\u0160iandien, kai dokumentus siun\u010diame el. pa\u0161tu per sekundes, sunku patik\u0117ti, kad fakso aparatas buvo tikra technologij\u0173 revoliucija. Ta\u010diau \u0161is prietaisas, kuris atrod\u0117 kaip magija, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 veik\u0117 pagal gana paprastus principus ir kelis de\u0161imtme\u010dius buvo nepakei\u010diamas verslo \u012frankis.<\/p>\n
Fakso aparato istorija prasid\u0117jo daug anks\u010diau, nei daugelis galvoja \u2013 dar 1843 metais \u0161kot\u0173 i\u0161rad\u0117jas Aleksandras Bainas (Alexander Bain) u\u017epatentavo pirm\u0105j\u012f faksimil\u0117s perdavimo prietais\u0105. Jo sistema veik\u0117 pana\u0161iai kaip telegrafas, tik vietoj raid\u017ei\u0173 gal\u0117jo perduoti paprastus pie\u0161inius.<\/p>\n
Baino i\u0161radimas naudojo dvi sinchronizuotas \u0161vytuokles, kurios jud\u0117jo per metalin\u0119 plok\u0161t\u0119. Siunt\u0117jas ant plok\u0161t\u0117s u\u017ed\u0117davo dokument\u0105, para\u0161yt\u0105 elektros srove nelaid\u017eiais ra\u0161alais. Kai \u0161vytuokl\u0117 jud\u0117jo per tekst\u0105, elektros grandin\u0117 nutr\u016bkdavo, o gav\u0117jo pus\u0117je kita \u0161vytuokl\u0117 tuo pat metu darydavo \u017eym\u0119 ant popieriaus. Taip atsirasdavo dokumento kopija.<\/p>\n
\u017dinoma, \u0161is procesas buvo l\u0117tas ir nepatikimas. Dokument\u0105 perduoti u\u017etrukdavo kelias valandas, o rezultatas da\u017enai b\u016bdavo sunkiai \u012fskaitomas. Bet principas buvo teisingas \u2013 vaizd\u0105 galima suskaidyti \u012f ma\u017eus elementus ir perduoti juos po vien\u0105.<\/p>\n
Tikrasis prover\u017eis \u012fvyko XX am\u017eiaus prad\u017eioje, kai vokietis Arturas Kornas (Arthur Korn) 1902 metais suk\u016br\u0117 fototeleprincipo sistem\u0105. Jo prietaisas jau naudojo fotoelementus \u2013 \u0161viesos jautri\u0173 med\u017eiag\u0173 pagalba gal\u0117jo “skaityti” dokumento \u0161viesius ir tamsias vietas.<\/p>\n
Korno sistema veik\u0117 taip: dokumentas buvo ap\u0161vie\u010diamas \u0161viesos spinduliu, kuris atsispind\u0117damas nuo balto popieriaus ar sugerdamas juodos spalvos vietose, patekdavo \u012f fotoelement\u0105. \u0160is keit\u0117 \u0161viesos intensyvum\u0105 \u012f elektros signal\u0105, kuris buvo siun\u010diamas per laid\u0105. Gav\u0117jo pus\u0117je signalas vald\u0117 \u0161viesos \u0161altin\u012f, kuris \u0161viet\u0117 ant \u0161viesai jautraus popieriaus.<\/p>\n
1906 metais Korno sistema jau veik\u0117 tarp Miuncheno ir Berlyno, o 1922 metais buvo perduota pirmoji nuotrauka per Atlant\u0105. Tai buvo tikras technologijos triumfas \u2013 vaizdas, kuris anks\u010diau keliauti per vandenyn\u0105 b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s savait\u0117mis, dabar pasiekdavo tiksl\u0105 per kelias valandas.<\/p>\n
\u0160iuolaikinis fakso aparatas, kur\u012f daugelis dar prisimena i\u0161 1980-1990 met\u0173, veikia pagal gerokai sud\u0117tingesn\u012f, bet pana\u0161\u0173 princip\u0105. Procesas prasideda nuo dokumento nuskaitymo.<\/p>\n
Aparato viduje yra \u0161viesos diod\u0173 eilut\u0117 ir CCD (Charge-Coupled Device) jutikli\u0173 matrica \u2013 ta pati technologija, kuri naudojama skaitytuvuose ir fotoaparatuose. Dokumentas jud\u0117damas pro \u0161i\u0105 sistem\u0105 yra ap\u0161vie\u010diamas, o atsispind\u0117jusi \u0161viesa patenka \u012f jutiklius. Kiekvienas jutiklis “mato” ma\u017e\u0105 dokumento dal\u012f ir nustato, ar ji yra balta, juoda, ar pilkos spalvos atspalvis.<\/p>\n
