Kai \u017eiem\u0105 \u0161ildome namus ar verdam kav\u0105, retai pagalvojame, kad did\u017eiul\u0117 energijos atsarga slypi tiesiog po m\u016bs\u0173 kojomis. \u017dem\u0117s gelm\u0117se temperat\u016bra nuolat auga \u2013 kuo giliau, tuo kar\u0161\u010diau. \u0160is rei\u0161kinys n\u0117ra naujas atradimas, \u017emon\u0117s apie j\u012f \u017eino jau t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Senov\u0117s rom\u0117nai stat\u0117 termas vir\u0161 kar\u0161t\u0173 \u0161altini\u0173, islandai \u0161imtme\u010dius naudojo geizerius maistui virti, o japonai m\u0117gavosi onsenu \u2013 nat\u016braliais kar\u0161tais baseinais.<\/p>\n
\u017dem\u0117s \u0161iluma, arba geoterminis energijos \u0161altinis, veikia visai paprastai. M\u016bs\u0173 planeta n\u0117ra \u0161altas akmens kamuolys \u2013 jos vidus i\u0161liko \u012fkait\u0119s nuo pat susiformavimo prie\u0161 4,5 milijardo met\u0173. Radioaktyvi\u0173 element\u0173 skilimas \u017eem\u0117s branduolyje ir mantijoje nuolat gamina \u0161ilum\u0105, kuri pama\u017eu keliauja link pavir\u0161iaus. Vidutini\u0161kai temperat\u016bra did\u0117ja ma\u017edaug 25-30 laipsni\u0173 kas kilometr\u0105 gilyn, nors kai kuriose vietose \u0161is pokytis b\u016bna daug didesnis.<\/p>\n
\u017dem\u0117s branduolys yra kar\u0161tas kaip saul\u0117s pavir\u0161ius \u2013 ten temperat\u016bra siekia apie 5000-6000 laipsni\u0173 Celsijaus. Tai skamba ne\u012ftik\u0117tinai, bet taip yra d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirmiausia, kai prie\u0161 milijardus met\u0173 formavosi m\u016bs\u0173 planeta, did\u017eiuliai akmenys ir meteorai trenk\u0117si vienas \u012f kit\u0105 mil\u017eini\u0161ka j\u0117ga. Visa ta kinetin\u0117 energija virto \u0161iluma.<\/p>\n
Antra, \u017eem\u0117s gelm\u0117se vyksta nuolatinis radioaktyvi\u0173 element\u0173 \u2013 urano, torio ir kalio izotop\u0173 \u2013 skilimas. \u0160is procesas vyksta labai l\u0117tai, bet nesiliauja n\u0117 akimirk\u0105. Kiekvien\u0105 sekund\u0119 milijardai atom\u0173 skyla ir i\u0161skiria energij\u0105. Per milijardus met\u0173 tai sukaupia ne\u012fsivaizduojam\u0105 \u0161ilumos kiek\u012f.<\/p>\n
Tre\u010dia, \u017eem\u0117s branduolys yra i\u0161 gele\u017eies ir nikelio, kurie l\u0117tai kristalizuojasi. Kai skystis virsta kietu k\u016bnu, i\u0161siskiria papildoma \u0161iluma \u2013 pana\u0161iai kaip vanduo at\u0161\u0105lant iki ledo i\u0161skiria energij\u0105. Visi \u0161ie procesai kartu palaiko m\u016bs\u0173 planet\u0105 \u012fkaitusi\u0105 i\u0161 vidaus.<\/p>\n
\u0160iluma i\u0161 \u017eem\u0117s gelmi\u0173 keliauja auk\u0161tyn trimis b\u016bdais: laidumu, konvekcija ir spinduliuote. \u017dem\u0117s plutoje \u2013 kietoje i\u0161orin\u0117je sluoksnyje \u2013 \u0161iluma juda daugiausia laidumu, kaip \u0161iluma per metalin\u0119 keptuv\u0119. Mantijoje, kuri yra plasti\u0161kas sluoksnis po pluta, vyksta l\u0117ta konvekcija \u2013 kar\u0161tos uolienos kyla auk\u0161tyn, o atv\u0117susios leid\u017eiasi \u017eemyn, tarsi labai l\u0117tas virimas.<\/p>\n
