Kas yra tas paslaptingas vanduo po kondicionieriumi?
Turbūt ne kartą pastebėjote, kaip vasaros karščiais iš lauko pusėje pakabinto oro kondicionieriaus bloko lašnoja vanduo. O gal net patys susidūrėte su problema, kai viduje esantis įrenginys pradeda tekėti ir gadinti sienas ar grindis? Viskas susiję su kondicionieriaus drenažo sistema – mechanizmu, kuris pašalina drėgmę iš oro ir išveda ją laukan.
Oro kondicionierius veikia ne tik kaip vėsintuvas, bet ir kaip didelis oro sausintuvas. Kai įrenginys vėsina orą, jis iš jo ištraukia drėgmę – kartais net kelis litrus per dieną! Šis vanduo kažkur turi dingti, ir čia į pagalbą ateina drenažo sistema. Be jos jūsų kondicionierius greitai pavirstų į fontaną jūsų namuose.
Kodėl iš viso susidaro vanduo kondicionieriuje
Fizikos pamokose tikrai mokėtės apie kondensaciją – kai vandens garai virsta skysčiu. Būtent tai ir vyksta oro kondicionieriaus viduje. Principas paprastas: šaltas paviršius surenka ant savęs drėgmę iš oro, kaip šalta gėrimo skardinė vasarą apsitraukia lašeliais.
Vidinis kondicionieriaus blokas turi šaltą garintuvo ritę, per kurią teka šaldymo agentas. Kai šiltas ir drėgnas kambario oras pučiamas per šią šaltą ritę, jo temperatūra krenta, o vandens garai kondensuojasi ant metalinio paviršiaus. Lašeliai pradeda tekėti žemyn, kaip rasa nuo žolės. Priklausomai nuo oro drėgnumo ir kondicionieriaus galingumo, per dieną gali susidaryti nuo pusės iki penkių litrų vandens!
Įdomu tai, kad kondicionieriai veikia efektyviau drėgnuose klimatuose, nes ištraukdami drėgmę iš oro, jie padaro jį malonesnį kvėpuoti. Sausame klimate kondicionierius gali net per daug išsausinti orą, todėl kartais reikia papildomai drėkinti patalpas.
Kaip surenkamas ir išvedamas vanduo
Drenažo sistema prasideda nuo specialaus padėklo, kuris montuojamas po garinti ritę. Šis padėklas – tarsi nedidelis vonelė – surenka visus lašelius, kurie nukrenta nuo šalto paviršiaus. Padėklas paprastai pagamintas iš plastiko arba metalo ir turi šiek tiek nuožulnų dugną, kad vanduo natūraliai tekėtų link išleidimo angos.
Iš padėklo vanduo patenka į drenažo vamzdelį. Tai paprastai plastikinė žarna, kurios skersmuo būna apie 16-20 milimetrų. Šis vamzdelis veda vandenį iš vidinio bloko laukan. Montuotojai stengiasi jį nutiesti taip, kad vanduo tekėtų savitaka – paprasčiausiai dėl gravitacijos. Todėl vamzdelis turi būti nuolat nukreiptas žemyn, be kilimų ir duobių, kur galėtų susikaupti vanduo.
Kai kuriuose kondicionieriuose, ypač komercinėse patalpose ar daugiabučiuose, kur neįmanoma išvesti vamzdelio natūraliai žemyn, naudojamos kondensato siurbliai. Tai mažytės pompos, kurios aktyviai išstumia vandenį į viršų ar į šoną, kol jis pasiekia kanalizacijos sistemą ar išleidimo vietą lauke.
Kur dingsta tas vanduo
Dažniausiai kondicionieriaus drenažo vamzdelis išvedamas tiesiog laukan – ant fasado, į kiemą ar balkoną. Jei gyvename daugiabučiame name, matome tuos vamzdelius, kyšančius iš sienų, iš kurių vasarą lašnoja vanduo. Tai visiškai normalu ir teisėta, nors kartais gali sukelti nesusipratimų su kaimynais žemiau, jei vanduo lašnoja jiems ant balkono.
Geresnė praktika – prijungti drenažą prie kanalizacijos sistemos. Tada vanduo tiesiog nuteka į nuotekų vamzdžius kartu su kitais buitiniais nuotekomis. Tačiau čia svarbu įrengti specialų sifono užraktą – U formos vingį, kuris užpildomas vandeniu ir neleidžia nemaloniam kanalizacijos kvapui patekti atgal į kambarį per kondicionierių.
