\u017dmon\u0117s visada steng\u0117si i\u0161matuoti laik\u0105. Senov\u0117s egiptie\u010diai naudojo saul\u0117s laikrod\u017eius, kurie veik\u0117 pagal \u0161e\u0161\u0117lio jud\u0117jim\u0105, o kinai suk\u016br\u0117 vandens laikrod\u017eius \u2013 specialius indus, i\u0161 kuri\u0173 vanduo la\u0161\u0117jo pastoviu grei\u010diu. Bet tikrasis prover\u017eis \u012fvyko XIII am\u017eiuje, kai Europoje atsirado pirmieji mechaniniai laikrod\u017eiai.<\/p>\n
Pirmieji mechaniniai laikrod\u017eiai buvo did\u017eiuliai \u2013 juos stat\u0117 ba\u017eny\u010di\u0173 bok\u0161tuose ir miest\u0173 aik\u0161t\u0117se. Jie netur\u0117jo rodykli\u0173, o tik mu\u0161\u0117 valandas. Tikslumas? Na, jei per dien\u0105 nuklysdavo tik valand\u0105, tai jau buvo gerai. Bet \u017emon\u0117s buvo su\u017eav\u0117ti \u2013 pagaliau gal\u0117jo tiksliau planuoti savo dien\u0105, negu tiesiog \u017ei\u016br\u0117dami \u012f saul\u0119.<\/p>\n
Tikroji revoliucija prasid\u0117jo XV am\u017eiuje, kai vokie\u010di\u0173 meistras Peteris Henlein suk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u012f ki\u0161enin\u012f laikrod\u012f. Tiesa, jis buvo dyd\u017eio kaip \u0161iuolaikinis i\u0161manusis telefonas ir sv\u0117r\u0117 apie pus\u0119 kilogramo, bet tai buvo prad\u017eia.<\/p>\n
Mechaninis laikrodis \u2013 tai tikras in\u017einerijos stebuklas. Pagrindin\u0117 id\u0117ja paprasta: reikia energijos \u0161altinio, mechanizmo, kuris t\u0105 energij\u0105 padalins \u012f vienodus laiko intervalus, ir sistemos, kuri parodys rezultat\u0105.<\/p>\n
Energijos \u0161altinis gali b\u016bti dviej\u0173 tip\u0173. Sieniniuose laikrod\u017eiuose da\u017enai naudojami svoriai \u2013 sunk\u016bs metaliniai diskai, kabantys ant grandin\u0117s. Gravitacija traukia svorius \u017eemyn, o j\u0173 jud\u0117jimas sukasi krumpliara\u010dius. Ki\u0161eniniuose ir rie\u0161o laikrod\u017eiuose naudojama spyruokl\u0117 \u2013 suvyniotas metalinis juostelis, kuris atsisukdamas atiduoda sukaupt\u0105 energij\u0105.<\/p>\n
Bet kaip u\u017etikrinti, kad \u0161i energija b\u016bt\u0173 i\u0161leid\u017eiama tolygiai? \u010cia ir slypi mechaninio laikrod\u017eio genialumas \u2013 eskapo mechanizmas. Tai sistema i\u0161 dviej\u0173 pagrindini\u0173 dali\u0173: balanso rato (arba \u0161vytuoklio) ir eskapo rato su specialiu svirteliu.<\/p>\n
Balansas svyruoja pirmyn ir atgal pastoviu ritmu \u2013 paprastai 5-10 kart\u0173 per sekund\u0119. Kiekvienas svyravimas leid\u017eia eskapo ratui pasisukti tiksliai vienu dantuku. Eskapo ratas sujungtas su krumpliara\u010di\u0173 sistema, kuri suma\u017eina sukimosi greit\u012f ir perduoda j\u012f rodykl\u0117ms.<\/p>\n
1969 metai \u2013 japon\u0173 kompanija “Seiko” pristato pirm\u0105j\u012f komercin\u012f kvarcinio laikrod\u012f “Astron”. Tai buvo tikras \u0161okas laikrod\u017ei\u0173 pramonei. Mechaniniai laikrod\u017eiai, kuriuos meistravo \u0161imtme\u010diais, staiga tapo… senovi\u0161ki.<\/p>\n
Kvarcinio laikrod\u017eio pagrindas \u2013 ma\u017eytis kvarco kristaliukas, ne didesnis u\u017e ry\u017eio gr\u016bd\u0105. Kvarco savyb\u0117 unikali: kai pro j\u012f praeina elektros srov\u0117, kristalas pradeda vibruoti tiksliai 32 768 kartus per sekund\u0119. Kod\u0117l b\u016btent toks skai\u010dius? Tai 2 laipsnis 15-uoju \u2013 labai patogus skai\u010dius elektronikai.<\/p>\n