Kai kur \u0161iluma pasiekia pavir\u0161i\u0173 grei\u010diau nei kitur. Vulkanin\u0117se zonose, tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 sand\u016brose ar ply\u0161iuose \u017eem\u0117s pluta plonesn\u0117, tod\u0117l ten geoterminis gradientas \u2013 temperat\u016bros kilimas su gyliu \u2013 b\u016bna daug didesnis. Islandijoje, Naujojoje Zelandijoje, Filipinuose ar Kalifornijoje \u017emon\u0117s gali pasiekti labai kar\u0161t\u0105 vanden\u012f ar gar\u0105 i\u0161kas\u0119 vos keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 gyl\u012f.<\/p>\n
Lietuvoje ir daugelyje kit\u0173 stabili\u0173 tektonini\u0173 zon\u0173 \u017eem\u0117s pluta storesn\u0117, tod\u0117l norint pasiekti reik\u0161ming\u0105 temperat\u016br\u0105 reikia kasti giliau \u2013 paprastai 1-3 kilometrus. Bet net ir \u010dia \u017eem\u0117s \u0161iluma yra ir j\u0105 galima panaudoti.<\/p>\n
Daugelis \u017emoni\u0173 mano, kad geoterminis \u0161ildymas tinka tik ten, kur i\u0161 \u017eem\u0117s tryk\u0161ta garai, bet tai toli gra\u017eu ne tiesa. \u0160iuolaikin\u0117s technologijos leid\u017eia i\u0161naudoti \u017eem\u0117s \u0161ilum\u0105 net ir ten, kur temperat\u016bros n\u0117ra ekstremalios. Papras\u010diausias b\u016bdas \u2013 \u017eem\u0117s \u0161ilumos siurblys, kuris veikia pana\u0161iai kaip \u0161aldytuvas, tik atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n
\u012esivaizduokite: net ir \u017eiem\u0105, kai lauke \u0161alta, jau 1,5-2 metr\u0173 gylyje \u017eem\u0117s temperat\u016bra i\u0161lieka stabili \u2013 apie 8-12 laipsni\u0173. Tai daug \u0161il\u010diau nei oras vir\u0161uje. \u017dem\u0117s \u0161ilumos siurblys t\u0105 \u0161ilum\u0105 „i\u0161traukia” ir pakelia jos temperat\u016br\u0105 iki reikiamo lygio namams \u0161ildyti.<\/p>\n
Kaip tai vyksta? \u012e \u017eem\u0119 \u012fkasamos vamzd\u017ei\u0173 kilpos, kuriomis cirkuliuoja specialus skystis (da\u017eniausiai vandens ir glikolio mi\u0161inys). \u0160is skystis \u017eem\u0117je su\u0161yla keliomis laipsniais ir gr\u012f\u017eta \u012f siurbl\u012f. Siurblyje yra kompresorius ir specialus darbinis skystis, kuris garuoja \u017eemoje temperat\u016broje. Kai \u0161iltas skystis i\u0161 \u017eem\u0117s pa\u0161ildo \u0161\u012f darbin\u012f skyst\u012f, jis i\u0161garuoja. Tada kompresorius suspaud\u017eia tuos garus, o suspausti garai labai \u012fkaista \u2013 net iki 50-60 laipsni\u0173. \u0160i \u0161iluma perduodama nam\u0173 \u0161ildymo sistemai, garai v\u0117l suskyst\u0117ja, ir ciklas kartojasi.<\/p>\n
