Turb\u016bt daugelis esate gird\u0117j\u0119 apie bitkoin\u0173 kasyb\u0105, bet k\u0105 tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia? Niekas juk nekasa \u017eem\u0117s su kastuvu, ie\u0161kodamas skaitmenini\u0173 monet\u0173. Realyb\u0117 yra daug \u012fdomesn\u0117 ir sud\u0117tingesn\u0117. Bitkoin\u0173 kasybos procesas \u2013 tai i\u0161 esm\u0117s galing\u0173 kompiuteri\u0173 var\u017eybos, kuriose \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 ma\u0161in\u0173 visame pasaulyje stengiasi pirmos i\u0161spr\u0119sti sud\u0117ting\u0105 matematin\u0119 u\u017eduot\u012f. Kas pirmas j\u0105 i\u0161sprend\u017eia \u2013 gauna atlyg\u012f naujais bitkoinais ir transakcij\u0173 mokes\u010diais.<\/p>\n
Pats procesas paremtas kriptografija ir vadinasi “darbo \u012frodymu” (Proof of Work). \u012esivaizduokite, kad turite u\u017erakint\u0105 seif\u0105 su labai sud\u0117tingu kodu. Vienintelis b\u016bdas j\u012f atrakinti \u2013 bandyti milijonus skirting\u0173 kombinacij\u0173, kol suveiks. Bitkoin\u0173 kasyboje kompiuteriai daro b\u016btent tai \u2013 bando milijardus skirting\u0173 skai\u010di\u0173 kombinacij\u0173 per sekund\u0119, ie\u0161kodami tinkamo “rakto”, kuris atitikt\u0173 tam tikrus matematinius reikalavimus.<\/p>\n
Kai kas\u0117jas suranda tinkam\u0105 sprendim\u0105, jis i\u0161 esm\u0117s sukuria nauj\u0105 blok\u0105 bitkoin\u0173 blok\u0173 grandin\u0117je. \u0160iame bloke u\u017era\u0161omos visos naujos transakcijos, kurios \u012fvyko per pastaruosius ma\u017edaug 10 minu\u010di\u0173. U\u017e \u0161\u012f darb\u0105 \u2013 transakcij\u0173 patvirtinim\u0105 ir naujo bloko suk\u016brim\u0105 \u2013 kas\u0117jas gauna atlyg\u012f.<\/p>\n
Prad\u017eioje, 2009-2010 metais, bitkoinus buvo galima kasti paprastu nam\u0173 kompiuteriu, naudojant \u012fprast\u0105 procesori\u0173 (CPU). Bet greitai \u017emon\u0117s suprato, kad vaizdo plok\u0161t\u0117s (GPU) \u0161\u012f darb\u0105 atlieka daug efektyviau. Kod\u0117l? Nes GPU turi \u0161imtus ma\u017e\u0173 procesori\u0173 branduoli\u0173, kurie puikiai tinka paprastoms, bet masi\u0161kai kartojamoms operacijoms \u2013 b\u016btent tokioms, koki\u0173 reikia kasyboje.<\/p>\n
Ta\u010diau technologijos vyst\u0117si toliau. Ma\u017edaug 2013 metais atsirado ASIC (Application-Specific Integrated Circuit) \u2013 specialiai bitkoin\u0173 kasybai sukurti lustai. Tai jau ne universal\u016bs kompiuteriai, o \u012frenginiai, kurie gali daryti tik vien\u0105 dalyk\u0105 \u2013 skai\u010diuoti SHA-256 mai\u0161os funkcijas, b\u016btent tai, ko reikia bitkoin\u0173 kasybai. Ir jie tai daro ne\u012ftik\u0117tinai greitai.<\/p>\n