Laikrod\u017eio mikroschema skai\u010diuoja \u0161iuos vibracijas. 32 768 vibracij\u0173 = 1 sekund\u0117. Mikroschema siun\u010dia signal\u0105 \u017eingsniniam varikliukui, kuris pastumia rodykles, arba kei\u010dia skai\u010dius skaitmeniniame ekrane.<\/p>\n
Kvarcinio laikrod\u017eio tikslumas \u2013 apie 15 sekund\u017ei\u0173 per m\u0117nes\u012f. Palyginkite su mechaniniu, kuris gali nuklysti 15 sekund\u017ei\u0173 per dien\u0105. O energijos suvartojimas? Paprasta baterija gali maitinti kvarcinio laikrod\u012f 2-5 metus.<\/p>\n
Jei manote, kad kvarcinis laikrodis tikslus, tai atominis jus nustebins. Pirmasis atominis laikrodis sukurtas 1955 metais Anglijoje, o \u0161iandien jie yra tiksliausi laiko matavimo prietaisai \u017eem\u0117je.<\/p>\n
Atominio laikrod\u017eio principas grind\u017eiamas kvantin\u0117s fizikos d\u0117sniais. Cezio-133 atomai, paveikti mikrobang\u0173 spinduliuote, kei\u010dia savo energijos lyg\u012f tiksliai 9 192 631 770 kart\u0173 per sekund\u0119. \u0160is skai\u010dius ir tapo oficialiu sekund\u0117s apibr\u0117\u017eimu 1967 metais.<\/p>\n
Modernus atominis laikrodis nuklysta vos vien\u0105 sekund\u0119 per 100 milijon\u0173 met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad jei tok\u012f laikrod\u012f b\u016bt\u0173 paleid\u0119 dinozaur\u0173 laikais, \u0161iandien jis b\u016bt\u0173 nukryp\u0119s tik kelias sekundes.<\/p>\n
Atominiuose laikrod\u017eiuose naudojamos \u012fvairios technologijos. Cezio fontano laikrod\u017eiai “\u0161audo” atomus auk\u0161tyn ir matuoja j\u0173 virpesius, kol jie krinta \u017eemyn. Optiniai laikrod\u017eiai naudoja \u0161viesos spindulius, kad “pagaut\u0173” ir i\u0161laikyt\u0173 atomus vienoje vietoje.<\/p>\n
\u0160iuolaikiniame pasaulyje tikslus laikas \u2013 ne prabanga, o b\u016btinyb\u0117. Finans\u0173 rinkos, telekomunikacijos, internetas \u2013 visa tai veikia tik tada, kai visi prietaisai rodo tiksliai t\u0105 pat\u012f laik\u0105.<\/p>\n
GPS palydovai \u2013 tai skraidantys atominio tikslumo laikrod\u017eiai. Kiekvienas palydovas turi keturis atominius laikrod\u017eius ir nuolat transliuoja tiksl\u0173 laik\u0105. J\u016bs\u0173 i\u0161manusis telefonas, automobilio navigacija, net kai kurie kompiuteriai nuolat sinchronizuojasi su GPS signalais.<\/p>\n
Internete veikia NTP (Network Time Protocol) sistema \u2013 serveri\u0173 tinklas, kuris platina tiksl\u0173 laik\u0105. Kai j\u016bs\u0173 kompiuteris prisijungia prie interneto, jis automati\u0161kai patikrina laik\u0105 ir, jei reikia, pakoreguoja. \u0160is procesas vyksta fone, tod\u0117l jo nepastebite.<\/p>\n
Bankai naudoja dar tikslesnius laiko serverius. Kai perkate akcijas internetu, sandoris turi b\u016bti pa\u017eym\u0117tas tiksliu laiku iki mikrosekund\u0117s. Prie\u0161ingu atveju gal\u0117t\u0173 kilti gin\u010d\u0173 d\u0117l to, kuris sandoris buvo sudarytas anks\u010diau.<\/p>\n
Apple Watch, Samsung Galaxy Watch, Garmin \u2013 \u0161iuolaikiniai i\u0161manieji laikrod\u017eiai yra ma\u017ei kompiuteriai, kuriuose laiko rodymas t\u0117ra viena i\u0161 daugelio funkcij\u0173.<\/p>\n