Kai kalbame apie pramonines geotermines elektrines, reikalai tampa rimtesni. \u010cia jau nebe keli\u0173 metr\u0173 gr\u0119\u017einiai, o gilios skyl\u0117s \u2013 kartais net 3-5 kilometrai \u012f \u017eem\u0117s gelmes. Tokiame gylyje temperat\u016bra gali siekti 150-300 laipsni\u0173 Celsijaus, o kai kur ir daugiau.<\/p>\n
Geotermines elektrines papras\u010diausiai statyti ten, kur yra nat\u016bral\u016bs po\u017eeminiai vandens rezervuarai, kuriuos \u0161ildo kar\u0161tos uolienos. I\u0161gr\u0119\u017eus skyl\u0119, kar\u0161tas vanduo ar garas pats kyla \u012f vir\u0161\u0173 d\u0117l sl\u0117gio. Jei tai garas, jis tiesiogiai sukasi turbinas, kurios generuoja elektros energij\u0105. Jei vanduo \u2013 jis perleid\u017eiamas per special\u0173 \u012frengin\u012f, kur suma\u017einus sl\u0117g\u012f virsta garu.<\/p>\n
Yra ir sud\u0117tingesni metodai. Pavyzd\u017eiui, binarine sistema, kai kar\u0161tas geotermalinis vanduo nepatenka tiesiai \u012f turbin\u0105, o \u0161ildo kit\u0105 skyst\u012f, kuris virsta garu \u017eemesn\u0117je temperat\u016broje. Tai leid\u017eia efektyviai naudoti net santykinai v\u0117sius \u2013 100-150 laipsni\u0173 \u2013 geoterminius \u0161altinius.<\/p>\n
\u012edomiausia nauja technologija \u2013 Enhanced Geothermal Systems (EGS). \u010cia \u017emon\u0117s dirbtinai sukuria geotermin\u012f rezervuar\u0105 ten, kur jo nat\u016braliai n\u0117ra. Kaip? I\u0161gr\u0119\u017eiamos dvi ar daugiau gyli\u0173 skyli\u0173 \u012f kar\u0161tas, bet sausas uolienas. Tada \u012f vien\u0105 skyl\u0119 dideliu sl\u0117giu \u012fpumpuojamas vanduo, kuris atskleid\u017eia esam\u0173 ply\u0161i\u0173 tinkl\u0105 arba sukuria nauj\u0173. Vanduo pasiskirsto po kar\u0161tas uolienas, \u012fkaista ir kyla atgal kita skyle. Taip galima gauti geotermin\u0119 energij\u0105 net ten, kur n\u0117ra nat\u016brali\u0173 vandens sluoksni\u0173.<\/p>\n
Islandija yra tikras geoterminis rojus. \u0160i \u0161alis gauna beveik 90% savo \u0161ilumos ir apie 30% elektros i\u0161 \u017eem\u0117s gelmi\u0173. Ten galima pamatyti kaip garai kyla i\u0161 \u017eem\u0117s tiesiog miesto centre, o \u017emon\u0117s maudosi lauke kar\u0161tose lag\u016bnose net \u017eiem\u0105. Islandijos sostin\u0117 Reikjavikas \u0161ildoma beveik i\u0161imtinai geotermine energija \u2013 kar\u0161tas vanduo teka vamzd\u017eiais tiesiai i\u0161 gr\u0119\u017eini\u0173 \u012f namus.<\/p>\n
Filipinai yra antra pagal dyd\u012f geoterminio elektros gamintoja pasaulyje. \u0160alis yra ant Ugnikalni\u0173 \u017eiedo, tod\u0117r turi puikias s\u0105lygas. Indonezija, Kenija, Naujoji Zelandija, Meksika \u2013 visos \u0161ios \u0161alys aktyviai pl\u0117toja geotermin\u0119 energetik\u0105.<\/p>\n