\u0160iuolaikinis ASIC kas\u0117jas gali atlikti de\u0161imtis ar net \u0161imtus terahe\u0161\u0173 per sekund\u0119 (TH\/s). Kas tai rei\u0161kia prakti\u0161kai? Vienas terahe\u0161as \u2013 tai trilijonas bandym\u0173 per sekund\u0119. Galingiausi \u0161iuolaikiniai kas\u0117jai pasiekia 100-150 TH\/s. Palyginkite su paprastu kompiuteriu, kuris galb\u016bt pasiekt\u0173 kelis megahe\u0161us per sekund\u0119 \u2013 skirtumas milijon\u0173 kart\u0173.<\/p>\n
\u0160ie \u012frenginiai atrodo kaip nedideli metaliniai d\u0117\u017eut\u0117s su galingais ventiliatoriais. Viduje \u2013 special\u016bs lustai, maitinimo blokai ir au\u0161inimo sistema. Jie vartoja nuo 1000 iki 3500 vat\u0173 elektros energijos \u2013 ma\u017edaug tiek pat, kiek galingas elektrinis \u0161ildytuvas. Ir taip, jie i\u0161skiria mil\u017eini\u0161k\u0105 kiek\u012f \u0161ilumos.<\/p>\n
\u0160tai \u012fdomus dalykas \u2013 nepriklausomai nuo to, kiek kompiuteri\u0173 stengiasi kasti bitkoinus, naujas blokas sukuriamas vidutini\u0161kai kas 10 minu\u010di\u0173. Kaip tai \u012fmanoma? Bitkoin\u0173 tinklas automati\u0161kai reguliuoja u\u017eduoties sud\u0117tingum\u0105.<\/p>\n
Kas 2016 blok\u0173 (ma\u017edaug kas dvi savaites) tinklas perskai\u010diuoja, kaip greitai buvo sukurti paskutiniai blokai. Jei jie buvo kuriami grei\u010diau nei per 10 minu\u010di\u0173 \u2013 u\u017eduotis tampa sunkesn\u0117. Jei l\u0117\u010diau \u2013 lengvesn\u0117. Tai kaip automatinis termoreguliatorius, tik vietoj temperat\u016bros jis reguliuoja kasybos sud\u0117tingum\u0105.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad net jei rytoj prie tinklo prisijungt\u0173 dar milijonas nauj\u0173 kas\u0117j\u0173, bitkoinai vis tiek b\u016bt\u0173 kuriami tuo pa\u010diu tempu. Tiesiog kiekvienas kas\u0117jas gaut\u0173 ma\u017eesn\u0119 dal\u012f viso pyrago. B\u016btent tod\u0117l pavieniams kas\u0117jams tampa vis sunkiau konkuruoti \u2013 reikia vis galingesn\u0117s \u012frangos, kad i\u0161laikytum t\u0105 pa\u010di\u0105 pajam\u0173 dal\u012f.<\/p>\n
Kadangi individualiam kas\u0117jui laim\u0117ti tampa beveik ne\u012fmanoma (tikimyb\u0117 pana\u0161i \u012f loterijos laim\u0117jim\u0105), atsirado kasybos baseinai (mining pools). Tai grup\u0117s kas\u0117j\u0173, kurie sujungia savo galias ir dalijasi atlygiu proporcingai kiekvieno ind\u0117liui.<\/p>\n
Veikia tai ma\u017edaug taip: baseino serveris koordinuoja darb\u0105, kiekvienam kas\u0117jui paskirdamas \u0161iek tiek skirtingas u\u017eduotis. Kai bet kuris baseino narys suranda sprendim\u0105, atlyginimas paskirstomas visiems pagal tai, kiek skai\u010diavimo galios kiekvienas prisid\u0117jo. Vietoj to, kad laim\u0117tum 6,25 BTC kart\u0105 per kelerius metus (arba niekada), gauni ma\u017eus, bet reguliarius mok\u0117jimus.<\/p>\n
Did\u017eiausi kasybos baseinai \u0161iandien kontroliuoja 10-20% visos tinklo galios. Kai kurie i\u0161 j\u0173 yra Foundry USA, AntPool, F2Pool. Dauguma j\u0173 yra Kinijoje ar JAV, nors kas\u0117jai patys gali b\u016bti bet kur pasaulyje. Baseinas tiesiog koordinuoja darb\u0105 ir paskirsto atlyg\u012f.<\/p>\n