Toliau prasideda duomen\u0173 glaudinimas. Fakso aparatas naudoja special\u0173 algoritm\u0105, vadinam\u0105 MH (Modified Huffman) arba MR (Modified READ). \u0160ie algoritmai i\u0161naudoja tai, kad dokumentuose da\u017enai b\u016bna daug balt\u0173 plot\u0173. Vietoj to, kad si\u0173sti informacij\u0105 apie kiekvien\u0105 balt\u0105 ta\u0161kel\u012f atskirai, aparatas siun\u010dia komand\u0105 “100 balt\u0173 ta\u0161k\u0173 i\u0161 eil\u0117s”. Taip duomen\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja kelis kartus.<\/p>\n
Suspausti duomenys paver\u010diami garso signalais \u2013 pana\u0161iai kaip veik\u0117 seni modeminiai interneto ry\u0161iai. Kiekvienas duomen\u0173 bitas yra koduojamas skirtingo da\u017enio garsu. \u0160ie garsai siun\u010diami per telefon\u0173 linijas.<\/p>\n
Fakso technologija per de\u0161imtme\u010dius patyr\u0117 kelis didelius \u0161uolius. 1968 metais buvo priimtas pirmasis tarptautinis fakso standartas \u2013 Group 1. \u0160ie aparatai dokument\u0105 perduodavo per 6 minutes, o kokyb\u0117 buvo gana prasta.<\/p>\n
1976 metais atsirado Group 2 standartai, kurie perdavimo laik\u0105 sutrumpino iki 3 minu\u010di\u0173. Bet tikrasis prover\u017eis \u012fvyko 1980 metais su Group 3 standartais. \u0160ie aparatai dokument\u0105 gal\u0117jo perduoti per minut\u0119 ar net grei\u010diau, o kokyb\u0117 buvo pakankamai gera verslo poreikiams.<\/p>\n
Group 3 aparatai tapo tokiais populiariais d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, jie buvo suderinami su \u012fprastomis telefon\u0173 linijomis \u2013 nereik\u0117jo joki\u0173 speciali\u0173 ry\u0161io kanal\u0173. Antra, aparatai automati\u0161kai der\u0117davosi tarpusavyje, nustatydami optimal\u0173 perdavimo greit\u012f ir kokyb\u0119 pagal linijos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
V\u0117liau atsirado ir Group 4 standartai, skirti skaitmenin\u0117ms linijoms, bet jie niekada netapo labai populiar\u016bs, nes tuo metu jau plito internetas ir el. pa\u0161tas.<\/p>\n
Pa\u017evelgus \u012f tipi\u0161k\u0105 1990-\u0173j\u0173 fakso aparat\u0105, galima i\u0161skirti kelis pagrindinius komponentus. Vir\u0161uje \u2013 automatinis dokumento padavimo mechanizmas (ADF), kuris po vien\u0105 lap\u0105 stumia dokumentus pro skaitytuv\u0105. Tai buvo did\u017eiulis patogumas, nes nereik\u0117jo kiekvieno lapo d\u0117ti rankomis.<\/p>\n
Skaitmenin\u0117 dalis \u2013 tai CCD jutikli\u0173 eilut\u0117 su \u0161viesos \u0161altiniais ir veidrod\u017eiais. \u0160i sistema juda per vis\u0105 dokumento plot\u012f arba dokumentas stumiamas pro nejudan\u010di\u0105 skaitmenin\u0119 galvut\u0119. Skiriasi aparat\u0173 konstrukcijos, bet principas tas pats.<\/p>\n
Spausdinimo dalis senesn\u0117se aparatuose naudojo terminio perdavimo technologij\u0105. Specialus terminis popierius keisdavo spalv\u0105, kai b\u016bdavo pa\u0161ildomas. V\u0117liau atsirado aparatai su \u012fprastais ra\u0161alo ar tonerio kaset\u0117mis.<\/p>\n
Procesoriaus ir atminties dalis \u2013 \u010dia vyksta duomen\u0173 glaudinimas, protokol\u0173 valdymas ir ry\u0161ys su kitu fakso aparatu. Net papras\u010diausi aparatai tur\u0117jo atmint\u012f, kurioje gal\u0117jo saugoti kelis dokumentus ir si\u0173sti juos automati\u0161kai, kai linija b\u016bdavo laisva.<\/p>\n
\u0160iandien gali atrodyti keista, bet 1980-1990 metais fakso aparatas buvo revoliucin\u0117 technologija. Pirma kart\u0105 istorijoje dokument\u0105 su para\u0161u, antspaudu ar br\u0117\u017einiu gal\u0117jai perduoti per kelias minutes \u012f bet kur\u012f pasaulio kampel\u012f.<\/p>\n
Teisininkams tai rei\u0161k\u0117, kad sutartis gal\u0117jo b\u016bti pasira\u0161ytos ir i\u0161si\u0173stos t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105. Architektams \u2013 kad br\u0117\u017einiai gal\u0117jo keliauti tarp skirting\u0173 miest\u0173 per minutes. \u017durnalistams \u2013 kad nuotraukos ir straipsniai gal\u0117jo pasiekti redakcij\u0105 i\u0161 bet kur.<\/p>\n
