Kai pirm\u0105 kart\u0105 atsukate kompiuterio korpus\u0105, grei\u010diausiai i\u0161girstate tyl\u0173 \u016b\u017ees\u012f \u2013 tai ventiliatoriai atlieka savo darb\u0105. Bet kod\u0117l jie i\u0161 viso reikalingi? Atsakymas paprastas: \u0161iuolaikiniai procesoriai, vaizdo plok\u0161t\u0117s ir kiti komponentai veikdami generuoja mil\u017eini\u0161k\u0105 kiek\u012f \u0161ilumos. Pavyzd\u017eiui, galingas \u017eaidim\u0173 kompiuterio procesorius gali i\u0161skirti 150-200 vat\u0173 \u0161ilumos, o vaizdo plok\u0161t\u0117 \u2013 net 300-400 vat\u0173. Jei tos \u0161ilumos nesp\u0117t\u0173 pa\u0161alinti, temperat\u016bra per kelias sekundes pakilt\u0173 iki kritini\u0173 ver\u010di\u0173.<\/p>\n
Kompiuterio komponentai pagaminti i\u0161 puslaidininki\u0173, kuri\u0173 savyb\u0117s labai priklauso nuo temperat\u016bros. Kai procesorius perkaista vir\u0161 90-100 laipsni\u0173 Celsijaus, jis pradeda dirbtinai l\u0117tinti savo darb\u0105 (tai vadinama “throttling”), kad apsisaugot\u0173 nuo gedimo. O jei temperat\u016bra pakyla dar labiau \u2013 sistema tiesiog i\u0161sijungia. Be to, nuolatinis perkaitimas gerokai trumpina komponent\u0173 tarnavimo laik\u0105.<\/p>\n
Kompiuterinis ventiliatorius i\u0161 esm\u0117s yra labai paprastas \u012frenginys. Jo \u0161erdyje \u2013 elektrinis variklis, kuris sukasi nuo 500 iki 3000 apsisukim\u0173 per minut\u0119, priklausomai nuo modelio ir nustatym\u0173. Prie variklio a\u0161ies pritvirtintos plastikin\u0117s ar metalin\u0117s ment\u0117s, kurios sukin\u0117jasi stumia or\u0105.<\/p>\n
Dauguma \u0161iuolaikini\u0173 kompiuterini\u0173 ventiliatori\u0173 naudoja vadinamuosius “brushless” (be \u0161epet\u0117li\u0173) variklius. Skirtingai nuo sen\u0173j\u0173 varikli\u0173 su anglies \u0161epet\u0117liais, \u0161ie veikia elektromagnetiniu principu ir yra daug patvaresni. Viduje yra stacionari rit\u0117 su elektromagnetais ir besisukantis magnetas. Kei\u010diant elektros srov\u0117s krypt\u012f rit\u0117je, sukuriamas kintamas magnetinis laukas, kuris stumia ar traukia nuolatin\u012f magnet\u0105, versdamas j\u012f suktis.<\/p>\n
Tipi\u0161kas 120 mm kompiuterinis ventiliatorius turi 7-9 mentes, nors yra modeli\u0173 ir su 11-13 men\u010di\u0173. Men\u010di\u0173 forma n\u0117ra atsitiktin\u0117 \u2013 ji kruop\u0161\u010diai apskai\u010diuota, kad maksimaliai efektyviai stumiama oro srautas, tuo pa\u010diu generuojant kuo ma\u017eiau triuk\u0161mo. Brangesni\u0173 ventiliatori\u0173 ment\u0117s turi sud\u0117ting\u0105 i\u0161lenkim\u0105 ir netgi specialius \u012fpjovimus kra\u0161tais, kurie suma\u017eina oro turbulencij\u0105.<\/p>\n
Ventiliatorius pats savaime nieko nev\u0117sina \u2013 jis tik juda or\u0105. V\u0117sinimas \u012fvyksta tod\u0117l, kad \u0161iltas oras pa\u0161alinamas i\u0161 kompiuterio korpuso ir pakei\u010diamas v\u0117sesniu oru i\u0161 aplinkos. Tai veikia pagal paprast\u0105 princip\u0105: \u0161iluma persiduoda i\u0161 kar\u0161tesnio k\u016bno \u012f \u0161altesn\u012f.<\/p>\n
Tipiniame staliname kompiuteryje ventiliatoriai i\u0161d\u0117styti strategi\u0161kai. Paprastai priekyje ir apa\u010dioje yra \u012fpu\u010diantys ventiliatoriai, kurie \u012ftraukia \u0161alt\u0105 or\u0105 \u012f vid\u0173, o gale ir vir\u0161uje \u2013 i\u0161pu\u010diantys, kurie i\u0161stumia \u0161ilt\u0105 or\u0105 lauk. Toks i\u0161d\u0117stymas sukuria oro sraut\u0105 per vis\u0105 korpus\u0105. \u0160iltas oras nat\u016braliai kyla \u012f vir\u0161\u0173, tod\u0117l vir\u0161utiniai i\u0161pu\u010diantys ventiliatoriai dirba ypa\u010d efektyviai.<\/p>\n