Negalima kalb\u0117ti apie bitkoin\u0173 kasyb\u0105 neminint energijos klausimo. Visas bitkoin\u0173 tinklas suvartoja apie 100-150 teravatvaland\u017ei\u0173 elektros per metus. Tai daugiau nei kai kurios nedidel\u0117s \u0161alys. Kritikai teigia, kad tai nepateisinamas \u0161vaistymas, o \u0161alininkai \u2013 kad tai b\u016btina kaina u\u017e decentralizuot\u0105, niekin\u0117s necenz\u016bruojam\u0105 finans\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n
Realyb\u0117 yra sud\u0117tingesn\u0117. Pirma, didel\u0117 dalis kasybos (\u012fvairiomis vertinimomis 40-70%) naudoja atsinaujinan\u010dius energijos \u0161altinius. Kod\u0117l? Nes kas\u0117jai ie\u0161ko pigios elektros, o hidroelektrin\u0117s, v\u0117jo ar saul\u0117s energija da\u017enai b\u016bna pigiausia, ypa\u010d tose vietose, kur yra perteklius.<\/p>\n
Antra, kasybos operacijos da\u017enai \u012fsikuria vietose, kur elektra kitaip b\u016bt\u0173 \u0161vaistomai. Pavyzd\u017eiui, prie gamtini\u0173 duj\u0173 gavybos viet\u0173 Teksase, kur perteklinis dujas tiesiog sudeginamos (flaring). Arba Islandijoje, kur gausu pigios geotermin\u0117s energijos. Arba Sibire prie hidroelektrini\u0173, kurios gamina daugiau energijos nei vietiniai gyventojai gali suvartoti.<\/p>\n
Tre\u010dia, kasybos \u012franga tampa vis efektyvesn\u0117. Naujausi ASIC lustai atlieka t\u0105 pat\u012f darb\u0105 sunaudodami ma\u017eiau elektros nei ankstesn\u0117s kartos. Tai nat\u016brali technologij\u0173 evoliucija \u2013 kas nori mok\u0117ti daugiau u\u017e elektr\u0105, jei gali investuoti \u012f efektyvesn\u0119 \u012frang\u0105?<\/p>\n
Ar verta \u0161iandien kasti bitkoinus? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksni\u0173: elektros kainos, \u012frangos kainos, bitkoin\u0173 kurso, tinklo sud\u0117tingumo. Paprastai skai\u010diuojama taip:<\/p>\n
J\u016bs\u0173 pajamos per dien\u0105 = (J\u016bs\u0173 he\u0161reitas \/ Viso tinklo he\u0161reitas) \u00d7 Blokai per dien\u0105 \u00d7 Atlygis u\u017e blok\u0105 \u00d7 Bitkoino kaina<\/p>\n
I\u0161laidos per dien\u0105 = Elektros suvartojimas (kWh) \u00d7 Elektros kaina<\/p>\n
Pelnas = Pajamos – I\u0161laidos<\/p>\n
Prakti\u0161kai, jei mokate daugiau nei 0,06-0,08 USD u\u017e kilovatvaland\u0119, kasybos pelningumas tampa abejotinas su dabartiniais bitkoin\u0173 kainomis ir \u012frangos kainomis. \u0160tai kod\u0117l dauguma stambi\u0173 kasybos operacij\u0173 yra \u0161alyse ar regionuose su labai pigia elektra.<\/p>\n
Be to, reikia atsi\u017evelgti \u012f \u012frangos nusid\u0117v\u0117jim\u0105. ASIC kas\u0117jai paprastai tampa nebekonkurencingi per 2-4 metus, kai i\u0161eina naujos, efektyvesn\u0117s kartos. Taigi jums reikia atsipirkti pradin\u0119 investicij\u0105 per t\u0105 laik\u0105 ir dar u\u017edirbti pelno.<\/p>\n