Bet net ir stabilesn\u0117se geologin\u0117se zonose geotermija veikia. Vokietijoje veikia kelios de\u0161imtys geoterminio \u0161ildymo sistem\u0173, kurios \u0161ildo i\u0161tisus miestus. Pranc\u016bzijoje Pary\u017eiaus priemies\u010diai naudoja geotermin\u0119 \u0161ilum\u0105 i\u0161 gili\u0173 sluoksni\u0173. JAV Kalifornijoje veikia did\u017eiausia pasaulyje geoterminio elektros kompleksas The Geysers, kuris gamina pakankamai energijos keliems \u0161imtams t\u016bkstan\u010di\u0173 nam\u0173.<\/p>\n
Geotermin\u0117 energija turi vien\u0105 mil\u017eini\u0161k\u0105 prana\u0161um\u0105 \u2013 ji veikia visada. Saul\u0117 \u0161vie\u010dia ne visada, v\u0117jas pu\u010dia ne nuolat, bet \u017eem\u0117s \u0161iluma niekur nedingsta. Tai bazin\u0117 energija, kuria galima pasikliauti 24 valandas per par\u0105, 365 dienas per metus. Geotermines elektrines galima eksploatuoti 90-95% laiko, o tai daug daugiau nei bet kok\u012f kit\u0105 atsinaujinant\u012f \u0161altin\u012f.<\/p>\n
Ekologi\u0161kai geotermal\u0117 taip pat \u0161vari \u2013 prakti\u0161kai joki\u0173 i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173, jokio kuro deginimo, labai ma\u017eas plotas palyginus su saul\u0117s ar v\u0117jo fermomis. Viena geoterminio elektrin\u0117 u\u017eima vos kelis hektarus, o gamina energij\u0105 kaip didel\u0117 v\u0117jo ferma, kuriai reik\u0117t\u0173 \u0161imt\u0173 hektar\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau yra ir problem\u0173. Pirmiausia \u2013 pradin\u0117s investicijos. Gilus gr\u0119\u017eimas brangus, o niekada ne\u017einai tiksliai, k\u0105 rasi \u017eem\u0117je. Gali i\u0161gr\u0119\u017eti brangi\u0105 skyl\u0119 ir nerasti pakankamai kar\u0161to vandens ar tinkamo sluoksnio. Tai rizika, kuri stabdo investuotojus.<\/p>\n
Antra problema \u2013 geografija. Ne visur \u017eem\u0117s \u0161iluma pasiekiama ekonomi\u0161kai pagr\u012fstame gylyje. Lietuvoje, pavyzd\u017eiui, reikia kasti giliau nei Islandijoje, tod\u0117l kaina didesn\u0117. Tre\u010dia \u2013 kai kuriose vietose geotermin\u0117 veikla gali sukelti nedidelius \u017eem\u0117s dreb\u0117jimus, ypa\u010d naudojant EGS technologij\u0105. Nors da\u017eniausiai tai labai silpni dreb\u0117jimai, \u017emon\u0117s j\u0173 bijo.<\/p>\n
Dar viena problema \u2013 korozija ir mineral\u0173 nus\u0117dimas. Geotermalinis vanduo da\u017enai turi daug i\u0161tirpusi\u0173 mineral\u0173 ir duj\u0173, kurie gali greitai sugadinti \u012frang\u0105. Reikia speciali\u0173 med\u017eiag\u0173 ir reguliarios prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n
Jei galvojate apie geotermin\u012f \u0161ildym\u0105 savo namui, pirmiausia reikia suprasti, kad tai ilgalaik\u0117 investicija. \u017dem\u0117s \u0161ilumos siurblio \u012frengimas gali kainuoti nuo 10 000 iki 25 000 eur\u0173 priklausomai nuo namo dyd\u017eio ir sistemos tipo. Bet eksploatacijos s\u0105naudos bus 3-4 kartus ma\u017eesn\u0117s nei \u0161ildant dujomis ar elektra.<\/p>\n
