Prisimenu, kaip vaikyst\u0117je steb\u0117davau, kaip t\u0117vas biure \u012fki\u0161a lap\u0105 \u012f keist\u0105 ma\u0161in\u0105, ji pradeda cypti, \u016b\u017eti, o ka\u017ekur kitame miesto gale i\u0161 pana\u0161ios ma\u0161inos i\u0161lenda tas pats dokumentas. Atrod\u0117 kaip magija. Fakso aparatas \u2013 tai technologija, kuri \u0161iandien daugeliui atrodo senovi\u0161ka kaip ra\u0161omoji ma\u0161in\u0117l\u0117, bet savo laiku ji buvo tikra revoliucija. O svarbiausia \u2013 ji vis dar veikia ir kai kur naudojama, ypa\u010d medicinos \u012fstaigose ir teis\u0117s firmo\u0161e, kur reikia si\u0173sti dokumentus su para\u0161ais.<\/p>\n
Fakso technologija i\u0161 esm\u0117s yra genialiai paprasta: aparatas nuskaito dokument\u0105, paver\u010dia j\u012f garsais (taip, garsais!), siun\u010dia per telefono linij\u0105, o kitas aparatas tuos garsus v\u0117l paver\u010dia vaizdu ir atspausdina. Skamba paprastai, bet kad tai veikt\u0173, reik\u0117jo i\u0161spr\u0119sti nema\u017eai technini\u0173 galvos\u016bki\u0173.<\/p>\n
Fakso istorija prasideda daug anks\u010diau, nei daugelis \u012fsivaizduoja. 1843 metais \u0161kot\u0173 i\u0161rad\u0117jas Alexanderis Bainas u\u017epatentavo pirm\u0105j\u012f faksimilio aparato prototip\u0105. \u012esivaizduokite \u2013 tai buvo dar prie\u0161 telefon\u0105! Bainas naudojo sinchronizuotus \u0161vytuoklius ir elektrinius impulsus, kad perduot\u0173 paprastus vaizdus per telegraf\u0173 linijas.<\/p>\n
Bet tikrasis prover\u017eis \u012fvyko 1924 metais, kai AT&T pristat\u0117 komercin\u0119 fakso paslaug\u0105. Vienas dokumentas tuomet keliavo apie 7 minutes per linij\u0105. Skamba greitai? Ne itin \u2013 tai buvo tik vienas puslapis. Ankstyvieji fakso aparatai buvo did\u017eiuliai, brang\u016bs ir sud\u0117tingi. Juos naudojo daugiausia laikra\u0161\u010diai, kad gal\u0117t\u0173 si\u0173sti nuotraukas tarp redakcij\u0173.<\/p>\n
1960-aisiais Xerox suk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u012f modern\u0173 fakso aparat\u0105, kuris gal\u0117jo veikti per \u012fprastas telefono linijas. Tai buvo l\u016b\u017eis. Staiga verslas gal\u0117jo si\u0173sti sutartis, br\u0117\u017einius, u\u017esakymus per kelias minutes, o ne laukti kelias dienas, kol ateis pa\u0161tas. 1980-\u0173j\u0173 pabaigoje fakso aparatas tapo b\u016btinu biuro \u012frankiu \u2013 kiekviena \u012fmon\u0117 tur\u0117jo bent vien\u0105.<\/p>\n
Dabar pa\u017ei\u016br\u0117kime, kas vyksta fakso aparato viduje. Kai \u012fdedate dokument\u0105, pirmas dalykas, kur\u012f aparatas daro \u2013 j\u012f nuskaito. Viduje yra judanti \u0161viesos \u0161altinio ir jutikli\u0173 sistema, kuri skaito dokument\u0105 eilut\u0117 po eilut\u0117s, tarsi j\u016bs\u0173 akys skaityt\u0173 tekst\u0105. Tik aparatas neskaito \u017eod\u017ei\u0173 \u2013 jis tiesiog fiksuoja, kur yra tamsu (tekstas, linijos) ir kur \u0161viesu (baltas popierius).<\/p>\n
\u0160is nuskaitymas vyksta labai smulkiai. Standartin\u0117 fakso rai\u0161ka yra apie 200 ta\u0161k\u0173 per col\u012f horizontaliai ir 100-200 linij\u0173 per col\u012f vertikaliai. Kiekvienas ta\u0161kas u\u017ekoduojamas kaip juodas arba baltas \u2013 joki\u0173 pustoni\u0173, joki\u0173 pilk\u0173 atspalvi\u0173 (bent jau standartiniame re\u017eime). Tai vadinama bitmap vaizdu.<\/p>\n
