Turb\u016bt kiekvienas esame bent kart\u0105 gyvenime naudoj\u0119si tuo ma\u017eu plastikiniu daik\u010diuku, kur\u012f \u012fki\u0161ame \u012f kompiuter\u012f ir magi\u0161kai perkeliame failus. USB atmintukas \u2013 tai vienas i\u0161 t\u0173 i\u0161radim\u0173, kurie atsirado palyginti neseniai, bet tapo tokia savaime suprantama dalimi, kad net negalvojame, kaip be jo gyventume. O juk dar prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173 \u017emon\u0117s ne\u0161iojosi diskeles, kuriose tilpdavo vos keletas megabait\u0173 informacijos.<\/p>\n
Pats atmintukas yra labai paprastas dalykas savo esme \u2013 tai flash atminties luitas, prijungtas prie USB s\u0105sajos. Viskas supakuota \u012f nedidel\u012f korpus\u0105 su dangteliu ar i\u0161traukiamu jungtuku. Viduje n\u0117ra joki\u0173 judan\u010di\u0173 dali\u0173, tod\u0117l atmintin\u0117 yra gana atspari sm\u016bgiams ir kritimams. Tiesa, vanduo ir ekstremalios temperat\u016bros vis tiek gali padaryti \u017ealos, bet apie tai pakalb\u0117sime v\u0117liau.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad pirmieji USB atmintinukai atsirado ma\u017edaug 2000-aisiais metais ir j\u0173 talpa buvo vos 8 megabaitai. Dabar tokia talpa atrodo juokingai \u2013 viena didel\u0117s rai\u0161kos nuotrauka gali u\u017eimti daugiau vietos. \u0160iandien rinkoje galima rasti atmintinuk\u0173 su 1 terabaito talpa, o tai rei\u0161kia, kad technologija per dvide\u0161imt met\u0173 pa\u017eeng\u0117 \u012f priek\u012f daugiau nei 100 000 kart\u0173!<\/p>\n
Flash atminties technologija yra tikrai \u012fdomi. Papras\u010diausiai tariant, duomenys saugomi elektronin\u0117se cel\u0117se, kurios gali b\u016bti “\u012fkrautos” arba “i\u0161krautos” elektros kr\u016bviu. Kiekviena cel\u0117 gali laikyti vien\u0105 bit\u0105 informacijos \u2013 nul\u012f arba vienet\u0105. Milijonai toki\u0173 celi\u0173 sud\u0117tos \u012f mikroskopines matricas sudaro atmintinuko talp\u0105.<\/p>\n
Skirtingai nei kompiuterio operatyvioji atmintis (RAM), flash atmintis yra nenuolatin\u0117 \u2013 tai rei\u0161kia, kad duomenys i\u0161lieka net ir atjungus maitinim\u0105. Tai pasiekiama naudojant speciali\u0105 tranzistori\u0173 konstrukcij\u0105, vadinam\u0105 “slankiojo u\u017et\u016bros tranzistorium” (floating gate transistor). \u0160ie tranzistoriai gali laikyti elektros kr\u016bv\u012f daugel\u012f met\u0173 be jokio maitinimo \u0161altinio.<\/p>\n
Kai \u012fra\u0161ote duomenis \u012f atmintinuk\u0105, kontroleris nusiun\u010dia elektros impulsus, kurie “u\u017erakina” elektronus specialioje tranzistoriaus dalyje. Kai skaitote duomenis, kontroleris tikrina, ar cel\u0117je yra kr\u016bvis, ir pagal tai nustato, ar tai nulis, ar vienetas. Procesas vyksta ne\u012ftik\u0117tinu grei\u010diu \u2013 \u0161iuolaikiniai atmintinukai gali perduoti duomenis iki keli\u0173 \u0161imt\u0173 megabait\u0173 per sekund\u0119.<\/p>\n