Dar vienas aspektas \u2013 bitkoin\u0173 “halvingo” \u012fvykiai. Kas 210,000 blok\u0173 (ma\u017edaug kas ketverius metus) atlygis u\u017e bloko suk\u016brim\u0105 perpus suma\u017e\u0117ja. 2009 metais tai buvo 50 BTC, 2012-ais \u2013 25 BTC, 2016-ais \u2013 12,5 BTC, 2020-ais \u2013 6,25 BTC. Kitas halvingas numatytas 2024 metais, kai atlygis suma\u017e\u0117s iki 3,125 BTC. Tai rei\u0161kia, kad kas\u0117j\u0173 pajamos perpus suma\u017e\u0117ja, nebent bitkoino kaina atitinkamai i\u0161auga.<\/p>\n
Bitkoin\u0173 kasybos geografija kei\u010diasi priklausomai nuo reguliavimo ir energetikos situacijos. Ilg\u0105 laik\u0105 Kinija dominavo \u0161ioje srityje, kontroliuodama 60-70% viso tinklo galios. Ten buvo pigia elektra i\u0161 hidroelektrini\u0173 Si\u010duano provincijoje ir lengvai prieinama ASIC \u012franga i\u0161 vietini\u0173 gamintoj\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau 2021 metais Kinijos vyriausyb\u0117 u\u017edraud\u0117 bitkoin\u0173 kasyb\u0105, ir \u012fvyko masinis kas\u0117j\u0173 egzodas. De\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 kasybos \u012frengini\u0173 buvo i\u0161jungti ir i\u0161gabenti \u012f kitas \u0161alis. Tai buvo did\u017eiulis tinklo sukr\u0117timas \u2013 he\u0161reitas per kelias savaites nukrito beveik perpus.<\/p>\n
Kur kas\u0117jai persik\u0117l\u0117? Daugelis \u2013 \u012f JAV, ypa\u010d \u012f Teksas\u0105, kur yra liberalus reguliavimas ir santykinai pigia elektra. Kiti \u2013 \u012f Kazachstan\u0105, Rusij\u0105, Kanad\u0105, Norvegij\u0105. \u012edomu tai, kad tinklas i\u0161gyveno \u0161\u012f sukr\u0117tim\u0105 be didesni\u0173 problem\u0173. Sud\u0117tingumas automati\u0161kai prisitaik\u0117, ir po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 viskas v\u0117l veik\u0117 skland\u017eiai.<\/p>\n
\u0160is \u012fvykis parod\u0117 bitkoin\u0173 tinklo atsparum\u0105 \u2013 net kai did\u017eiausia kasybos koncentracija viename regione staiga i\u0161nyksta, sistema i\u0161lieka veikianti. Tai vienas i\u0161 decentralizacijos privalum\u0173.<\/p>\n
\u012e kur link juda bitkoin\u0173 kasybos technologija? Kelios ai\u0161kios tendencijos:<\/p>\n
Efektyvumo augimas:<\/b> Nauji ASIC lustai gaminami vis ma\u017eesn\u0117mis technologijomis (dabar 5-7 nanometr\u0173). Kuo ma\u017eesni tranzistoriai, tuo efektyvesnis lust\u0173 darbas. Bet \u0161is procesas turi fizines ribas \u2013 negalima ma\u017einti be galo.<\/p>\n
Imersinis au\u0161inimas:<\/b> Kai kurios kasybos operacijos pradeda naudoti skys\u010dio au\u0161inim\u0105, panardindamos visus \u012frenginius \u012f special\u0173 dielektrin\u012f skyst\u012f. Tai leid\u017eia efektyviau pa\u0161alinti \u0161ilum\u0105 ir padidinti \u012frengini\u0173 na\u0161um\u0105.<\/p>\n