Labai svarbu, kad \u012fpu\u010dian\u010di\u0173 ir i\u0161pu\u010dian\u010di\u0173 ventiliatori\u0173 balansas b\u016bt\u0173 tinkamas. Jei \u012fpu\u010diama daugiau oro nei i\u0161pu\u010diama, korpuse susidaro teigiamas sl\u0117gis \u2013 tai padeda apsaugoti nuo dulki\u0173, nes oras gali i\u0161eiti tik pro ventiliatorius su filtrais. Jei atvirk\u0161\u010diai \u2013 neigiamas sl\u0117gis, dulk\u0117s \u012fsiurbiamos pro visas korpuso angas.<\/p>\n
Ant procesoriaus paprastai matysite ne tik ventiliatori\u0173, bet ir masyv\u0173 metalin\u012f radiatori\u0173. \u0160is derinys vadinamas procesoriaus au\u0161intuvu arba cooler’iu. Radiatorius pagamintas i\u0161 vario ar aliuminio (arba abiej\u0173 kombinacijos) ir turi daug plon\u0173 plok\u0161teli\u0173 \u2013 tai vadinama “\u0161ilumne\u0161io sparnais”.<\/p>\n
Veikimo principas toks: procesorius generuoja \u0161ilum\u0105, kuri per speciali\u0105 termin\u0119 past\u0105 (thermal paste) persiduoda \u012f radiatori\u0173. Termopasta u\u017epildo mikroskopines oro ki\u0161enes tarp procesoriaus dangtelio ir radiatoriaus pavir\u0161iaus \u2013 oras yra labai prastas \u0161ilumos laidininkas, tod\u0117l be pastos v\u0117sinimas b\u016bt\u0173 neefektyvus. Radiatorius \u0161ilum\u0105 paskirsto po vis\u0105 savo pavir\u0161i\u0173, o ventiliatorius pu\u010dia or\u0105 pro radiatoriaus sparnus, pa\u0161alindamas \u0161ilum\u0105.<\/p>\n
Yra dviej\u0173 tip\u0173 procesoriaus au\u0161intuvai: bok\u0161to tipo (tower) ir horizontal\u016bs (top-down). Bok\u0161to tipo au\u0161intuvai turi vertikal\u0173 radiatori\u0173, per kur\u012f oras pu\u010diamas horizontaliai \u2013 tai efektyviau, bet u\u017eima daugiau vietos. Horizontal\u016bs au\u0161intuvai pu\u010dia or\u0105 \u017eemyn \u012f motinin\u0119 plok\u0161t\u0119 \u2013 jie kompakti\u0161kesni, bet paprastai silpnesni.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117s vaizdo plok\u0161t\u0117s da\u017enai i\u0161skiria daugiau \u0161ilumos nei procesoriai, tod\u0117l j\u0173 v\u0117sinimo sistemos b\u016bna ypa\u010d sud\u0117tingos. Tipin\u0117 vidutin\u0117s klas\u0117s vaizdo plok\u0161t\u0117 turi 2-3 ventiliatorius, o galingiausiose modeliuose j\u0173 gali b\u016bti net 4.<\/p>\n
Vaizdo plok\u0161t\u0117s ventiliatoriai veikia \u0161iek tiek kitaip nei korpuso. Jie \u012fmontuoti tiesiai ant plok\u0161t\u0117s ir pu\u010dia or\u0105 \u017eemyn \u012f radiatori\u0173, kuris padengtas \u0161ilumines vamzdelius (heat pipes). \u0160ie vamzdeliai \u2013 tai u\u017edaros sistemos, kuriose yra skystis, garuojantis nuo kar\u0161\u010dio. Garai juda \u012f v\u0117sesn\u0119 vamzdelio dal\u012f, ten kondensuojasi ir gr\u012f\u017eta atgal \u2013 taip \u0161iluma labai efektyviai perkeliama nuo GPU lust\u0173 \u012f radiatori\u0173.<\/p>\n
Daugelis moderni\u0173 vaizdo plok\u0161\u010di\u0173 turi “zero RPM” re\u017eim\u0105 \u2013 kai temperat\u016bra \u017eema (pavyzd\u017eiui, nar\u0161ant internete), ventiliatoriai visai nesisuka. Tai suma\u017eina triuk\u0161m\u0105 ir prat\u0119sia ventiliatori\u0173 tarnavimo laik\u0105. Kai temperat\u016bra pakyla vir\u0161 50-60 laipsni\u0173, ventiliatoriai automati\u0161kai \u012fsijungia.<\/p>\n