Dabar prie nemalonios tiesos \u2013 USB atmintinukai n\u0117ra am\u017eini. Kiekviena flash atminties cel\u0117 turi ribot\u0105 \u012fra\u0161ymo cikl\u0173 skai\u010di\u0173. Paprastai tai b\u016bna nuo 10 000 iki 100 000 \u012fra\u0161ymo-trynimo cikl\u0173, priklausomai nuo atminties tipo ir kokyb\u0117s. Skamba daug, bet jei intensyviai naudojate atmintinuk\u0105, \u0161is limitas gali b\u016bti pasiektas grei\u010diau nei manote.<\/p>\n
Geros naujienos yra tai, kad \u0161iuolaikiniai atmintinukai turi i\u0161maniuosius kontrolerius, kurie naudoja “wear leveling” technologij\u0105. Tai rei\u0161kia, kad kontroleris automati\u0161kai paskirsto \u012fra\u0161ymo operacijas po visas atminties cel\u0117s, kad vienos cel\u0117s nenusid\u0117v\u0117t\u0173 grei\u010diau u\u017e kitas. Tai labai prat\u0119sia atmintinuko gyvavimo laik\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau yra ir kit\u0173 dalyk\u0173, kurie gali sugadinti j\u016bs\u0173 atmintinuk\u0105. Vienas da\u017eniausi\u0173 \u2013 netinkamas i\u0161traukimas i\u0161 kompiuterio. Kai matote t\u0105 prane\u0161im\u0105 “Saugiai i\u0161imkite \u012frengin\u012f”, tai ne tik formalumas. Jei i\u0161trauksite atmintinuk\u0105 tuo metu, kai vyksta duomen\u0173 \u012fra\u0161ymas, galite sugadinti ne tik failus, bet ir pa\u010di\u0105 atmintinuko fail\u0173 sistem\u0105. Tada atmintinukas gali tapti visi\u0161kai nepasiekiamas.<\/p>\n
Kitas prie\u0161as \u2013 statin\u0117 elektra. \u017diem\u0105, kai oras sausas ir da\u017enai “trenkia” statin\u0117 elektra, atmintinukai yra ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiami. Vienas stiprus statin\u0117s elektros i\u0161lydis gali sunaikinti atminties kontroler\u012f. Tod\u0117l prie\u0161 liesdami atmintinuk\u0105, geriau palieskite ka\u017ek\u0105 metalinio, kad i\u0161sikrautum\u0117te.<\/p>\n
Jei kada band\u0117te suprasti, kuo skiriasi USB 2.0, 3.0, 3.1, 3.2 ir visa kita, tai nesijaudinkite \u2013 ne vieni tokie. USB standart\u0173 pavadinim\u0173 sistema yra tikras chaosas, ir net technologij\u0173 specialistai kartais painiojasi.<\/p>\n
USB 2.0 \u2013 tai seniausias standartas, kur\u012f dar rasite daugelyje atmintinuk\u0173. Jo maksimalus teorinis greitis yra 480 Mb\/s (megabit\u0173 per sekund\u0119), bet realiomis s\u0105lygomis paprastai gaunate apie 30-40 MB\/s (megabait\u0173 per sekund\u0119). Taip, \u010dia svarbu skirti bitus nuo bait\u0173 \u2013 vienas baitas lygus a\u0161tuoniems bitams.<\/p>\n
USB 3.0 (kartais vadinamas USB 3.1 Gen 1 \u2013 va jums ir painiava) gali pasiekti iki 5 Gb\/s teorin\u012f greit\u012f, o prakti\u0161kai \u2013 apie 100-200 MB\/s. Atmintinukai su \u0161iuo standartu paprastai turi m\u0117lyn\u0105 spalv\u0105 viduje jungties. USB 3.1 Gen 2 gali pasiekti 10 Gb\/s, o naujausias USB 3.2 \u2013 net 20 Gb\/s.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161tai k\u0105 svarbu suprasti: j\u016bs\u0173 atmintinuko greitis priklauso ne tik nuo USB standarto, bet ir nuo pa\u010dios flash atminties kokyb\u0117s. Galite tur\u0117ti USB 3.0 atmintinuk\u0105, kuris vis tiek veikia l\u0117tai, nes viduje yra prastos kokyb\u0117s atminties lustas. Tod\u0117l perkant atmintinuk\u0105 verta pasi\u017ei\u016br\u0117ti ne tik \u012f talp\u0105 ir USB versij\u0105, bet ir \u012f realius grei\u010dio testus.<\/p>\n
