\u0160iuolaikiniame automobilyje gali b\u016bti net 70-100 \u012fvairi\u0173 jutikli\u0173, nors prie\u0161 trisde\u0161imt met\u0173 j\u0173 b\u016bdavo vos keletas. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai \u012fsukate variklio rakt\u0105 ar paspaud\u017eiate stabd\u017ei\u0173 pedal\u0105, \u012fsijungia visa jutikli\u0173 armija, kuri stebi temperat\u016br\u0105, sl\u0117g\u012f, greit\u012f, deguonies kiek\u012f, rat\u0173 sukim\u0105si ir dar de\u0161imtis kit\u0173 parametr\u0173. <\/p>\n
Papras\u010diausiai tariant, jutiklis \u2013 tai elektroninis prietaisas, kuris paver\u010dia fizikinius dyd\u017eius (temperat\u016br\u0105, sl\u0117g\u012f, jud\u0117jim\u0105) \u012f elektrinius signalus, kuriuos gali suprasti automobilio kompiuteris. Galima sakyti, kad jutikliai yra automobilio poj\u016b\u010diai \u2013 jo akys, ausys ir lyt\u0117jimo receptoriai. Be j\u0173 \u0161iuolaikinis automobilis b\u016bt\u0173 aklas ir kur\u010dias, nesuprantantis, kas vyksta aplink ir viduje.<\/p>\n
Kod\u0117l j\u0173 taip i\u0161daug\u0117jo? Pirma, grie\u017et\u0117jo ekologiniai reikalavimai \u2013 variklis turi deginti kur\u0105 maksimaliai efektyviai, o i\u0161metamosios dujos turi b\u016bti \u0161varios. Antra, saugumas \u2013 norint, kad veikt\u0173 ABS, ESP, oro pagalv\u0117s ir kitos sistemos, reikia tiksliai \u017einoti, kas vyksta su automobiliu kiekvienu momentu. Tre\u010dia, patogumas \u2013 \u0161iuolaikiniai vairuotojai nori automatini\u0173 klimato kontrol\u0117s sistem\u0173, parkavimosi pad\u0117j\u0117j\u0173, aklosios zonos steb\u0117jimo ir pana\u0161i\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n
Variklis yra automobilio \u0161irdis, o variklio valdymo sistema \u2013 tai tarsi kardiologas, kuris nuolat stebi jos b\u016bkl\u0119. \u010cia dirba tikra jutikli\u0173 komanda.<\/p>\n
Deguonies jutiklis (lambda zondas)<\/b> yra vienas svarbiausi\u0173. Jis \u012fmontuotas i\u0161metimo sistemoje ir matuoja, kiek deguonies lieka i\u0161metamosiose dujose po degimo. Jei deguonies per daug \u2013 rei\u0161kia, mi\u0161inys per liesas (per daug oro, per ma\u017eai kuro). Jei per ma\u017eai \u2013 mi\u0161inys per turtingas. Variklio kompiuteris pagal \u0161i\u0105 informacij\u0105 nuolat koreguoja kuro \u012fpur\u0161kim\u0105, siekdamas idealaus santykio. \u0160iuolaikiniuose automobiliuose b\u016bna net du ar trys tokie jutikliai \u2013 vienas prie\u0161 katalizatori\u0173, kitas po jo.<\/p>\n
Masinio oro srauto jutiklis (MAF)<\/b> matuoja, kiek oro \u012fsiurbia variklis. Tai labai svarbu, nes kompiuteris turi \u017einoti tiksl\u0173 oro kiek\u012f, kad gal\u0117t\u0173 apskai\u010diuoti, kiek kuro reikia \u012fpurk\u0161ti. \u0160is jutiklis paprastai veikia kar\u0161to laido principu \u2013 oras v\u0117sina \u012fkaitint\u0105 laid\u0105, o pagal tai, kiek energijos reikia i\u0161laikyti jo temperat\u016br\u0105, apskai\u010diuojamas oro srautas.<\/p>\n
