. MP3 grotuvai dav\u0117 mums ne\u0161iojamum\u0105 – vis\u0105 muzikos kolekcij\u0105 ki\u0161en\u0117je. O srautinis perdavimas atv\u0117r\u0117 prieig\u0105 prie beveik visos pasaulyje \u012fra\u0161ytos muzikos.<\/p>\n
Jei renkate grotuv\u0105 sau, pagalvokite, kas jums svarbiausia. Jei vertinate garso kokyb\u0119 ir turite laiko bei pinig\u0173, vinilas ar auk\u0161tos kokyb\u0117s skaitmeninis grotuvas su geru DAC gali b\u016bti puikus pasirinkimas. Jei svarbu patogumas ir \u012fvairov\u0117, srautinio perdavimo paslauga su geroms ausin\u0117ms bus ideali. O jei norite ka\u017eko vidurio – CD grotuvas ar kokybi\u0161kas MP3 grotuvas vis dar puikiai tarnauja.<\/p>\n
Svarbu suprasti, kad grotuvas – tai tik viena grandin\u0117s dalis. J\u016bs\u0173 garso sistema yra tik tiek gera, kiek geras jos silpniausias elementas. Puikus grotuvas su pras\u010diomis kolon\u0117l\u0117mis neskamb\u0117s gerai, o puikios kolon\u0117l\u0117s su pras\u010diu grotovu taip pat neatskleis savo potencialo. Tod\u0117l galvojant apie garso sistem\u0105, reikia \u017ei\u016br\u0117ti \u012f visum\u0105 – nuo \u0161altinio iki garsiakalbi\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"