Toliau vyksta \u012fdomiausia dalis. Tas bitmap vaizdas turi b\u016bti perduotas per telefono linij\u0105, kuri i\u0161 esm\u0117s gali perduoti tik garsus \u2013 audio signalus tam tikroje da\u017eni\u0173 juostoje. \u010cia \u012f \u017eaidim\u0105 \u012fsijungia moduliatorius. Jis paver\u010dia tuos nuskaitytus duomenis (juod\u0173 ir balt\u0173 ta\u0161k\u0173 sek\u0105) \u012f garsinius signalus \u2013 cypimus ir \u016b\u017ees\u012f, kur\u012f girdite, kai fakso aparatai “bendrauja”.<\/p>\n
Vienas A4 formato puslapis, nuskaitytas 200 DPI rai\u0161ka, be jokio suspaudimo u\u017eimt\u0173 apie 4 megabitus duomen\u0173. Per telefono linij\u0105, kuri gali perduoti apie 9600-14400 bit\u0173 per sekund\u0119 (standartiniai fakso aparatai), tai u\u017etrukt\u0173 am\u017einyb\u0119. Tod\u0117l fakso aparatai naudoja protingus suspaudimo algoritmus.<\/p>\n
Populiariausias yra Modified Huffman (MH) kodavimas. Jis veikia pagal paprast\u0105 princip\u0105: daugumoje dokument\u0173 yra daug balt\u0173 plot\u0173. U\u017euot siunt\u0119s “baltas, baltas, baltas, baltas…” \u0161imtus kart\u0173, aparatas tiesiog pasako “200 balt\u0173 ta\u0161k\u0173 i\u0161 eil\u0117s”. Tai vadinama RLE (Run-Length Encoding) \u2013 sek\u0173 ilgio kodavimu.<\/p>\n
V\u0117lesni standartai, kaip Modified READ (MR) ir Modified Modified READ (MMR), dar labiau optimizuoja proces\u0105. Jie pastebi, kad daugumoje dokument\u0173 viena eilut\u0117 labai pana\u0161i \u012f kit\u0105 \u2013 tekstas t\u0119siasi \u017eemyn. Tod\u0117l u\u017euot siuntus kiekvien\u0105 eilut\u0119 atskirai, aparatas siun\u010dia tik skirtumus tarp eilu\u010di\u0173. Tai suma\u017eina duomen\u0173 kiek\u012f dar 2-3 kartus.<\/p>\n
Prie\u0161 pradedant si\u0173sti dokument\u0105, fakso aparatai turi susitarti, kaip jie bendraus. Tai vyksta per standartizuot\u0105 “pasisveikinimo” proced\u016br\u0105, kuri trunka kelias sekundes. Kai renkate fakso numer\u012f ir girdite tuos keistus garsus \u2013 tai ir yra ta deryb\u0173 faz\u0117.<\/p>\n
Pirmas aparatas (siunt\u0117jas) paskelbia: “A\u0161 galiu si\u0173sti tokia ir tokia sparta, tokia rai\u0161ka, naudoju tokius suspaudimo metodus”. Antras aparatas (gav\u0117jas) atsako: “Gerai, a\u0161 suprantu \u0161iuos metodus, si\u0173sk man taip ir taip”. Jei vienas aparatas senesnis ir palaiko tik l\u0117tesn\u012f perdavim\u0105, abu automati\u0161kai persijungia \u012f l\u0117tesn\u012f re\u017eim\u0105. Tai vadinama “atgaline suderinamumu” \u2013 viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l fakso technologija i\u0161gyveno tiek ilgai.<\/p>\n
Perdavimo metu aparatai nuolat tikrina, ar duomenys perduodami teisingai. Kiekvienas puslapis suskirstomas \u012f blokus, ir po kiekvieno bloko gav\u0117jas patvirtina: “Gavau, viskas gerai” arba “Ka\u017ekas ne taip, si\u0173sk i\u0161 naujo”. Tai vadinama Error Correction Mode (ECM). Be \u0161io mechanizmo, net ma\u017eas triuk\u0161mas telefono linijoje gal\u0117t\u0173 sugadinti vis\u0105 dokument\u0105.<\/p>\n
Ankstyvieji fakso aparatai naudojo termin\u012f popieri\u0173 \u2013 tok\u012f, kuris tamsta nuo \u0161ilumos. Tai buvo pigu ir paprasta, bet dokumentai greitai bluko, o popierius buvo slidus ir nemalonus. Turb\u016bt dar atsimename tuos i\u0161blukusius \u010dekius ar kvitus, kuriuos bandydavome perskaityti po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n
V\u0117liau atsirado terminio perdavimo spausdinimas (thermal transfer). \u010cia naudojama speciali juosta su da\u017eais, kuri kaitinama ir perleid\u017eia da\u017eus ant paprasto popieriaus. Kokyb\u0117 geresn\u0117, dokumentai ilgaam\u017ei\u0161kesni, bet reikia keisti t\u0105 da\u017e\u0173 juost\u0105, o tai \u2013 papildoma i\u0161laida.<\/p>\n