Kolektoriaus absoliutaus sl\u0117gio jutiklis (MAP)<\/b> matuoja sl\u0117g\u012f \u012fsiurbimo kolektoriuje. Kai labai stipriai spaud\u017eiate akseleratori\u0173, droseline sklend\u0117 atsidaro pla\u010diau, sl\u0117gis kolektoriuje pakyla, ir kompiuteris supranta, kad vairuotojas nori daugiau galios. Kai atpaleid\u017eiate pedal\u0105 \u2013 sl\u0117gis krenta, variklis pereina \u012f taupymo re\u017eim\u0105.<\/p>\n
Dar yra alk\u016bninio veleno pad\u0117ties jutiklis<\/b>, kuris seka, kaip greitai sukasi variklis ir kokioje pad\u0117tyje yra st\u016bmokliai. Be \u0161ios informacijos kompiuteris ne\u017einot\u0173, kada tiksliai reikia \u012fpurk\u0161ti kur\u0105 ir u\u017edegti mi\u0161in\u012f. Yra ir i\u0161p\u016btimo veleno pad\u0117ties jutiklis<\/b>, kuris padeda tiksliai valdyti vo\u017etuv\u0173 atidarymo ir u\u017edarymo laik\u0105.<\/p>\nTemperat\u016bros steb\u0117tojai visur ir visada<\/h2>\n
Temperat\u016bra automobiliui yra kritinis parametras. Per kar\u0161ta \u2013 variklis gali perkaisti ir sugesti. Per \u0161alta \u2013 kuras neefektyviai dega, tepalai netinkamai tepasi.<\/p>\n
Au\u0161inimo skys\u010dio temperat\u016bros jutiklis<\/b> yra \u012fsuktas \u012f variklio blok\u0105 ar radiatori\u0173 ir nuolat stebi, ar variklis neperkais. Kai automobilis \u0161altas, \u0161is jutiklis duoda komand\u0105 turtinti kuro mi\u0161in\u012f (\u0161altam varikliui reikia daugiau kuro), o kai \u012f\u0161yla \u2013 mi\u0161inys tampa liesu ir ekonomi\u0161ku. Jei temperat\u016bra pakyla per auk\u0161tai, u\u017esidega persp\u0117jimo lemput\u0117 prietais\u0173 skydelyje.<\/p>\n
\u012esiurbimo oro temperat\u016bros jutiklis<\/b> matuoja, kokios temperat\u016bros oras patenka \u012f varikl\u012f. \u0160iltas oras yra retesnis (ma\u017eiau deguonies t\u016brio vienetui), tod\u0117l kompiuteris turi tai kompensuoti. \u017diem\u0105, kai oras \u0161altas ir tankus, variklis gali dirbti efektyviau.<\/p>\n
Yra ir alyvos temperat\u016bros jutiklis<\/b>, kuris svarbus ypa\u010d sportiniams automobiliams. Kai alyva per kar\u0161ta, ji praranda tepimo savybes. Kai per \u0161alta \u2013 per tir\u0161ta ir nesiekia vis\u0173 variklio dali\u0173.<\/p>\nRat\u0173 grei\u010dio ir pad\u0117ties jutikliai \u2013 stabilumo sargai<\/h2>\n
\u0160ie jutikliai yra kriti\u0161kai svarb\u016bs \u0161iuolaikin\u0117ms saugos sistemoms. Kiekviename rate (o kartais ir kitose vietose) yra jutikliai, kurie stebi, kas vyksta su automobiliu.<\/p>\n
Rat\u0173 grei\u010dio jutikliai<\/b> (ABS jutikliai) matuoja, kaip greitai sukasi kiekvienas ratas. Jie veikia paprastai \u2013 \u0161alia sukan\u010dio disko su dantukais yra magnetinis jutiklis, kuris generuoja elektros impulsus, kai pro j\u012f praeina dantukai. Kuo grei\u010diau sukasi ratas, tuo da\u017enesni impulsai. <\/p>\n
\u0160i informacija naudojama ne tik ABS sistemai (kuri neleid\u017eia ratams u\u017esiblokuoti stabdant), bet ir ESP stabilumo kontrolei, traukos kontrolei, net spidometrui. Jei vienas ratas sukasi l\u0117\u010diau nei kiti stabdant \u2013 ABS suma\u017eina stabd\u017ei\u0173 spaudim\u0105 tam ratui. Jei vienas ratas suka grei\u010diau startavimo metu \u2013 traukos kontrol\u0117 suma\u017eina gali\u0105 tam ratui.<\/p>\n