Yra keletas sistem\u0173 tip\u0173. Horizontal\u016bs kolektoriai \u2013 vamzd\u017eiai klojami 1,5-2 metr\u0173 gylyje dideliame plote. Tai pigiausia, bet reikia daug \u017eem\u0117s. Vertikal\u016bs gr\u0119\u017einiai \u2013 viena ar kelios skyl\u0117s 50-150 metr\u0173 gylio. U\u017eima ma\u017eai vietos, bet gr\u0119\u017eimas brangesnis. Yra ir vandens sistem\u0173, jei turite \u0161alia e\u017eer\u0105 ar up\u0119 \u2013 vamzd\u017eiai klojami vandens dugne.<\/p>\n
Svarbu suprasti, kad \u017eem\u0117s \u0161ilumos siurblys efektyviausias su grindinio \u0161ildymo sistemomis, kur reikia \u017eemesn\u0117s temperat\u016bros. Jei j\u016bs\u0173 namuose seni radiatoriai, gali tekti juos keisti arba rinktis galingesn\u012f siurbl\u012f. Taip pat b\u016btina, kad namas b\u016bt\u0173 gerai ap\u0161iltintas \u2013 kitaip bet kokia \u0161ildymo sistema bus neefektyvi.<\/p>\n
Prie\u0161 \u012frengiant sistem\u0105 verta pasikviesti specialist\u0105, kuris \u012fvertins j\u016bs\u0173 \u017eem\u0117s geologij\u0105, namo \u0161ilumos poreikius ir pasi\u016blys optimal\u0173 sprendim\u0105. Lietuvoje yra ES paramos program\u0173, kurios gali kompensuoti dal\u012f i\u0161laid\u0173, tod\u0117l verta pasiteirauti savivaldyb\u0117je ar energetikos agent\u016broje.<\/p>\n
\u017dem\u0117s \u0161iluma \u2013 tai energijos \u0161altinis, kuris bus su mumis tol, kol egzistuos pati planeta. Skirtingai nei i\u0161kastinis kuras, kuris baigiasi, ar saul\u0117, kuri \u0161vie\u010dia ne visada, geotermal\u0117 energija yra patikima ir prakti\u0161kai nei\u0161semiama \u017emogi\u0161kuoju laiko mastu. Technologijos tobul\u0117ja, gr\u0119\u017eimas tampa pigesnis, o nauji metodai leid\u017eia pasiekti \u0161ilum\u0105 ten, kur anks\u010diau tai buvo ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Daugelis \u0161ali\u0173 jau suprato, kad investicijos \u012f geotermal\u0119 atsipirks ne tik ekonomi\u0161kai, bet ir ekologi\u0161kai. Ma\u017eiau ter\u0161al\u0173, ma\u017eiau priklausomyb\u0117s nuo importuojamo kuro, stabilesn\u0117s energijos kainos \u2013 tai argumentai, kurie svarbu tiek nam\u0173 savininkams, tiek valstyb\u0117ms.<\/p>\n
Lietuvoje geotermal\u0117 dar tik pradeda pl\u0117totis, bet potencialas tikrai yra. Nors neturime ugnikalni\u0173 ar geizeri\u0173, turime stabili\u0105 geologij\u0105 ir technologijas, kurios leid\u017eia i\u0161naudoti net santykinai \u017eemesn\u0117s temperat\u016bros \u0161altinius. Kuo daugiau \u017emoni\u0173 su\u017einos apie \u0161i\u0105 technologij\u0105 ir jos privalumus, tuo grei\u010diau ji taps \u012fprasta dalimi m\u016bs\u0173 energetikos sistemos. Galb\u016bt po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 \u017eem\u0117s \u0161iluma \u0161ildys ne tik atskirus namus, bet ir i\u0161tisus miestus, o mes steb\u0117sim\u0117s, kaip anks\u010diau gal\u0117jome to nenaudoti.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"