Modern\u016bs fakso aparatai da\u017eniausiai naudoja ra\u0161alinio arba lazerinio spausdintuvo technologij\u0105. Daugelis \u0161iuolaikini\u0173 daugiafunkcini\u0173 spausdintuv\u0173 turi integruot\u0105 fakso funkcij\u0105. Jie spausdina fakso gautus dokumentus taip pat, kaip ir \u012fprastus spausdintus dokumentus \u2013 gera kokybe, ant paprasto popieriaus, be joki\u0173 speciali\u0173 juost\u0173 ar terminio popieriaus.<\/p>\n
Galite paklausti: kam dar naudoti faks\u0105, kai turime el. pa\u0161t\u0105, skaneri\u0173, debes\u0173 saugyklas? Atsakymas slypi teisiniuose ir saugumo aspektuose. Daugelyje \u0161ali\u0173, \u012fskaitant JAV, faksu atsi\u0173stas dokumentas su para\u0161u turi didesn\u0119 teisin\u0119 gali\u0105 nei nuskenuotas ir atsi\u0173stas el. pa\u0161tu. Kod\u0117l? Nes fakso perdavimas yra tiesiogin\u0117 linija tarp dviej\u0173 aparat\u0173 \u2013 n\u0117ra tarpini\u0173 serveri\u0173, kur kas nors gal\u0117t\u0173 perimti ar pakeisti dokument\u0105.<\/p>\n
Medicinos sektoriuje faksas vis dar dominuoja d\u0117l HIPAA reikalavim\u0173 (JAV medicinos duomen\u0173 privatumo \u012fstatymas). Fakso linija laikoma saugesne nei el. pa\u0161tas, nes n\u0117ra rizikos, kad dokumentas “u\u017eklius” ka\u017ekieno serveryje ar bus perduotas ne tam asmeniui per klaid\u0105. Kai siun\u010diate faks\u0105, jis eina tiesiogiai \u012f konkret\u0173 aparat\u0105 konkre\u010dioje vietoje.<\/p>\n
Teis\u0117s firmos taip pat m\u0117gsta faks\u0105 d\u0117l laiko \u017eym\u0173 ir perdavimo patvirtinim\u0173. Kai siun\u010diate sutart\u012f faksu, aparatas i\u0161spausdina patvirtinimo lap\u0105 su tiksliu laiku, gav\u0117jo numeriu ir puslapi\u0173 skai\u010diumi. Tai yra fizinis \u012frodymas, kad dokumentas buvo i\u0161si\u0173stas ir gautas konkre\u010diu laiku \u2013 labai svarbu, kai reikia \u012frodyti termin\u0173 laikym\u0105si.<\/p>\n
Technologija nepastovi vietoje. \u0160iandien neb\u016btina tur\u0117ti fizin\u012f fakso aparat\u0105, kad gal\u0117tum\u0117te si\u0173sti ir gauti faksus. Atsirado internetin\u0117s fakso paslaugos (eFax, FaxZero, HelloFax ir kitos), kurios leid\u017eia si\u0173sti faksus tiesiogiai i\u0161 kompiuterio ar i\u0161maniojo telefono.<\/p>\n
Kaip tai veikia? J\u016bs \u012fkeliate dokument\u0105 \u012f svetain\u0119, nurodote gav\u0117jo fakso numer\u012f, o paslauga paver\u010dia j\u016bs\u0173 fail\u0105 \u012f fakso format\u0105 ir siun\u010dia per internet\u0105 \u012f special\u0173 server\u012f, kuris tada per telefono linij\u0105 persiun\u010dia \u012f tikr\u0105 fakso aparat\u0105. Prie\u0161inga kryptimi \u2013 kai kas nors siun\u010dia jums faks\u0105, jis patenka \u012f server\u012f, kuris j\u012f paver\u010dia PDF failu ir atsiun\u010dia jums el. pa\u0161tu.<\/p>\n
Tai vadinama FoIP (Fax over Internet Protocol). Techni\u0161kai tai vis dar fakso protokolas, bet vietoj telefono linijos naudojamas internetas. Tai pigiau (nereikia atskir\u0173 telefono linij\u0173), patogiau (galite gauti faksus bet kur, kur turite interneto prieig\u0105) ir ekologi\u0161kiau (nereikia spausdinti, jei nereikia).<\/p>\n