Vairo kampo jutiklis<\/b> stebi, kur pasuktas vairas. ESP sistema lygina, kur vairuotojas nori va\u017eiuoti (pagal vairo kamp\u0105) su tuo, kur realiai va\u017eiuoja automobilis (pagal kitus jutiklius). Jei skiriasi \u2013 rei\u0161kia, automobilis slysta, ir sistema \u012fsiki\u0161a: pritaiko stabd\u017eius atskirems ratams, suma\u017eina variklio gali\u0105.<\/p>\n
Giroskopiniai jutikliai<\/b> (jie dar vadinami “yaw rate” jutikliais) matuoja, kaip greitai automobilis sukasi aplink vertikali\u0105 a\u0161\u012f. Tai padeda ESP sistemai suprasti, ar automobilis nepradeda suktis (rotacija), ko vairuotojas nenori.<\/p>\nSl\u0117gio matavimo meistrai<\/h2>\n
Sl\u0117gis automobiliuose matuojamas daugelyje viet\u0173, ir kiekvienas matavimas turi savo tiksl\u0105.<\/p>\n
Padang\u0173 sl\u0117gio jutikliai (TPMS)<\/b> yra dviej\u0173 tip\u0173. Tiesioginiai \u2013 tai ma\u017ei si\u0173stuvai, \u012fmontuoti \u012f kiekvien\u0105 rat\u0105, kurie radijo bangomis siun\u010dia informacij\u0105 apie sl\u0117g\u012f ir temperat\u016br\u0105 padangoje. Netiesioginiai \u2013 naudoja tuos pa\u010dius ABS jutiklius: jei padanga nusileido, jos skersmuo suma\u017e\u0117ja, ji sukasi \u0161iek tiek grei\u010diau nei kitos, ir sistema tai pastebi.<\/p>\n
Stabd\u017ei\u0173 skys\u010dio sl\u0117gio jutikliai<\/b> stebi, ar tinkamai veikia stabd\u017ei\u0173 sistema. Jei sl\u0117gis nukrenta \u2013 galb\u016bt nutek\u0117jo skystis, ir tai pavojinga.<\/p>\n
Kuro sl\u0117gio jutiklis<\/b> ypa\u010d svarbus tiesioginio \u012fpur\u0161kimo varikliams, kur kuras \u012f cilindrus tiekiamas labai auk\u0161tu sl\u0117giu (net 200 bar\u0173). Sl\u0117gis turi b\u016bti tiksliai kontroliuojamas, kad \u012fpur\u0161kimas b\u016bt\u0173 optimalus.<\/p>\n
Yra net oro kondicionavimo sistemos sl\u0117gio jutikliai<\/b>, kurie stebi \u0161aldymo agento sl\u0117g\u012f. Jei sl\u0117gis per \u017eemas \u2013 sistema i\u0161sijungia, kad nesugest\u0173 kompresorius.<\/p>\nParkavimosi ir saugos pad\u0117j\u0117jai<\/h2>\n
\u0160ie jutikliai padeda vairuotojui saugiai manevruoti ir i\u0161vengti avarij\u0173.<\/p>\n
Ultragarsiniai parkavimosi jutikliai<\/b> yra tie ma\u017ei apval\u016bs daiktai bamperio gale ir priekyje. Jie veikia kaip \u0161ik\u0161nosparniai \u2013 skleid\u017eia ultragarso bangas ir klauso atgarsio. Pagal tai, kaip greitai sugr\u012f\u017eta garsas, apskai\u010diuojamas atstumas iki kli\u016bties. Paprastai automobiliuose b\u016bna 4-8 tokie jutikliai \u2013 kuo daugiau, tuo tiksliau sistema “mato” aplink\u0105.<\/p>\n
\u0160ie jutikliai turi tr\u016bkum\u0173 \u2013 jie blogai veikia su plonais objektais (pavyzd\u017eiui, stulpeliais), gali suklaidinti lietus ar purvinas pavir\u0161ius. Tod\u0117l naujesniuose automobiliuose juos papildo kameros.<\/p>\n