\u0160ilumos panaudojimas:<\/b> Kadangi kas\u0117jai i\u0161skiria mil\u017eini\u0161k\u0105 kiek\u012f \u0161ilumos, kai kurios \u012fmon\u0117s pradeda j\u0105 panaudoti \u2013 \u0161ildyti pastatus, \u0161iltnamius, net baseinus. Tai pagerina bendr\u0105 energijos efektyvum\u0105.<\/p>\n
Decentralizacija:<\/b> Po Kinijos draudimo kasybos geografija tapo labiau paskirstyta. Tai sveikiau tinklo saugumui, nes suma\u017eina rizik\u0105, kad viena jurisdikcija gal\u0117t\u0173 kontroliuoti daugum\u0105 galios.<\/p>\n
Reguliavimo poky\u010diai:<\/b> Vis daugiau \u0161ali\u0173 kuria ai\u0161kesnius kasybos reguliavimo re\u017eimus. Kai kur (pvz., Niujorke) \u012fvedami moratorijai naujoms kasybos operacijoms, kitur (pvz., Salvadore) kasyb\u0105 aktyviai skatina.<\/p>\n
Dar vienas \u012fdomus aspektas \u2013 kai ma\u017edaug 2140 metais bus i\u0161kasti visi 21 milijonas bitkoin\u0173, kas\u0117jai gaus pajamas tik i\u0161 transakcij\u0173 mokes\u010di\u0173. Ar to u\u017eteks palaikyti tinklo saugum\u0105? Daugelis ekspert\u0173 mano, kad taip, nes iki tol transakcij\u0173 skai\u010dius ir mokes\u010diai tur\u0117t\u0173 b\u016bti pakankamai dideli.<\/p>\n
Gr\u012f\u017ekime prie esm\u0117s. Bitkoin\u0173 kasybos technologija \u2013 tai ne tik b\u016bdas kurti naujus bitkoinus. Tai fundamentalus mechanizmas, kuris u\u017etikrina viso tinklo saugum\u0105 ir decentralizacij\u0105. Kiekvienas kas\u0117jas, spr\u0119sdamas tas sud\u0117tingas matematines u\u017eduotis, i\u0161 esm\u0117s balsuoja u\u017e tai, kurios transakcijos yra teis\u0117tos ir kokia yra tikroji blok\u0173 grandin\u0117s b\u016bsena.<\/p>\n
B\u016btent tod\u0117l bitkoin\u0173 tinklas gali veikti be centrinio valdytojo. Niekas negali tiesiog “atspausdinti” nauj\u0173 bitkoin\u0173 ar pakeisti praeities transakcij\u0173, nes tam reik\u0117t\u0173 kontroliuoti daugiau nei 50% viso tinklo skai\u010diavimo galios. O tai, atsi\u017evelgiant \u012f \u0161iuolaikin\u012f tinklo dyd\u012f, kainuot\u0173 milijardus doleri\u0173 ir b\u016bt\u0173 prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Taip, kasybos procesas suvartoja daug energijos. Bet tai ne klaida ar tr\u016bkumas \u2013 tai savyb\u0117. B\u016btent ta energija ir darbas daro bitkoin\u0173 tinkl\u0105 saug\u0173 ir patikim\u0105. Tai kaina u\u017e finans\u0173 sistem\u0105, kuri veikia 24\/7, nepriklauso nuo jokios vyriausyb\u0117s ar \u012fmon\u0117s ir kuri\u0105 gali naudoti bet kas, bet kur pasaulyje.<\/p>\n
Technologijos toliau tobul\u0117s \u2013 \u012franga taps efektyvesn\u0117, kasybos operacijos \u2013 profesionalesn\u0117s, energijos \u0161altiniai \u2013 \u0161varesni. Bet pagrindinis principas i\u0161liks tas pats: decentralizuotas skai\u010diavimo galios tinklas, kuris kartu palaiko vien\u0105 i\u0161 \u012fdomiausi\u0173 technologini\u0173 eksperiment\u0173 \u0161iuolaikin\u0117je istorijoje.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"