Viduje rasite procesori\u0173 (da\u017enai dviej\u0173 ar keturi\u0173 branduoli\u0173), operatyvi\u0105j\u0105 atmint\u012f, duomen\u0173 saugykl\u0105, GPS imtuv\u0105, \u0161irdies ritmo sensori\u0173, akselerometr\u0105, giroskop\u0105, magnetometr\u0105. Kai kurie modeliai turi net LTE ry\u0161\u012f \u2013 gali skambinti be telefono.<\/p>\n
Laiko tikslumas? I\u0161manieji laikrod\u017eiai sinchronizuojasi su telefonu, o telefonas \u2013 su mobiliojo ry\u0161io tinklais arba internetu. Rezultatas \u2013 tikslumas iki sekund\u0117s dali\u0173.<\/p>\n
Baterijos problema i\u0161lieka. Mechaninis laikrodis veiks be energijos \u0161altinio kelis \u0161imtme\u010dius (jei j\u012f suksite), kvarcinis \u2013 kelerius metus, o i\u0161manusis laikrodis reikalauja kasdieninio krovimo. Bet funkcionalumas… 1970 metais tok\u012f prietais\u0105 b\u016bt\u0173 pavadino mokslin\u0117s fantastikos stebuklu.<\/p>\n
Laikrod\u017ei\u0173 technologijos nestoja vietoje. Optiniai atominio laikrod\u017eiai jau dabar 100 kart\u0173 tikslesni u\u017e tradicinius cezinius. Mokslininkai eksperimentuoja su kvantiniais laikrod\u017eiais, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti dar tikslesni.<\/p>\n
Praktinis pritaikymas? Tikslesnio laiko matavimas pad\u0117s tobulinti GPS navigacij\u0105 \u2013 vietoj keli\u0173 metr\u0173 tikslumo gal\u0117sime pasiekti centimetr\u0173 tikslum\u0105. Tai revoliucionizuos autonomini\u0173 automobili\u0173 technologijas, robotikos srit\u012f, net geologinius tyrimus.<\/p>\n
Ne\u0161iojam\u0173 laikrod\u017ei\u0173 srityje ateitis priklauso nuo baterij\u0173 technologij\u0173. Grafeno baterijos, kietak\u016bn\u0117s baterijos, net kinetin\u0117s energijos surinkimas i\u0161 rankos jud\u0117jimo \u2013 visa tai gali pailginti i\u0161mani\u0173j\u0173 laikrod\u017ei\u0173 veikimo laik\u0105.<\/p>\n
Kai kurie gamintojai eksperimentuoja su holografiniais ekranais, kurie projektuot\u0173 laik\u0105 tiesiai \u012f or\u0105 vir\u0161 rie\u0161o. Kiti kuria laikrod\u017eius, integruotus \u012f od\u0105 \u2013 ma\u017ei implantai, kurie rodyt\u0173 laik\u0105 ant odos pavir\u0161iaus.<\/p>\n
Nuo saul\u0117s laikrod\u017ei\u0173 iki kvantini\u0173 \u2013 \u017emonijos kelion\u0117 laiko matavimo srityje atskleid\u017eia ne tik technologij\u0173 raid\u0105, bet ir m\u016bs\u0173 santyk\u012f su laiku. Mechaniniai laikrod\u017eiai i\u0161mok\u0117 mus tiksliau planuoti dien\u0105, kvarcinio \u2013 vertinti tikslum\u0105, o i\u0161manieji pavert\u0117 laik\u0105 tik viena i\u0161 daugelio informacijos r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
\u0160iandien ant j\u016bs\u0173 rie\u0161o gali tikti daugiau skai\u010diavimo galios, nei tur\u0117jo NASA, si\u0173sdama \u017emog\u0173 \u012f M\u0117nul\u012f. Bet ar tai padaro mus laimingesnius? Galb\u016bt kartais verta sustoti, pa\u017evelgti \u012f sen\u0105 mechaninio laikrod\u012f ir pasiklausyti jo ramaus tik-tak ritmo. Juk laikas \u2013 tai ne tik skai\u010diai ekrane, bet ir gyvenimo ritmas, kur\u012f mes patys sau kuriame.<\/p>\n
Technologijos kei\u010diasi, bet laiko esm\u0117 lieka ta pati \u2013 tai vienintelis i\u0161teklius, kurio negalime pasigaminti daugiau. Nesvarbu, ar matavote j\u012f saul\u0117s \u0161e\u0161\u0117liu, ar atominiu laikrod\u017eiu \u2013 kiekviena sekund\u0117 yra vienodai vertinga.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"