Prisimenu, kaip prie\u0161 kokius de\u0161imt met\u0173 draugas pasikviet\u0117 \u012f savo r\u016bs\u012f parodyti „ka\u017ek\u0105 nuostabaus”. Pasirod\u0117, tai buvo paprastas dviratis ant stovo, prijungtas prie seno ne\u0161iojamojo kompiuterio. Ekrane sukosi ka\u017ekoks primityvi grafika sukurtas kalnelis, o jis prakaituodamas mind\u0117 pedalus. „Va\u017eiuoju Alp\u0117se!” – d\u017eiaug\u0117si. Tuomet tai atrod\u0117 kaip keistokas hobis. Dabar tokia pati sistema – tik daug pa\u017eangesn\u0117 – stovi mano svetain\u0117je, o virtual\u016bs lenktyniavimai su \u017emon\u0117mis i\u0161 kito \u017eemyno tapo \u012fprasta savaitgalio rutina.<\/p>\n
Virtual\u016bs dvira\u010di\u0173 treniruokliai per pastaruosius metus patyr\u0117 tikr\u0105 revoliucij\u0105. Tai jau nebe nuobodus minimas vietoje ant stacionaraus dvira\u010dio – tai pilnavertis sporto ir pramog\u0173 derinys, kuris kartais b\u016bna net \u012fdomesnis u\u017e tikr\u0105 va\u017eiavim\u0105 lauke. Bet kaip visa tai veikia? Kokia technologija leid\u017eia jausti kalno \u012fkaln\u0119 s\u0117dint savo kambaryje?<\/p>\n
Visos \u0161ios sistemos remiasi dviem pagrindiniais komponentais: \u012frenginiu, kuris matuoja j\u016bs\u0173 dedamas pastangas, ir mechanizmu, kuris kuria pasiprie\u0161inim\u0105. Skamba paprasta, bet \u010dia slypi tikra in\u017einerijos magija.<\/p>\n
Pats svarbiausias elementas yra galios matuoklis (power meter). Jis fiksuoja, kiek vat\u0173 generuojate mindamas pedalus. \u0160is skai\u010dius – ne \u0161iaip sau statistika. Tai tikslus j\u016bs\u0173 fizini\u0173 pastang\u0173 matmuo, kur\u012f sistema naudoja visk\u0105 kitam apskai\u010diuoti: greit\u012f, pagreit\u012f, kaip greitai \u012fveiksite \u012fkaln\u0119. Profesional\u016bs dviratininkai \u0161iuos skai\u010dius stebi kaip vanagai – 250 vat\u0173 valand\u0105 i\u0161laikyti gali vidutini\u0161kai pasiruo\u0161\u0119s \u017emogus, o profesionalai Tour de France metu kalnuose i\u0161laiko 400-450 vat\u0173 kelis de\u0161imtis minu\u010di\u0173.<\/p>\n
Pasiprie\u0161inimo sistema – tai antroji pus\u0117 medalio. Senesn\u0117s konstrukcijos naudojo paprast\u0105 magnetin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105 arba ventiliatori\u0173. Dabartiniai pa\u017eang\u016bs treniruokliai (vadinami „smart” treniruokliais) turi elektromagnetinius arba skys\u010di\u0173 pasiprie\u0161inimo mechanizmus. \u0160tai \u010dia ir tampa \u012fdomu: sistema gali automati\u0161kai keisti pasiprie\u0161inim\u0105 priklausomai nuo to, kur esate virtualiame mar\u0161rute. Prad\u0117jote kopti \u012f kaln\u0105? Pasiprie\u0161inimas i\u0161auga per sekund\u0119 ar dvi, ir j\u016bs fizi\u0161kai jau\u010diate, kaip sunkiau sukti pedalus. Nusileisti \u017eemyn? Pedalai sukas lengvai, beveik be jokio pasiprie\u0161inimo.<\/p>\n
Pa\u017eangiausi modeliai gali simuliuoti net 25% \u012fkaln\u0119. Tai rei\u0161kia, kad j\u016bs\u0173 kojos tikrai pajus skirtum\u0105 – teks pakilti i\u0161 balnelio ir spausti pedalus stovint, kaip tai daro tikri kaln\u0173 li\u016btai.<\/p>\n
Dabar \u012fdomiausia dalis – kaip visa \u0161i \u012franga bendrauja su kompiuteriu, plan\u0161ete ar telefonu? \u010cia \u012fsiterpia keletas standart\u0173, kuri\u0173 pavadinimai skamba kaip slapt\u0173 agent\u0173 kodai: ANT+, Bluetooth Smart (BLE), WiFi.<\/p>\n
