Kai prisijungiate elektrines gitaras prie stiprintuvo arba klausot\u0117s muzikos per nam\u0173 kin\u0105, turb\u016bt niekada nesusim\u0105stote apie stebukl\u0105, vykstant\u012f viduje. O juk ten vyksta tikra elektronikos magija \u2013 mikroskopi\u0161kai ma\u017ei elektriniai signalai paver\u010diami tokiais galingais, kad gali pripildyti garsu vis\u0105 stadion\u0105. Garso stiprinimas yra viena i\u0161 t\u0173 technologij\u0173, kurias naudojame kasdien, bet retai kada suprantame, kaip tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 veikia.<\/p>\n
Esm\u0117 paprasta: bet koks garsas, kur\u012f norime i\u0161girsti garsiau, pirmiausia turi b\u016bti paverstas elektriniu signalu. Mikrofonai, gitaros pa\u0117m\u0117jai, CD grotuvai \u2013 visi jie kuria labai silpnus elektrinius impulsus. \u0160ie signalai yra per silpni, kad tiesiogiai valdyt\u0173 garsiakalbius. \u010cia ir ateina stiprintuv\u0173 eil\u0117 \u2013 jie paima t\u0105 silpn\u0105 signal\u0105 ir padidina jo gali\u0105 tiek, kad garsiakalbiai gal\u0117t\u0173 judinti or\u0105 ir kurti gars\u0105, kur\u012f girdime.<\/p>\n
Pats stiprinimo procesas remiasi vienu pagrindiniu principu \u2013 kontroliuojamu elektros srautu. \u012esivaizduokite vandens \u010diaup\u0105: ma\u017eas rankenos pasukimas kontroliuoja didel\u012f vandens sraut\u0105. Stiprintuve vyksta pana\u0161us dalykas, tik su elektra.<\/p>\n
Tradiciniuose stiprintuvuose naudojamos elektronin\u0117s lempos arba tranzistoriai. \u0160ie komponentai veikia kaip valdomi vartai elektriniams signalams. Kai \u012f stiprintuvo \u012f\u0117jim\u0105 patenka silpnas garso signalas, jis moduliuoja daug galingesn\u012f elektros sraut\u0105, ateinant\u012f i\u0161 maitinimo \u0161altinio. Tarsi tas silpnas signalas nupie\u0161ia \u0161ablon\u0105, o stiprintuvas j\u012f nukopijuoja daug didesniu mastu.<\/p>\n
Elektronin\u0117s lempos, kurios vis dar populiarios tarp gitarist\u0173, veikia \u0161ildom\u0173 elektron\u0173 principu. Lempos viduje yra kaitinama katodo gija, kuri i\u0161skiria elektronus. \u0160ie elektronai keliauja link anodo, o tarpin\u0117 grotel\u0117 kontroliuoja j\u0173 sraut\u0105. Kai \u012f grotel\u0119 patenka garso signalas, jis moduliuoja elektron\u0173 sraut\u0105 \u2013 ir taip silpnas signaals kontroliuoja galing\u0105 elektros sraut\u0105.<\/p>\n
Tranzistoriai daro t\u0105 pat\u012f, tik kitu b\u016bdu. Jie naudoja puslaidininki\u0173 savybes \u2013 ma\u017eas \u012ftampos pokytis baz\u0117je kontroliuoja daug didesn\u012f sraut\u0105 tarp kolektoriaus ir emiterio. \u0160iuolaikiniai stiprintuvai da\u017enai naudoja \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius tranzistori\u0173, sudaran\u010di\u0173 sud\u0117tingas grandines.<\/p>\n
Ne visi stiprintuvai sukurti vienodai. Per de\u0161imtme\u010dius in\u017einieriai suk\u016br\u0117 \u012fvairius stiprinimo b\u016bdus, kiekvienas su savo privalumais ir tr\u016bkumais.<\/p>\n