Radariniai jutikliai<\/b> naudojami pa\u017eangesn\u0117ms sistemoms \u2013 adaptyviam grei\u010dio palaikymui, aklosios zonos steb\u0117jimui, automatiniam avarinio stabdymo sistemai. Jie veikia pana\u0161iai kaip ultragarsiniai, tik naudoja radijo bangas, kurios gali “matyti” daug toliau \u2013 net 200 metr\u0173. Paprastai radarai montuojami automobilio priekyje (u\u017e groteli\u0173) ir galuose (bamperiuose).<\/p>\n
Kameros<\/b> \u0161iuolaikiniuose automobiliuose yra ne tik vaizdui rodyti. Priekin\u0117 kamera su vaizdo atpa\u017einimo programine \u012franga gali “matyti” kelio \u017eenklus, juostas, p\u0117s\u010diuosius, kitus automobilius. Tai leid\u017eia veikti juostos i\u0161laikymo sistemoms, p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 aptikimo sistemoms ir net pusiau autonominiam va\u017eiavimui.<\/p>\nKaip jutikliai genda ir k\u0105 daryti<\/h2>\n
Jutikliai n\u0117ra am\u017eini. Jie dirba sunkiomis s\u0105lygomis \u2013 temperat\u016bros svyravimai nuo -30 iki +100 laipsni\u0173, vibracija, dr\u0117gm\u0117, druska \u017eiem\u0105, purvas. Tod\u0117l anks\u010diau ar v\u0117liau jie gali sugedti.<\/p>\n
Da\u017eniausiai jutikliai genda ne d\u0117l to, kad sudega j\u0173 elektronika, o d\u0117l to, kad u\u017esiter\u0161ia j\u0173 jutiklin\u0117 dalis. Pavyzd\u017eiui, masinio oro srauto jutiklio kar\u0161t\u0105 laid\u0105 gali padengti alyvos garai i\u0161 karterio v\u0117dinimo sistemos. Lambda zond\u0105 gali “nunuodyti” blogos kokyb\u0117s kuras su priedais. Parkavimosi jutiklius gali u\u017ekim\u0161ti purvas ar ledas.<\/p>\n
Kai sugenda jutiklis, automobilio kompiuteris paprastai tai pastebi ir u\u017esidega “Check Engine” lemput\u0117 arba kita persp\u0117jimo lemput\u0117. Kompiuteris \u012fsimena klaid\u0173 kod\u0105, kur\u012f galima nuskaityti diagnostiniu \u012frenginiu. Tai labai palengvina gedimo paie\u0161k\u0105 \u2013 nebereikia sp\u0117lioti, kas negerai, kompiuteris pats pasako, kuris jutiklis neveikia.<\/p>\n
Kai kurie jutikliai gali dirbti netiksliai, bet nesugesti visi\u0161kai. Pavyzd\u017eiui, au\u0161inimo skys\u010dio temperat\u016bros jutiklis gali rodyti neteising\u0105 temperat\u016br\u0105 \u2013 tada variklis dirbs neoptimaliai, nors ir veiks. Tokius gedimus sunkiau diagnozuoti.<\/p>\n
Prakti\u0161kas patarimas: jei u\u017esideg\u0117 persp\u0117jimo lemput\u0117, neva\u017eiuokite ilgai jos nekreipdami d\u0117mesio. Kai kurie gedimai (pavyzd\u017eiui, perkait\u0119s variklis) gali labai greitai sukelti rimt\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Kiti (pavyzd\u017eiui, suged\u0119s deguonies jutiklis) tik padidins kuro s\u0105naudas ir ter\u0161al\u0173 kiek\u012f, bet automobilis va\u017eiuos. Bet geriau nedelsti \u2013 kuo grei\u010diau nustatomas gedimas, tuo pigiau j\u012f pa\u0161alinti.<\/p>\n
Automobili\u0173 jutikli\u0173 skai\u010dius ir sud\u0117tingumas tik did\u0117s. Autonominiams automobiliams reikia tikros jutikli\u0173 armijos \u2013 lidar\u0173 (lazerinio skenavimo prietais\u0173), daugyb\u0117s kamer\u0173, radar\u0173, GPS, giroskop\u0173. Tokie automobiliai turi “matyti” aplink\u0105 geriau nei \u017emogus.<\/p>\n