ANT+ – tai sporto \u012frangos pasaulyje dominuojantis standartas. Jis buvo sukurtas specialiai tokiems tikslams – perduoti nedidelius duomen\u0173 kiekius labai patikimai ir su minimaliu energijos suvartojimu. Vienas ANT+ si\u0173stuvas gali transliuoti duomenis daugeliui \u012frengini\u0173 vienu metu. Tai patogu, kai norite, kad ir j\u016bs\u0173 kompiuteris, ir laikrodis, ir i\u0161manusis telefonas matyt\u0173 t\u0105 pa\u010di\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n
Bluetooth Low Energy atsirado v\u0117liau, bet greitai tapo populiarus d\u0117l vienos paprastos prie\u017easties – j\u012f palaiko beveik visi i\u0161manieji telefonai ir plan\u0161et\u0117s be joki\u0173 papildom\u0173 adapteri\u0173. Techni\u0161kai jis \u0161iek tiek l\u0117tesnis u\u017e ANT+, bet \u0161iuolaikin\u0117ms reikm\u0117ms to visi\u0161kai pakanka.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad j\u016bs tiesiog \u012fjungiate treniruokl\u012f, paleid\u017eiate program\u0105 (Zwift, TrainerRoad, Rouvy ar kit\u0105), ir ji automati\u0161kai aptinka j\u016bs\u0173 \u012frang\u0105. Por\u0105 kart\u0173 paspaud\u017eiate „susieti” ir viskas – duomenys pradeda tek\u0117ti. Joki\u0173 laid\u0173, joki\u0173 sud\u0117ting\u0173 nustatym\u0173.<\/p>\n
Gele\u017eis be programin\u0117s \u012frangos – tai kaip automobilis be vairo. Ir \u010dia prasideda tikrasis \u012fdomumas. Yra keletas did\u017ei\u0173j\u0173 \u017eaid\u0117j\u0173 \u0161ioje rinkoje, ir kiekvienas si\u016blo \u0161iek tiek skirting\u0105 patirt\u012f.<\/p>\n
Zwift yra tarsi World of Warcraft dviratininkams. Tai visi\u0161kai virtualus pasaulis su fantastiniais kra\u0161tovaizd\u017eiais – sala Watopia su ugnikalniais ir papl\u016bdimiais, Londono gatv\u0117s, Alpi\u0173 kalnai. \u010cia matote kitus tikrus \u017emones, va\u017eiuojan\u010dius tuo pa\u010diu metu – j\u0173 avatarus su vardais vir\u0161 galv\u0173. Galite prisijungti prie grupini\u0173 va\u017eiavim\u0173, dalyvauti lenktyn\u0117se, net ra\u0161yti \u017einutes kitiems dalyviams. Sistema veikia nuostabiai – kai priekyje va\u017eiuojantis \u017emogus jus u\u017estoja nuo v\u0117jo, j\u016bs tikrai jau\u010diate ma\u017eesn\u012f pasiprie\u0161inim\u0105. Tai vadinama „drafting” efektu, ir Zwift j\u012f simuliuoja gan\u0117tinai tiksliai.<\/p>\n
Rouvy pasirinko kit\u0105 keli\u0105 – jie naudoja tikrus vaizdo \u012fra\u0161us i\u0161 reali\u0173 mar\u0161rut\u0173. Kas nors su kameru ant dvira\u010dio nuva\u017eiavo Alpe d’Huez \u012fkaln\u0119 Pranc\u016bzijoje? Dabar j\u016bs galite va\u017eiuoti tuo pa\u010diu mar\u0161rutu, matydami tikr\u0105 vaizd\u0105 ekrane. Sistema net sinchronizuoja vaizdo greit\u012f su j\u016bs\u0173 grei\u010diu – jei l\u0117tinate, vaizdas l\u0117t\u0117ja. Tai kur kas realiau, nors gal \u0161iek tiek ma\u017eiau \u017eaidybi\u0161kai.<\/p>\n
TrainerRoad – tai rimtesni\u0173 sportinink\u0173 pasirinkimas. Joki\u0173 gra\u017ei\u0173 peiza\u017e\u0173 – tik grafikai, skai\u010diai ir strukt\u016bruoti treniruo\u010di\u0173 planai. Programa sako: „dabar 5 minutes va\u017eiuok 200 vat\u0173, paskui 30 sekund\u017ei\u0173 400 vat\u0173”, ir treniruoklis automati\u0161kai reguliuoja pasiprie\u0161inim\u0105. Skamba nuobod\u017eiai? Galb\u016bt, bet tai ne\u012ftik\u0117tinai efektyvu norint pagerinti form\u0105.<\/p>\n