Klas\u0117 A \u2013 tai gryniausias stiprinimo metodas. \u010cia aktyvieji elementai (lempos ar tranzistoriai) dirba vis\u0105 laik\u0105, net kai n\u0117ra signalo. Tai kaip automobilis, kuris nuolat veikia tu\u0161\u010di\u0105ja eiga. Rezultatas \u2013 puikus garso kokyb\u0117, bet baisus neefektyvumas. Tik apie 20-30% elektros energijos paver\u010diama garsu, likusi i\u0161sisklaid\u017eia kaip \u0161iluma. Tod\u0117l klas\u0117s A stiprintuvai b\u016bna kar\u0161ti kaip krosnis.<\/p>\n
Klas\u0117 B stengiasi i\u0161spr\u0119sti efektyvumo problem\u0105. \u010cia naudojami du aktyvieji elementai \u2013 vienas stiprina teigiam\u0105 signalo dal\u012f, kitas neigiam\u0105. Kai n\u0117ra signalo, jie tiesiog neveikia. Efektyvumas \u0161oka iki 50-70%, bet atsiranda problema \u2013 toje vietoje, kur vienas elementas perduoda darb\u0105 kitam, atsiranda i\u0161kraipymai. Tai vadinamasis “crossover” i\u0161kraipymas.<\/p>\n
Klas\u0117 AB yra kompromisas \u2013 abu elementai \u0161iek tiek persidengia darbe, kas eliminuoja “crossover” problem\u0105, bet i\u0161laiko ger\u0105 efektyvum\u0105. Dauguma \u0161iuolaikini\u0173 stiprintuv\u0173 naudoja b\u016btent \u0161\u012f metod\u0105.<\/p>\n
O \u0161tai klas\u0117 D \u2013 tai visi\u0161kai kitoks \u017ev\u0117ris. \u010cia signalas paver\u010diamas \u012f labai da\u017enus impulsus (\u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 per sekund\u0119), kurie valdomi pagal garso signal\u0105. Efektyvumas siekia 90% ir daugiau! Tod\u0117l \u0161ie stiprintuvai b\u016bna ma\u017ei ir \u0161alti. Anks\u010diau jie tur\u0117jo garso kokyb\u0117s problem\u0173, bet \u0161iuolaikiniai klas\u0117s D stiprintuvai gali skamb\u0117ti puikiai.<\/p>\n
Vienas \u012fdomiausi\u0173 dalyk\u0173 apie garso stiprinim\u0105 \u2013 tai kiek kart\u0173 signalas gali b\u016bti sustiprintas. Mikrofono signalas gali b\u016bti vos kelios mikrovoltos (milijonin\u0117s volto dalys). Kad j\u012f pavers\u010dius garsu dideliame koncerte, reikia sustiprinti milijonus kart\u0173!<\/p>\n
Tod\u0117l profesionaliose sistemose naudojami keli stiprinimo etapai. Pirmasis \u2013 tai pirminis stiprintuvas (preamp), kuris paima t\u0105 mikroskopin\u012f signal\u0105 ir sustiprina j\u012f iki “linijinio” lygio \u2013 ma\u017edaug 1-2 volt\u0173. \u0160iame etape labai svarbu prid\u0117ti kuo ma\u017eiau triuk\u0161mo, nes bet koks triuk\u0161mas taip pat bus stiprinamas v\u0117liau.<\/p>\n
Toliau signalas keliauja per \u012fvairius procesorius \u2013 ekvalaizerius, kompresijos, efektus. Visi jie dirba su linijinio lygio signalais. Galiausiai signalas patenka \u012f galios stiprintuv\u0105, kuris ir atlieka sunkiausi\u0105 darb\u0105 \u2013 paver\u010dia j\u012f \u012f galing\u0105 signal\u0105, galint\u012f valdyti garsiakalbius.<\/p>\n