Ateityje jutikliai taps dar tikslesni ir patikimesni. Jau dabar kuriami jutikliai, kurie gali nustatyti vairuotojo b\u016bsen\u0105 \u2013 ar jis pavarg\u0119s, ar d\u0117mesingas. Yra jutikli\u0173, kurie stebi, ar visi keleiviai u\u017esiseg\u0119 dir\u017eus. Kuriami jutikliai, kurie gali nustatyti kelio dangos b\u016bkl\u0119 (ar \u0161lapia, ar apled\u0117jusi) ir automati\u0161kai pritaikyti automobilio valdym\u0105.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad vis daugiau jutikli\u0173 duomen\u0173 naudojami ne tik automobilio valdymui, bet ir diagnostikai. Automobilis gali pats “suprasti”, kad art\u0117ja gedimas (pavyzd\u017eiui, pradeda blogiau veikti koks nors komponentas), ir \u012fsp\u0117ti vairuotoj\u0105 i\u0161 anksto. Tai vadinama prognozine diagnostika.<\/p>\n
Dar viena kryptis \u2013 jutikli\u0173 duomen\u0173 naudojimas draudimo kompanij\u0173. Jau yra sistem\u0173, kurios stebi, kaip vairuojate (ar staigiai stabdote, ar vir\u0161ijate greit\u012f), ir pagal tai skai\u010diuoja draudimo \u012fmok\u0105. Tai kelia privatumo klausim\u0173, bet technologi\u0161kai visi\u0161kai \u012fmanoma.<\/p>\n
Taip pat jutikliai tampa vis ma\u017eesni ir pigesni. Tai, kas prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f buvo tik prabangi\u0173 automobili\u0173 privilegija, dabar tampa standartu ir pigesn\u0117se klas\u0117se. Parkavimosi jutikliai, padang\u0173 sl\u0117gio steb\u0117jimas, stabilumo kontrol\u0117 \u2013 visa tai dabar yra net nebrangi\u0173 automobili\u0173 bazin\u0117je komplektacijoje.<\/p>\n
Jutikliai kei\u010dia ne tik tai, kaip veikia automobiliai, bet ir tai, kaip juos remontuojame. Anks\u010diau geras mechanikas gal\u0117jo diagnozuoti gedim\u0105 pagal garsus, kvapus, automobilio elges\u012f. Dabar be kompiuterio ir diagnostinio \u012frenginio beveik ne\u012fmanoma nieko sutvarkyti. Tai rei\u0161kia, kad automobili\u0173 servisai turi investuoti \u012f brangi\u0105 \u012frang\u0105 ir mokytis nuolat, nes technologijos kei\u010diasi labai greitai.<\/p>\n
Bet svarbiausia \u2013 jutikliai daro automobilius saugesnius, ekonomi\u0161kesnius ir patogesnius. D\u0117l j\u0173 suma\u017e\u0117jo avarij\u0173, suma\u017e\u0117jo kuro s\u0105naudos, suma\u017e\u0117jo ter\u0161al\u0173 i\u0161metimai. Tai technologijos, kurios dirba tyliai fone, bet be kuri\u0173 \u0161iuolaikinis automobilis b\u016bt\u0173 ne\u012fsivaizduojamas. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai s\u0117date \u012f automobil\u012f ir jis skland\u017eiai u\u017esiveda, stabiliai va\u017eiuoja, saugiai stabdo \u2013 d\u0117kokite tiems de\u0161imtims ma\u017e\u0173 elektronini\u0173 prietais\u0117li\u0173, kurie nepaliauja steb\u0117ti ir valdyti \u0161imtus parametr\u0173 kiekvien\u0105 sekund\u0119.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"