\u010cia \u012fdomiausia matematikos ir fizikos dalis. Kaip sistema \u017eino, kokiu grei\u010diu „va\u017eiuojate”, jei i\u0161 tikr\u0173j\u0173 stovite vietoje?<\/p>\n
Viskas prasideda nuo t\u0173 vat\u0173, kuriuos generuojate. Bet greitis priklauso ne tik nuo galios – reikia atsi\u017evelgti \u012f virtual\u0173 svor\u012f (j\u016bs\u0173 ir dvira\u010dio), kelio nuolyd\u012f, v\u0117jo pasiprie\u0161inim\u0105, net padang\u0173 ried\u0117jimo pasiprie\u0161inim\u0105. Programa naudoja tikras fizikos formules, kurios apskai\u010diuoja, kokiu grei\u010diu va\u017eiuotum\u0117te realiame pasaulyje su tokiomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
\u0160tai kod\u0117l svarbu teisingai \u012fvesti savo svor\u012f. Jei esate 70 kg, bet \u012fvedate 60 kg, sistema manys, kad esate lengvesnis, ir apskai\u010diuos didesn\u012f greit\u012f kalnuose. Tai vadinama „weight doping” ir rimtose virtualiosiose lenktyn\u0117se yra draud\u017eiama. Taip, \u017emon\u0117s tikrai \u010ditina net virtualiuose dvira\u010di\u0173 lenktyn\u0117se!<\/p>\n
Oro pasiprie\u0161inimas auga eksponenti\u0161kai su grei\u010diu. Tod\u0117l lygumoje i\u0161vystyti 45 km\/h reikia daug daugiau galios nei 35 km\/h. Sistema tai \u017eino ir skai\u010diuoja. Kai „va\u017eiuojate” grup\u0117je, ji suma\u017eina j\u016bs\u0173 virtual\u0173 oro pasiprie\u0161inim\u0105 – taip simuliuojamas drafting efektas. Realiame gyvenime tai gali sutaupyti iki 30% energijos, o programose paprastai simuliuojama apie 10-25% ekonomija.<\/p>\n
Pirmas kartas naudojant treniruokl\u012f gali b\u016bti \u0161okiruojantis. „Kaip tai, a\u0161 va\u017eiuoju tik 25 km\/h?! Lauke lengvai i\u0161vystau 35!” \u010cia slypi keletas prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Pirma, treniruokliai paprastai yra tikslesni u\u017e j\u016bs\u0173 poj\u016b\u010dius. Lauke va\u017eiuojant \u017eemyn, sustojus prie \u0161viesoforo, pasinaudojant inercija – visa tai dirbtinai pakelia vidutin\u012f greit\u012f. Treniruoklyje n\u0117ra kur sl\u0117ptis – kiekvienas vatas yra suskai\u010diuotas.<\/p>\n
Antra, kalibravimas. Kiekvienas treniruoklis turi b\u016bti kalibruojamas – paprastai tai daroma prie\u0161 kiekvien\u0105 treniruot\u0119. Proceso metu treniruoklis „nustato nul\u012f” – i\u0161moksta atskirti, kur baigiasi trinties pasiprie\u0161inimas ir prasideda j\u016bs\u0173 generuojama galia. Tai trunka 5-10 sekund\u017ei\u0173, bet labai svarbu tikslumui.<\/p>\n
Jei naudojate atskir\u0105 galios matuokl\u012f (pavyzd\u017eiui, ant pedal\u0173 ar \u0161vaistiklio), gali kilti neatitikim\u0173 su treniruoklio matuojama galia. Tai normalu – skirtingi \u012frenginiai matuoja skirtinguose ta\u0161kuose ir turi savo paklaidas. Profesionalai paprastai pasirenka vien\u0105 \u0161altin\u012f ir laikosi jo nuosekliai, kad gal\u0117t\u0173 palyginti rezultatus laikui b\u0117gant.<\/p>\n
Virtual\u016bs treniruokliai turi vien\u0105 did\u017eiul\u012f skirtum\u0105 nuo va\u017eiavimo lauke – j\u016bs nejudite. N\u0117ra v\u0117jo, kuris v\u0117sint\u0173. N\u0117ra grei\u010dio poj\u016b\u010dio. Yra tik j\u016bs, dviratis ir vis did\u0117janti prakaito klan\u0117 ant grind\u0173.<\/p>\n
Rimtai, ventiliatorius yra b\u016btinas. Ne ka\u017ekoks ma\u017eas stalinis, o tikras galingas ventiliatorius. Kai kurie entuziastai naudoja net kelis. Perkaitimas – tai pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l \u017emon\u0117s nutraukia treniruotes anks\u010diau laiko. J\u016bs\u0173 k\u016bnas gali i\u0161laikyti 300 vat\u0173 valand\u0105, bet tik jei neperkais.<\/p>\n