Profesional\u016bs koncert\u0173 stiprintuvai gali i\u0161duoti kelis killovatus galios. Tai rei\u0161kia, kad jie gali varyti elektros srov\u0119 per garsiakalbi\u0173 rites tokia j\u0117ga, kad difuzoriai juda centimetrais pirmyn ir atgal \u0161imtus kart\u0173 per sekund\u0119, stumdami tokius oro kiekius, kurie gali b\u016bti girdimi u\u017e keli\u0173 kilometr\u0173.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad stiprinimas n\u0117ra tik techninis procesas \u2013 jis gali tur\u0117ti savo skambes\u012f ir charakter\u012f. Gitaristai ypa\u010d vertina elektronini\u0173 lemp\u0173 stiprintuv\u0173 “\u0161ilt\u0105” skambes\u012f. Tai n\u0117ra tik nostalgija \u2013 lempos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prideda specifini\u0173 harmonik\u0173, kai signalas yra stipriai sustiprinamas.<\/p>\n
Kai lempos dirba ties savo ribomis, jos pradeda “kirpti” signal\u0105 \u2013 auk\u0161\u010diausios ir \u017eemiausios dalys nusikerta. Bet daro tai labai skland\u017eiai, prid\u0117damos lyginius ir nelyginius harmoninius tonus. M\u016bs\u0173 ausys tai interpretuoja kaip malon\u0173, \u0161ilt\u0105 skambes\u012f. B\u016btent tod\u0117l gitaristai m\u0117gsta “i\u0161kreipti” savo stiprintuvus \u2013 tai n\u0117ra defektas, o norimas efektas.<\/p>\n
Tranzistoriniai stiprintuvai, prie\u0161ingai, stengiasi b\u016bti kuo skaidresni. Jie siekia perduoti signal\u0105 be joki\u0173 pakeitim\u0173. Kai jie “kirpa”, tai daro staigiai ir nemaloniai. Bet \u0161iuolaikiniai dizainai gali imituoti lemp\u0173 elges\u012f arba b\u016bti absoliu\u010diai neutral\u016bs \u2013 kaip norite.<\/p>\n
Jei renkates stiprintuv\u0105 nam\u0173 garso sistemai, pirmiausia apskai\u010diuokite, kiek galios jums reikia. Daugumai nam\u0173 sistem\u0173 pakanka 50-100 vat\u0173 per kanal\u0105. Nepatik\u0117kite mitu, kad daugiau vat\u0173 automati\u0161kai rei\u0161kia geresn\u012f gars\u0105 \u2013 svarbesni yra kiti parametrai.<\/p>\n
Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f THD (Total Harmonic Distortion) \u2013 tai i\u0161kraipym\u0173 lygis. Geras stiprintuvas tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti ma\u017eiau nei 0.1% THD. Bet kartais \u0161iek tiek didesni i\u0161kraipymai gali skamb\u0117ti maloniau \u2013 v\u0117lgi, lempos \u010dia yra klasikinis pavyzdys.<\/p>\n
Signalo-triuk\u0161mo santykis (SNR) taip pat svarbus. Jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti bent 90 dB, o geriau \u2013 vir\u0161 100 dB. Tai rei\u0161kia, kad naudingas signalas yra 90-100 kart\u0173 galingesnis u\u017e fonin\u012f triuk\u0161m\u0105.<\/p>\n
Jei esate gitaristas, lempos ar tranzistoriai \u2013 tai asmeninio skonio klausimas. Lempos reikalauja daugiau prie\u017ei\u016bros (periodi\u0161kai keisti lempas), jos sunkesn\u0117s ir brangesn\u0117s. Bet j\u0173 skambesys… na, patys \u017einote. Tranzistoriniai stiprintuvai patikimesni, lengvesni, da\u017enai turi daugiau funkcij\u0173. \u0160iuolaikiniai modeliuojantys stiprintuvai gali imituoti de\u0161imtis skirting\u0173 lempini\u0173 stiprintuv\u0173, ir kartais net profesionalai negali atskirti.<\/p>\n