Fakso aparatas taip pat buvo patikimas. Skirtingai nuo ankstyv\u0173j\u0173 kompiuteri\u0173 tinkl\u0173, fakso protokolai buvo labai stabil\u016bs. Aparatai automati\u0161kai kartodavo perdavim\u0105, jei ka\u017ekas nepavykdavo, ir spausdindavo patvirtinimo lapel\u012f, kad dokumentas tikrai pasiek\u0117 gav\u0117j\u0105.<\/p>\n
Be to, fakso aparatas buvo paprastas naudoti. Nereik\u0117jo joki\u0173 speciali\u0173 \u017eini\u0173 \u2013 \u012fdedi dokument\u0105, surandi numer\u012f, paspaudi mygtuk\u0105. Net technologij\u0173 nebijantys \u017emon\u0117s gal\u0117jo juo naudotis be problem\u0173.<\/p>\n
Fakso aparat\u0173 saul\u0117lydis prasid\u0117jo 1990-\u0173j\u0173 pabaigoje, kai plito internetas ir el. pa\u0161tas. Staiga paai\u0161k\u0117jo, kad dokumentus galima si\u0173sti daug grei\u010diau, pigiau ir geresn\u0117s kokyb\u0117s. El. pa\u0161tu gal\u0117jai i\u0161si\u0173sti ne tik tekst\u0105, bet ir spalvotas nuotraukas, o saugojimas kompiuteryje buvo daug patogesnis nei popierini\u0173 kopij\u0173 kr\u016bvos.<\/p>\n
Skaitytuvai ir spausdintuvai tapo pig\u016bs ir prieinami, tod\u0117l dokumentus tapo patogu skenuoti ir si\u0173sti kaip el. pa\u0161to priedus. V\u0117liau atsirado ir special\u016bs internetiniai fakso servisai, kurie leido si\u0173sti “faksus” per internet\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau fakso technologija visi\u0161kai nei\u0161nyko. Ji vis dar naudojama medicinos srityje \u2013 ligonin\u0117s da\u017enai siun\u010dia receptus ir medicinos dokumentus faksu, nes tai laikoma saugesniu nei el. pa\u0161tas. Teisin\u0117je srityje kai kurie dokumentai vis dar turi b\u016bti siun\u010diami faksu, kad b\u016bt\u0173 teisi\u0161kai galiojantys.<\/p>\n
Japonijoje fakso aparatai vis dar labai populiar\u016bs \u2013 daugelis \u012fmoni\u0173 juos naudoja kasdien\u0117je veikloje. Tai susij\u0119 su kult\u016briniais ypatumais ir tuo, kad japon\u0173 ra\u0161tas faksu perduodamas geriau nei lotyni\u0161kas alfabetas.<\/p>\n
Nors tradiciniai fakso aparatai beveik i\u0161nyko i\u0161 kasdienio gyvenimo, pati fakso id\u0117ja transformavosi ir gyvuoja naujomis formomis. \u0160iuolaikiniai “internetiniai faksai” leid\u017eia si\u0173sti dokumentus \u012f tradicinius fakso aparatus tiesiog i\u0161 kompiuterio ar telefono.<\/p>\n
Tokie servisai kaip eFax, MyFax ar FaxZero veikia kaip tarpininkai \u2013 j\u016bs \u012fkeliate dokument\u0105 \u012f j\u0173 sistem\u0105, o jie j\u012f konvertuoja \u012f fakso format\u0105 ir i\u0161siun\u010dia per tradicinius telefon\u0173 tinklus. Taip galite “faksuoti” net netur\u0117dami fakso aparato.<\/p>\n
Medicinos srityje atsiranda vis daugiau speciali\u0173, saugi\u0173 dokument\u0173 perdavimo sistem\u0173, kurios i\u0161laiko fakso patikimum\u0105, bet naudoja \u0161iuolaikinius \u0161ifravimo metodus. Kai kurios i\u0161 j\u0173 net imituoja fakso aparato veikim\u0105, kad b\u016bt\u0173 suderinamos su esamomis sistemomis.<\/p>\n
Fakso aparato istorija puikiai iliustruoja, kaip technologijos vystosi ir kei\u010diasi. Tai, kas kadaise atrod\u0117 kaip ne\u012ftik\u0117tina ateities technologija, \u0161iandien atrodo archaji\u0161ka. Ta\u010diau pagrindin\u0117 id\u0117ja \u2013 dokument\u0173 perdavimas per atstum\u0105 \u2013 i\u0161liko ir tik \u012fgavo nauj\u0105 pavidal\u0105. Galb\u016bt u\u017e keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161iandieniniai el. lai\u0161kai ir debes\u0173 technologijos atrodys taip pat senovi\u0161kai, kaip mums \u0161iandien atrodo fakso aparatai su j\u0173 cypimais ir terminio popieriaus ritin\u0117liais.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"