Kilim\u0117lis po treniruokliu taip pat n\u0117ra prabanga. Jis sugeria vibracij\u0105 (kaimynai pad\u0117kos), sulaiko prakait\u0105 (grindys pad\u0117kos) ir suma\u017eina triuk\u0161m\u0105. Kai kurie treniruokliai, ypa\u010d senesnio tipo, gali b\u016bti gana triuk\u0161mingi – iki 70 decibel. Naujesni tiesiogin\u0117s transmisijos (direct drive) modeliai yra \u017eymiai tylsnesni.<\/p>\n
D\u0117l paties dvira\u010dio – galite naudoti savo esam\u0105 arba \u012fsigyti pig\u0173 naudot\u0105 specialiai treniruokliui. Kai kurie \u017emon\u0117s palieka sen\u0105 dvirat\u012f nuolat ant treniruoklio, kad nereik\u0117t\u0173 kiekvien\u0105 kart\u0105 montuoti ir demontuoti. Tiesiogin\u0117s transmisijos treniruokliams net nereikia galinio rato – nuimate rat\u0105 ir tvirtinate dvirat\u012f tiesiai prie treniruoklio.<\/p>\n
Dabar gr\u012f\u017ekime prie to, kod\u0117l visa tai tapo tokia populiaru. Pandemijos metu, kai lauko va\u017eiavimas buvo ribotas, virtual\u016bs treniruokliai patyr\u0117 tikr\u0105 bum\u0105. Bet net ir dabar, kai visi apribojimai nuimti, daugelis \u017emoni\u0173 renkasi virtualias treniruotes kaip papildym\u0105 ar net alternatyv\u0105 va\u017eiavimui lauke.<\/p>\n
Prie\u017eastys paprastos: patogumas (nereikia rengtis, va\u017eiuoti iki gero mar\u0161ruto, galima treniruotis bet kada), saugumas (joki\u0173 automobili\u0173, \u0161un\u0173, duobi\u0173), socialumas (galite va\u017eiuoti su draugais i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173), strukt\u016bra (ai\u0161k\u016bs treniruo\u010di\u0173 planai) ir, ties\u0105 sakant, smagu. Kai lenktyniauji su tikrais \u017emon\u0117mis realiu laiku, adrenalinas kyla tikras.<\/p>\n
Technologija tobul\u0117ja kiekvienais metais. Dabar jau yra treniruokli\u0173, kurie fizi\u0161kai pakrypsta simuliuodami \u012fkaln\u0119 – ne tik padidina pasiprie\u0161inim\u0105, bet ir pakelia priekin\u012f dvira\u010dio gal\u0105. Yra sistem\u0173 su haptine gr\u012f\u017etam\u0105ja reakcija – jau\u010diate vibracij\u0105, kai „va\u017eiuojate” per grindin\u012f. Yra net special\u016bs ventiliatoriai, kurie kei\u010dia grei\u010dio intensyvum\u0105 priklausomai nuo j\u016bs\u0173 grei\u010dio ekrane.<\/p>\n
Virtualios lenktyn\u0117s tapo tokios rimtos, kad organizuojami pasaulio \u010dempionatai su priziniais fondais. UCI (Tarptautin\u0117 dviratinink\u0173 s\u0105junga) oficialiai pripa\u017eino virtualias lenktynes ir organizuoja pasaulio \u010dempionatus. \u017dmon\u0117s treniruojasi m\u0117nesius, kad laim\u0117t\u0173 lenktyn\u0119, kuri vyksta… j\u0173 svetain\u0117se.<\/p>\n
Ar tai pakei\u010dia tikr\u0105 va\u017eiavim\u0105 lauke? Ne, ir niekada nepakeis. N\u0117ra nieko pana\u0161aus \u012f tikr\u0105 v\u0117j\u0105 veide, saul\u0119 ant odos, kvapus ir garsus tikro pasaulio. Bet kaip treniruo\u010di\u0173 \u012frankis, kaip b\u016bdas palaikyti form\u0105 blogu oru, kaip socialin\u0117 platforma susitikti su bendramin\u010diais – virtual\u016bs treniruokliai yra ne\u012ftik\u0117tinai galingas \u012frankis. Ir technologija tik ger\u0117s, darydama rib\u0105 tarp virtualaus ir tikro vis neai\u0161kesn\u0119. Tik nepamir\u0161kite to ventiliatoriaus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"