Viena da\u017eniausi\u0173 problem\u0173 \u2013 fonas ar \u016b\u017eesys i\u0161 garsiakalbi\u0173. Da\u017eniausiai tai \u012f\u017eeminimo problema. Patikrinkite, ar visi \u012frenginiai prijungti prie to paties elektros kont\u016bro. Kartais padeda “ground loop” izoliatoriai.<\/p>\n
Jei garsas i\u0161kraipomas net esant nedideliam garsumui, problema gali b\u016bti signal\u0173 kelyje. Galb\u016bt ka\u017ekuris i\u0161 \u0161altini\u0173 duoda per stipr\u0173 signal\u0105, ir jis i\u0161kraipomas dar prie\u0161 patekdamas \u012f galios stiprintuv\u0105. Patikrinkite vis\u0173 \u012frengini\u0173 i\u0161\u0117jimo ir \u012f\u0117jimo lygius.<\/p>\n
Stiprintuvas perkaista? \u012esitikinkite, kad aplink j\u012f yra pakankamai vietos v\u0117dinimui. Stiprintuvai i\u0161skiria daug \u0161ilumos \u2013 ypa\u010d klas\u0117s A. Niekada ned\u0117kite j\u0173 \u012f u\u017edaras spintas be ventiliacijos.<\/p>\n
Vienas garsiakalbis skamba tyliau? Pirma patikrinkite laidus ir jungtis. Jei tai nepadeda, problema gali b\u016bti pa\u010diame stiprintuve \u2013 vienas kanalas gali b\u016bti suged\u0119s. Arba pats garsiakalbis turi problem\u0173.<\/p>\n
Garso stiprinimo technologija nuolat tobul\u0117ja. Klas\u0117s D stiprintuvai tampa vis geresni ir populiaresni. Jie jau dominuoja profesionalioje scenin\u0117je \u012frangoje d\u0117l savo efektyvumo ir kompakti\u0161kumo. \u012esivaizduokite \u2013 stiprintuvas, galintis i\u0161duoti 10 kilovat\u0173 galios, telpa \u012f 2U rack d\u0117\u017eut\u0119 ir sveria tik keliolika kilogram\u0173. Anks\u010diau tokiai galiai reik\u0117jo d\u0117\u017e\u0117s dyd\u017eio \u0161aldytuvo.<\/p>\n
Skaitmeniniai signal\u0173 procesoriai (DSP) leid\u017eia daryti dalykus, kurie anks\u010diau buvo ne\u012fmanomi. Kambari\u0173 korekcija, kuri automati\u0161kai kompensuoja j\u016bs\u0173 kambario akustik\u0105. Aktyv\u016bs krosovariai, kurie idealiai paskirsto da\u017enius tarp \u017eem\u0173, vidutini\u0173 ir auk\u0161t\u0173 da\u017eni\u0173 garsiakalbi\u0173. Visa tai dabar integruota \u012f pa\u010dius stiprintuvus.<\/p>\n
Bet \u017einote kas? Vis dar yra vietos ir tiems seniems, \u0161iltiems lempiniams stiprintuvams. Technologija gali tobul\u0117ti, bet \u017emoni\u0173 ausys ir skoniai lieka tie patys. Kartais “tobulas” skambesys n\u0117ra tai, ko i\u0161 tikr\u0173j\u0173 norime. Kartais norime to \u0161iltumo, tos “netobulyb\u0117s”, kuri daro gars\u0105 gyv\u0105 ir kv\u0117puojant\u012f.<\/p>\n
Garso stiprinimas \u2013 tai technologija, kuri jungia fizik\u0105, elektronik\u0105 ir men\u0105. Ji leid\u017eia mums m\u0117gautis muzika taip, kaip menininkas nor\u0117jo, kad j\u0105 gird\u0117tume. Arba visi\u0161kai kitaip \u2013 ir tai irgi puiku. Nes gal\u0173 gale, svarbiausia yra tai, kaip garsas skamba j\u016bs\u0173 ausims, j\u016bs\u0173 kambaryje, per j\u016bs\u0173 \u012frang\u0105. Ir kol stiprintuvai t\u0105 daro \u2013 jie atlieka savo darb\u0105 puikiai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"