Daugelis \u0161iuolaikini\u0173 VoIP (Voice over IP) telefonijos sistem\u0173 palaiko ir fakso funkcij\u0105. Ta\u010diau \u010dia yra technini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u2013 fakso protokolas buvo sukurtas analogin\u0117ms telefono linijoms, o internetas veikia paketais, kurie gali v\u0117luoti ar prasirti ne ta tvarka. Tod\u0117l FoIP reikalauja speciali\u0173 protokol\u0173, kaip T.38, kurie u\u017etikrina patikim\u0105 fakso perdavim\u0105 per IP tinklus.<\/p>\n
Jei vis dar naudojate fakso aparat\u0105 arba kartais tenka su juo susidurti, \u0161tai keletas patarim\u0173, kaip i\u0161vengti da\u017eniausi\u0173 problem\u0173:<\/p>\n
Dokument\u0173 paruo\u0161imas: \u012esitikinkite, kad dokumentai \u0161varios, be susirauk\u0161l\u0117jim\u0173 ar s\u0105var\u017e\u0117li\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 u\u017estrigti aparate. Jei siun\u010diate dokument\u0105 su smulkiu tekstu, pabandykite padidinti kontrast\u0105 \u2013 fakso aparatai nem\u0117gsta \u0161velni\u0173 pilk\u0173 atspalvi\u0173.<\/p>\n
Linijos kokyb\u0117: Jei faksai da\u017enai “nutr\u016bksta” arba ateina su juodomis linijomis, problema gali b\u016bti telefono linijoje. Pabandykite atjungti kitus \u012frenginius (atsakiklius, DSL filtrus) nuo tos pa\u010dios linijos. Fakso aparatai jautr\u016bs triuk\u0161mui linijoje.<\/p>\n
Rai\u0161kos nustatymai: Standartin\u0117 rai\u0161ka (apie 200×100 DPI) tinka \u012fprastiems tekstiniams dokumentams. Jei siun\u010diate dokument\u0105 su smulkiais detal\u0117mis ar nuotraukomis, perjunkite \u012f “Fine” arba “Super Fine” re\u017eim\u0105. Tiesa, perdavimas truks ilgiau.<\/p>\n
U\u017esienio numeriai: Kai siun\u010diate faks\u0105 \u012f u\u017esien\u012f, prid\u0117kite papildomas pauzes po \u0161alies kodo (daugumoje aparat\u0173 tai daroma mygtuku “Pause” arba kableliu). Tai duoda laik\u0105 tarptautiniam jung\u010diai u\u017emegzti.<\/p>\n
Klaidos prane\u0161imai: Jei matote klaidos kod\u0105, u\u017esira\u0161ykite j\u012f ir pa\u017ei\u016br\u0117kite aparato instrukcijoje. Da\u017eniausios klaidos: “No Answer” (niekas neatsako \u2013 patikrinkite numer\u012f), “Busy” (u\u017eimta \u2013 bandykite v\u0117liau), “Comm Error” (komunikacijos klaida \u2013 linijos problema).<\/p>\n
Fakso aparatas \u2013 tai technologijos, kuri jau tur\u0117jo i\u0161nykti, bet vis dar atkakliai laikosi, pavyzdys. Ji i\u0161gyveno ne tod\u0117l, kad b\u016bt\u0173 tobula, o tod\u0117l, kad tam tikrose srityse ji vis dar atlieka savo funkcij\u0105 geriau nei naujesni sprendimai \u2013 bent jau teisiniu ir reguliaciniu po\u017ei\u016briu.<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f ateit\u0105, fiziniai fakso aparatai grei\u010diausiai pama\u017eu dings i\u0161 biur\u0173. Bet pats fakso protokolas, transformuotas \u012f skaitmenin\u0119 form\u0105, tikriausiai i\u0161liks dar ilgai. Jis primena mums svarbi\u0105 pamok\u0105: kartais geriausia technologija n\u0117ra naujausias i\u0161radimas, o ta, kuri patikimai veikia ir atitinka konkre\u010dius poreikius.<\/p>\n
Taigi, jei kit\u0105 kart\u0105 pamatysite dulk\u0117jant\u012f fakso aparat\u0105 biuro kampe, nepamir\u0161kite \u2013 tai ne tik senov\u0117s relikvija, bet ir liudijimas to, kaip protingai sukurta technologija gali prisitaikyti ir i\u0161gyventi net ir radikaliai pasikeitus pasauliui. O tie cyptel\u0117jimai ir \u016b\u017eesiai? Tai tiesiog ma\u0161in\u0173 b\u016bdas pasikalb\u0117ti \u2013 galb\u016bt ne taip eleganti\u0161kai kaip \u0161iuolaikiniai protokolai, bet veiksmingai ir patikimai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"