Kai kurie žmonės surinktą vandenį naudoja praktiškai – laisto augalus ar skalbia grindis. Kondicionieriaus vanduo yra distiliuotas, be mineralų, todėl puikiai tinka gėlėms. Tiesa, jei kondicionierius senas ar nešvarus, vandenyje gali būti bakterijų, todėl geriau jo negerti ir nenaudoti maistui.
Problemos, kurios dažniausiai ištinka drenažą
Pati dažniausia bėda – užsikimšęs drenažo vamzdelis. Laikui bėgant jame kaupiasi dulkės, purvai, dumbliai ir net gali augti pelėsis. Ypač drėgnoje aplinkoje vamzdelyje susidaro tobula terpė mikroorganizmams. Kai vamzdelis užsikemša, vanduo nebegali tekėti ir pradeda perpildyti padėklą. Tada jis prasiskverbia pro kraštus ir lašnoja iš vidinio bloko – ant sienos, grindų ar baldų.
Antra problema – neteisingai sumontuotas vamzdelis. Jei jis turi kilimus arba per daug ilgas be tinkamo nuolydžio, vanduo gali stovėti vamzdelyje ir nepasiekti išėjimo. Kartais montuotojai tiesiog per daug „kūrybingi” ir veda vamzdelį per sudėtingą trasą, kuri vėliau tampa problemiška.
Trečia bėda – suskeldęs ar sulūžęs padėklas. Plastikinis padėklas gali įtrūkti dėl amžiaus, šalčio ar mechaninio poveikio. Tada vanduo tiesiog byra pro plyšius tiesiai į kondicionieriaus vidų ir toliau – į jūsų namus. Metaliniai padėklai gali surūdyti ir pradėti pratekėti.
Žiemą, kai kondicionierius nenaudojamas, drenažo vamzdelyje likęs vanduo gali užšalti ir užblokuoti sistemą. Pavasarį įjungus įrenginį, vanduo negali tekėti ir kyla problemos. Todėl profesionalai rekomenduoja prieš šaltąjį sezoną išpūsti drenažo sistemą.
Kaip prižiūrėti drenažo sistemą
Drenažo priežiūra nėra sudėtinga, bet ją reikia atlikti reguliariai. Bent kartą per metus, o geriau du – prieš vasaros sezoną ir po jo – reikėtų išvalyti drenažo sistemą. Tai galite padaryti patys arba pakviesti specialistus.
Paprasčiausias būdas – išpūsti vamzdelį. Jei jis trumpas ir prieinamas, galite tiesiog stipriai pūsti į jį iš išorės pusės arba panaudoti dulkių siurblį. Profesionalai naudoja specialius kompresorius, kurie galingesniu oro srautu išmuša visus nešvarumus. Tik būkite atsargūs – per stiprus slėgis gali atitraukti vamzdelį nuo jungčių.
Cheminis valymas taip pat efektyvus. Parduotuvėse galite rasti specialių priemonių kondicionierių drenažui valyti. Tai paprastai skysčiai, kuriuos įpilate į padėklą, ir jie išardo dumblius bei bakterijas. Galima naudoti ir paprastą baltymų tirpalą (apie 50 ml į litrą vandens), bet būkite atsargūs – per stiprus tirpalas gali pažeisti plastikines dalis.
Padėklo valymas irgi svarbus. Reikia nuimti priekinį kondicionieriaus dangtelį ir filtrus, tada švelniai nuvalyti padėklą švelnia šepetėliu ir muilo tirpalu. Būtent čia kaupiasi daugiausia nešvarumų, kurie vėliau keliauja į vamzdelį.
Modernios drenažo sistemos ir naujienos
Šiuolaikiniai kondicionieriai turi vis protingesnes drenažo sistemas. Kai kurie modeliai turi įmontuotus kondensato siurblius, kurie automatiškai aktyvuojasi, kai vanduo pasiekia tam tikrą lygį. Yra ir tokių, kurie turi drenažo lygio jutiklius – jei vanduo negali nutekėti, kondicionierius tiesiog išsijungia ir rodo klaidą, užuot liejęs vandenį į namus.
Inverteriniai kondicionieriai, kurie veikia tolygiau ir efektyviau, taip pat gamina mažiau kondensato svyravimų. Jie neturi staigių įsijungimų ir išsijungimų, todėl vanduo teka tolygiau, o drenažo sistema mažiau apkraunama.