Daug kas mano, kad i\u0161tryn\u0119 fail\u0105 i\u0161 atmintinuko, jie j\u012f i\u0161tryn\u0117 visam laikui. Ties\u0105 sakant, tai ne visai tiesa. Kai i\u0161trinate fail\u0105, operacin\u0117 sistema papras\u010diausiai pa\u017eymi t\u0105 viet\u0105 atmintyje kaip laisv\u0105 naujiems duomenims, bet patys duomenys lieka ten, kol kas nors kitas juos perra\u0161o. Tai rei\u0161kia, kad su specialiomis programomis i\u0161trintus failus galima atkurti.<\/p>\n
Jei norite tikrai i\u0161trinti duomenis, kad niekas negal\u0117t\u0173 j\u0173 atkurti, turite naudoti specialias programas, kurios kelis kartus perra\u0161o vis\u0105 atmintinuk\u0105 atsitiktiniais duomenimis. Tokios programos kaip “Eraser” ar “DBAN” gali tai padaryti. Tiesa, atminkite, kad da\u017enas perra\u0161ymas trumpina atmintinuko gyvavimo laik\u0105.<\/p>\n
Kitas svarbus saugumo aspektas \u2013 \u0161ifravimas. Jei ne\u0161iojat\u0117s atmintinuke svarbius ar konfidencialius duomenis, verta juos u\u017e\u0161ifruoti. Yra atmintinuk\u0173 su integruotu aparatiniu \u0161ifravimu ir net pir\u0161t\u0173 atspaud\u0173 skaitytuvais, bet jie kainuoja gerokai brangiau. Alternatyva \u2013 naudoti programin\u012f \u0161ifravim\u0105, pavyzd\u017eiui, “VeraCrypt” ar “BitLocker” (Windows).<\/p>\n
Dar vienas dalykas, apie kur\u012f daugelis pamir\u0161ta \u2013 virusai ir kenk\u0117ji\u0161kos programos. Atmintinukai yra puikus b\u016bdas perkelti virusus i\u0161 vieno kompiuterio \u012f kit\u0105. Visada nuskaitykite atmintinuk\u0105 antivirusiniu programiniu u\u017etikrinimu prie\u0161 atidarydami failus, ypa\u010d jei atmintinuk\u0105 naudojote vie\u0161uose kompiuteriuose.<\/p>\n
Jei naudojate atmintinuk\u0105 da\u017enai, yra keletas dalyk\u0173, kurie gali labai palengvinti gyvenim\u0105. Pirma, formatuokite atmintinuk\u0105 tinkama fail\u0173 sistema. Windows kompiuteriams paprastai tinka FAT32 arba exFAT. FAT32 yra senesn\u0117 ir universalesn\u0117 \u2013 veikia visur, bet negali laikyti fail\u0173, didesni\u0173 nei 4 GB. exFAT neturi \u0161io apribojimo, bet kai kurie senesni \u012frenginiai jos nepalaiko.<\/p>\n
Jei naudojate atmintinuk\u0105 tik su Windows, galite formatuoti j\u012f NTFS fail\u0173 sistema \u2013 ji patikimesn\u0117 ir palaiko didesnius failus, bet Mac kompiuteriai \u012f j\u0105 gali tik skaityti, bet ne ra\u0161yti be papildom\u0173 program\u0173.<\/p>\n
Dar vienas patarimas \u2013 neu\u017epildykite atmintinuko iki galo. Palikite bent 10-20% laisvos vietos. Tai pad\u0117s i\u0161vengti problem\u0173 su fail\u0173 sistema ir u\u017etikrins greitesn\u012f veikim\u0105. Flash atmintis veikia geriau, kai turi \u0161iek tiek laisvos vietos manevruoti.<\/p>\n
Jei perkeliate daug ma\u017e\u0173 fail\u0173, geriau juos supakuokite \u012f vien\u0105 archyv\u0105 (ZIP ar RAR). T\u016bkstan\u010diai ma\u017e\u0173 fail\u0173 u\u017eima daugiau vietos d\u0117l fail\u0173 sistemos ypatybi\u0173 ir kopijuojasi daug l\u0117\u010diau nei vienas didelis failas.<\/p>\n