Nebent turite labai sen\u0105 kompiuter\u012f, j\u016bs\u0173 ventiliatoriai grei\u010diausiai reguliuojami automati\u0161kai. Motinin\u0117 plok\u0161t\u0117 turi specialius jutiklius, kurie stebi temperat\u016br\u0105 skirtingose vietose, ir reguliuoja ventiliatori\u0173 greit\u012f pagal poreik\u012f. Tai vadinama PWM (Pulse Width Modulation) valdymu.<\/p>\n
PWM veikia taip: vietoj to, kad keist\u0173 \u012ftamp\u0105, sistema greitai \u012fjungia ir i\u0161jungia elektros srov\u0119 ventiliatoriui. Jei srov\u0117 tiekiama 50% laiko, ventiliatorius sukasi ma\u017edaug puse grei\u010dio. Jei 100% laiko \u2013 pilnu grei\u010diu. \u0160is perjungimas vyksta \u0161imtus kart\u0173 per sekund\u0119, tod\u0117l ventiliatorius sukasi skland\u017eiai.<\/p>\n
Ventiliatori\u0173 greit\u012f galite reguliuoti BIOS nustatymuose arba specialiomis programomis kaip SpeedFan, Argus Monitor ar gamintojo programin\u0117 \u012franga. Galite nustatyti kreives, kurios nustato, kokiu grei\u010diu turi suktis ventiliatorius esant tam tikrai temperat\u016brai. Pavyzd\u017eiui, galite nustatyti, kad procesoriaus ventiliatorius sukt\u0173si 30% grei\u010diu, kai temperat\u016bra \u017eemiau 50\u00b0C, ir palaipsniui did\u0117t\u0173 iki 100%, kai temperat\u016bra pasiekia 80\u00b0C.<\/p>\n
Ventiliatoriai n\u0117ra am\u017eini. Da\u017eniausia problema \u2013 dulk\u0117s. Per m\u0117nesius ir metus dulk\u0117s kaupiasi ant men\u010di\u0173 ir radiatoriaus sparn\u0173, suma\u017eindamos oro sraut\u0105 ir v\u0117sinimo efektyvum\u0105. Kompiuter\u012f reik\u0117t\u0173 valyti bent kart\u0105 per pusmet\u012f, naudojant susl\u0117gt\u0105 or\u0105 ar special\u0173 dulki\u0173 p\u016bstuv\u0105. Tik nep\u016bskite per stipriai tiesiai \u012f ventiliatori\u0173 \u2013 greitas sukimasis be elektros gali sugadinti variklio rit\u0119.<\/p>\n
Kita problema \u2013 guoli\u0173 susid\u0117v\u0117jimas. Ventiliatoriai naudoja \u012fvairi\u0173 tip\u0173 guolius: sleeve (\u012fvor\u0117s tipo), ball bearing (rutuliniai) ar fluid dynamic bearing (hidrodinaminiai). Pigiausieji sleeve guoliai tarnauja 2-3 metus, o kokybi\u0161kesni hidrodinaminiai \u2013 5-10 met\u0173 ar net ilgiau. Kai guoliai susid\u0117vi, ventiliatorius pradeda bils\u0117ti, vibruoti ar net visai nustoja suktis.<\/p>\n
Jei ventiliatorius triuk\u0161mauja, pirma patikrinkite, ar \u012f j\u012f ne\u012fstrig\u0119s koks laidas. Jei ne \u2013 grei\u010diausiai reik\u0117s ventiliatori\u0173 keisti. Kai kuriuos ventiliatorius galima “atgaivinti” \u012fla\u0161inus la\u0161el\u012f specialios alyvos \u012f guol\u012f, bet tai tik laikinas sprendimas.<\/p>\n
Dar viena problema \u2013 vibracija. Pig\u016bs ventiliatoriai ar netinkamai pritvirtinti gali vibruoti ir perduoti triuk\u0161m\u0105 korpusui. Sprendimas \u2013 gumin\u0117s tarpin\u0117s tarp ventiliatoriaus ir korpuso arba special\u016bs antivibraciniai tvirtinimai.<\/p>\n
Nors ventiliatoriai vis dar dominuoja, atsiranda ir kit\u0173 v\u0117sinimo b\u016bd\u0173. Skys\u010dio au\u0161inimas (liquid cooling) tampa vis populiaresnis, ypa\u010d tarp entuziast\u0173. \u010cia vietoj oro per radiatori\u0173 teka vanduo ar specialus skystis, kuris daug efektyviau perkelia \u0161ilum\u0105. Bet net skys\u010dio au\u0161inimo sistemose yra ventiliatoriai \u2013 jie v\u0117sina radiatori\u0173, per kur\u012f teka skystis.<\/p>\n