Kai kurie gamintojai kuria savavalymo funkcijas. Kondicionierius po darbo dar kurį laiką veikia ventiliatoriaus režimu, išsausindamas vidinę ritę ir padėklą. Tai sumažina pelėsių ir bakterijų augimą drenažo sistemoje. Yra net modelių su UV lempomis, kurios dezinfekuoja padėklą.
Pramogų ir serverių patalpose naudojamos dvigubos drenažo sistemos su atsarginiais padėklais ir avariniais jutikliais. Jei pagrindinė sistema sutrinka, atsarginė perima funkciją, o sistema praneša apie problemą. Tai apsaugo brangią įrangą nuo vandens žalos.
Ką daryti, kai kondicionierius pradeda lašnoti
Pirmas žingsnis – išjunkite kondicionierių. Lašnojantis vanduo gali sukelti elektros trumpąjį jungimą arba sugadinti elektroniką. Be to, vanduo gali gadinti sienas, grindis ir baldus, todėl kuo greičiau sustabdysite šį procesą, tuo mažiau nuostolių patirsite.
Pabandykite nustatyti, iš kur teka vanduo. Jei lašnoja iš priekinio skydelio arba aplink vidinį bloką, greičiausiai problema drenažo sistemoje. Jei vanduo teka iš vamzdelių jungčių, galbūt jos atsilaisvinusios. Kartais vanduo gali tekėti ir dėl užšalusios ritės – tai jau kita problema, susijusi su šaldymo agentu ar oro srautu.
Patikrinkite išorinį drenažo vamzdelio galą. Ar iš jo teka vanduo? Jei ne, vamzdelis tikriausiai užsikimšęs. Pabandykite jį švelniai išpūsti arba praplaukti vandeniu iš kitos pusės. Jei tai nepadeda, reikės kviesti specialistą, kuris turės profesionalią įrangą.
Jei problema pasikartoja, verta patikrinti kondicionieriaus šaldymo agento kiekį. Kai jo per mažai, ritė gali per daug atšalti ir net apšalti ledu. Vėliau šis ledas tirpsta ir užlieja drenažo sistemą didesniu vandens kiekiu, nei ji gali susidoroti. Tai jau rimtesnė problema, kurią išspręs tik licencijuotas specialistas.
Kas verta žinoti prieš montuojant naują kondicionierių
Jei tik planuojate įsirengti oro kondicionierių, drenažo klausimą aptarkite su montuotojais iš anksto. Paklauskite, kur bus išvestas vamzdelis, kaip jis bus vedamas, ar bus naudojamas siurblys. Geri montuotojai visada pasiūlys optimalų variantą jūsų situacijai.
Jei įmanoma, rinkitės drenažo išvedimą į kanalizaciją su sifonu. Tai estetiškiausia ir patikimiausia, nors ir brangesnis sprendimas. Jei vedamas vamzdelis laukan, įsitikinkite, kad jis netrukdys kaimynams ir nepažeis pastato fasado.
Pasirūpinkite, kad drenažo vamzdelis būtų kuo trumpesnis ir tiesus. Kuo ilgesnis ir vingiuotesnis kelias, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras problemų. Idealus nuolydis – apie 1-2 centimetrai kiekvienam metrui. Jei montuotojai sako, kad reikės siurblio, nesigailėkite – tai investicija į ramybę.
Aptarkite ir priežiūros klausimą. Kai kurios įmonės siūlo metinės priežiūros sutartis, kurios apima ir drenažo sistemos valymą. Tai gali būti verta, ypač jei patys nenorite ar negalite lipti prie kondicionieriaus. Profesionalus valymas kartą per metus tikrai atsipirks ilgesniu kondicionieriaus tarnavimo laiku ir mažiau problemų.
Nepamirškite ir to, kad drenažo vamzdelis turėtų būti apsaugotas nuo šalčio, jei jis veda per nešildomus plotus. Užšalęs vamzdelis – garantuota problema pavasarį. Kartais verta jį apšiltinti specialia izoliacija arba net įrengti šildymo kabelį, nors tai jau ekstremalūs atvejai šaltuose klimatuose.
Taigi, nors drenažo sistema atrodo kaip antraeilė kondicionieriaus detalė, ji iš tikrųjų kritiškai svarbi visam įrenginio veikimui. Gerai suprojektuota, įrengta ir prižiūrima drenažo sistema dirbs nematoma ir niekada nesukels problemų. O jei vis dėlto kažkas nutinka – dabar žinote, ką daryti ir ko ieškoti. Svarbiausia nepamirškite, kad reguliari priežiūra visada pigesnė už remontą po avarijos.