Nors USB atmintinukai vis dar labai populiar\u016bs, atsiranda vis daugiau alternatyv\u0173. Debes\u0173 saugyklos kaip Google Drive, Dropbox ar OneDrive leid\u017eia pasiekti failus i\u0161 bet kurio \u012frenginio su interneto ry\u0161iu. Tai patogiau nei ne\u0161iotis fizin\u012f atmintinuk\u0105, bet reikia interneto ir kyla privatumo klausimai.<\/p>\n
I\u0161oriniai SSD diskai tampa vis prieiamesni ir si\u016blo daug didesn\u0119 talp\u0105 bei greit\u012f nei \u012fprasti atmintinukai. Tiesa, jie didesni ir brangesni, bet jei reikia perkelti \u0161imtus gigabait\u0173 duomen\u0173, tai geriausias pasirinkimas.<\/p>\n
Belaidis duomen\u0173 perdavimas taip pat tobul\u0117ja. Technologijos kaip Wi-Fi Direct leid\u017eia perkelti failus tarp \u012frengini\u0173 be joki\u0173 laid\u0173 ar atmintinuk\u0173. Ta\u010diau greitis vis dar atsilieka nuo fizinio USB ry\u0161io.<\/p>\n
Kalbant apie ateit\u012f, tik\u0117tina, kad USB atmintinukai nedings dar ilgai. Jie per daug patog\u016bs, universal\u016bs ir nebrang\u016bs. Ta\u010diau jie tikrai taps dar greitesni, talpesni ir patikimesni. Jau dabar kuriamos naujos atminties technologijos, kurios \u017eada dar didesn\u012f na\u0161um\u0105 ir ilgesn\u012f gyvavimo laik\u0105.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad USB atmintinukai seniai per\u017eeng\u0117 paprastos duomen\u0173 saugyklos ribas. Jie tapo \u012frankiais \u012fvairiems dalykams. Pavyzd\u017eiui, galite sukurti “bootable” atmintinuk\u0105, i\u0161 kurio galima paleisti operacin\u0119 sistem\u0105 be kietojo disko. Tai ne\u012ftik\u0117tinai naudinga taisant sugadintus kompiuterius ar testuojant naujas operacines sistemas.<\/p>\n
Kai kurie \u017emon\u0117s naudoja atmintinukus kaip saugumo raktus \u2013 kompiuteris atsirakinamas tik \u012fki\u0161us konkret\u0173 atmintinuk\u0105. Kiti laiko atmintinuke vis\u0105 savo darbo aplink\u0105 su programomis ir nustatymais, kad gal\u0117t\u0173 dirbti bet kuriame kompiuteryje su savo \u012fprastomis priemon\u0117mis.<\/p>\n
Yra net speciali\u0173 atmintinuk\u0173, kurie gali b\u016bti naudojami kaip aparatiniai slapta\u017eod\u017ei\u0173 valdymo \u012frankiai ar kriptovaliut\u0173 pinigin\u0117s. \u0160ie \u012frenginiai turi papildom\u0105 saugumo lyg\u012f ir yra skirti labai jautrios informacijos saugojimui.<\/p>\n
Taigi tas ma\u017eas plastikin\u0117s daik\u010diukas, kur\u012f da\u017enai prarandame stal\u010diuose ar skalbimo ma\u0161inose, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra gana sud\u0117tingas technologinis stebuklas. Jame telpa milijonai tranzistori\u0173, i\u0161manus kontroleris ir de\u0161imtme\u010diai technologin\u0117s pa\u017eangos. Ir nors debes\u0173 technologijos bei kitos alternatyvos auga, USB atmintukas i\u0161lieka patikimu, paprastu ir universaliu b\u016bdu perkelti duomenis i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105. Svarbiausia \u2013 elgtis su juo atsakingai, saugiai i\u0161traukti i\u0161 kompiuterio ir stengti nepraradti. Nes nors duomenys yra virtual\u016bs, praradimas yra visai realus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"