Yra ir visai pasyvi\u0173 au\u0161intuv\u0173 be joki\u0173 judan\u010di\u0173 dali\u0173 \u2013 tai did\u017eiuliai radiatoriai, kurie \u0161ilum\u0105 i\u0161sklaid\u017eia tik nat\u016bralios konvekcijos d\u0117ka. Tokie au\u0161intuvai yra visi\u0161kai tyl\u016bs, bet tinka tik silpnesniems komponentams ar specialiems tylios sistemos projektams.<\/p>\n
Mokslininkai eksperimentuoja su termoelektriniais au\u0161intuvais (Peltier elementais), kurie atv\u0117sina vien\u0105 pus\u0119 ir \u0161ildo kit\u0105, kai pro juos teka elektros srov\u0117. Problema ta, kad jie patys sunaudoja daug energijos ir reikalauja galing\u0173 ventiliatori\u0173 \u0161iltajai pusei v\u0117sinti.<\/p>\n
Jei reikia pakeisti ar prid\u0117ti ventiliatori\u0173, pirmiausia \u017ei\u016br\u0117kite \u012f dyd\u012f. Standartiniai dyd\u017eiai yra 80mm, 92mm, 120mm ir 140mm. Didesni ventiliatoriai gali pumpuoti t\u0105 pat\u012f oro kiek\u012f sukdamiesi l\u0117\u010diau, tod\u0117l jie tylesni. 120mm ir 140mm ventiliatoriai yra geriausias balansas tarp na\u0161umo ir triuk\u0161mo.<\/p>\n
Oro srautas matuojamas CFM (cubic feet per minute) arba m\u00b3\/h. Korpuso ventiliatoriams pakanka 40-60 CFM, procesoriaus au\u0161intuvams reikia 60-100 CFM. Triuk\u0161mo lygis matuojamas decibelais (dB) \u2013 iki 25 dB yra beveik negirdimas, 25-35 dB \u2013 tylus, vir\u0161 40 dB \u2013 jau gana garsus.<\/p>\n
Statinis sl\u0117gis (static pressure) svarbus, jei ventiliatorius turi stumti or\u0105 pro kli\u016btis \u2013 pavyzd\u017eiui, pro tank\u0173 radiatori\u0173 ar dulki\u0173 filtr\u0105. Oro srauto ventiliatoriai (airflow) geriau tinka laisvam oro jud\u0117jimui korpuse.<\/p>\n
Prakti\u0161kai, jei kuriate tyli\u0105 sistem\u0105, rinkit\u0117s 140mm ventiliatorius su hidrodinaminiais guoliais ir PWM valdymu. Nustatykite juos suktis 40-60% grei\u010diu ramyb\u0117s b\u016bsenoje. \u012esitikinkite, kad turite bent vien\u0105 \u012fpu\u010diant\u012f ventiliatori\u0173 priekyje ir vien\u0105 i\u0161pu\u010diant\u012f gale. Valykit dulkes kas 3-6 m\u0117nesius, priklausomai nuo aplinkos.<\/p>\n
Termopast\u0105 ant procesoriaus reik\u0117t\u0173 keisti kas 2-3 metus \u2013 ji i\u0161d\u017ei\u016bsta ir praranda efektyvum\u0105. Naudokite kokybi\u0161k\u0105 past\u0105 kaip Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1, ne pigi\u0105, kuri ateina komplekte su pigiais au\u0161intuvais. U\u017etepkite plon\u0105 sluoksn\u012f \u2013 per daug pastos yra taip pat blogai kaip ir per ma\u017eai.<\/p>\n
Steb\u0117kite temperat\u016bras programomis kaip HWMonitor ar Core Temp. Normalios temperat\u016bros: procesorius ramyb\u0117je 30-45\u00b0C, apkrautas 60-80\u00b0C; vaizdo plok\u0161t\u0117 ramyb\u0117je 30-50\u00b0C, apkrautas 65-85\u00b0C. Jei temperat\u016bros auk\u0161tesn\u0117s \u2013 laikas valyti dulkes ar patikrinti au\u0161inimo sistem\u0105.<\/p>\n
Ventiliatoriai \u2013 tai paprasta, bet geniali technologija, kuri leid\u017eia m\u016bs\u0173 kompiuteriams dirbti patikimai ir ilgai. Suprasdami, kaip jie veikia, galite geriau pri\u017ei\u016br\u0117ti savo \u012frang\u0105 ir i\u0161vengti daugelio problem\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"