Kas slepiasi toje dėžutėje su ventiliatoriumi
Kiekvienas, kas bent kartą yra surinkęs kompiuterį ar tiesiog žvilgtelėjęs į vidų, matė tą metalinę dėžutę su ventiliatoriumu ir keistais laidais. Maitinimo blokas – tai komponentas, kurio niekas iš tikrųjų nenori pirkti, bet be kurio jūsų brangūs procesoriai ir vaizdo plokštės būtų tik brangūs metalo gabalai. Šis prietaisas atlieka gyvybiškai svarbią funkciją: paima iš sienos rozetės kintamąją srovę (AC) ir paverčia ją nuolatine srove (DC), kurią gali suvirškinti visi kompiuterio komponentai.
Bet tai nėra paprastas transformatorius. Šiuolaikinis maitinimo blokas – tai sudėtingas elektroninis įrenginys, kuris turi stabilizuoti įtampą, filtruoti triukšmus, apsaugoti nuo perkrovų ir dar daug ko kito. Viduje rasite transformatorius, kondensatorius, diodus, tranzistorius ir visą galybę kitų komponentų, kurie dirba kartu, kad jūsų brangi įranga gautų švarios ir stabilios energijos.
Kaip iš 230 voltų gauna 12, 5 ir 3.3
Procesas prasideda nuo kintamosios srovės iš rozetės. Lietuvoje tai 230V AC su 50Hz dažniu. Pirmasis etapas – tai ištiesinimas. Tiltelinis lygintuvas su keturiais diodais paverčia kintamąją srovę į pulsavusią nuolatinę. Tada dideli kondensatoriai (tie didžiuliai cilindrai, kuriuos matote viduje) išlygina šią pulsaciją, paversdami ją gana stabilia nuolatine srove.
Toliau prasideda įdomybės. Seniau naudoti lineariniai maitinimo blokai tiesiog „numesdavo” perteklinę įtampą kaip šilumą – neefektyvu ir nepatogu. Šiuolaikiniai blokai naudoja impulsinio maitinimo technologiją. Specialūs tranzistoriai labai greitai įjunginėja ir išjunginėja srovę (dešimtis ar net šimtus tūkstančių kartų per sekundę). Šis procesas leidžia efektyviai transformuoti įtampą į reikiamus lygius.
Transformatorius čia dirba su aukšto dažnio srove, todėl jis gali būti daug mažesnis nei senoviniai transformatoriai. Po transformavimo vėl reikia lyginimo ir filtravimo, kad gautume švarias nuolatines sroves: +12V, +5V ir +3.3V. Šios trys pagrindinės įtampos maitina skirtingus kompiuterio komponentus. Procesorius ir vaizdo plokštė dažniausiai naudoja 12V, o kiti komponentai – žemesnes įtampas.
Kodėl efektyvumas yra svarbesnis nei manote
Kai perkate maitinimo bloką, ant jo matysite lipdukus su keistais žodžiais kaip „80 Plus Bronze” ar „80 Plus Gold”. Tai ne marketingo triukai, o realūs efektyvumo sertifikatai. Efektyvumas rodo, kiek elektros energijos iš rozetės iš tikrųjų pasiekia jūsų komponentus, o kiek pavirsta šiluma.
Pavyzdžiui, jei turite 500W maitinimo bloką su 80% efektyvumu ir jūsų sistema naudoja 400W, iš tikrųjų iš rozetės bus traukiama apie 500W. Tie 100W skirtumas išsisklaidys kaip šiluma. Su 90% efektyvumu tas pats 400W apkrovimas iš rozetės trauktų tik apie 444W. Per metus tai gali sudaryti nemažą skirtumą elektros sąskaitose, ypač jei kompiuteris dirba daug valandų.
Be to, mažesnis šilumos išsiskyrimas reiškia tylesnį veikimą (ventiliatoriui nereikia taip smarkiai suktis) ir ilgesnę komponentų gyvavimo trukmę. Kondensatoriai ypač nemėgsta karščio – kiekvienas papildomas 10 laipsnių gali perpus sutrumpinti jų tarnavimo laiką.
Moduliniai prieš nemodylinius – amžinas ginčas
Vienas iš svarbiausių sprendimų perkant maitinimo bloką – ar rinktis modulinį, pusiau modulinį ar tradicinį su visais laidais pritvirtintais. Nemoduliniuose blokuose visi laidai yra privirintos prie plokštės. Tai pigiau gaminti ir teoriškai patikimiau (mažiau jungčių, kurios gali sukelti problemų), bet jūsų korpuse atsiras krūva nenaudojamų laidų, kuriuos reikės kažkur sukišti.
Moduliniai blokai leidžia prijungti tik tuos laidus, kurių tikrai reikia. Tai puiku oro cirkuliacijai ir estetikai, ypač jei turite korpusą su stikliniu šonu. Pusiau moduliniai yra kompromisas – pagrindiniai laidai (motininei plokštei ir procesoriui) yra pritvirtinti, o likusius galite prijungti pagal poreikį.
Praktiškai, jei kuriate kompaktinį kompiuterį ar rūpinatės išvaizda, modulinis verta papildomų pinigų. Jei tiesiog norite, kad veiktų ir turite erdvų korpusą – nemodulinis puikiai tiks. Tik nepamirškite, kad moduliniuose blokuose tos jungtys viduje šiek tiek padidina varžą ir gali šiek tiek sumažinti efektyvumą, nors praktiškai tai beveik nejaučiama.
Apsaugos sistemos, kurios gelbsti jūsų įrangą
Geras maitinimo blokas – tai ne tik energijos keitiklis, bet ir saugos sistema. OVP (Over Voltage Protection) apsaugo nuo per didelės įtampos. Jei dėl kokios nors priežasties įtampa viršija saugią ribą, blokas tiesiog išsijungia. Tai gali išgelbėti jūsų procesorių ar vaizdo plokštę nuo sudegimo.
UVP (Under Voltage Protection) daro priešingai – stebi, ar įtampa nenukrenta per žemai. Per maža įtampa gali sukelti nestabilų veikimą ar net sugadinti komponentus, kurie bando veikti su nepakankama energija. OCP (Over Current Protection) stebi srovės stiprumą kiekviename kanale ir išjungia bloką, jei srovė viršija saugią ribą.
Yra dar OPP (Over Power Protection), kuri stebi bendrą galią, OTP (Over Temperature Protection), reaguojanti į perkaitimą, ir SCP (Short Circuit Protection), apsauganti nuo trumpojo jungimo. Pigūs blokai dažnai neturi visų šių apsaugų arba jos veikia nepatikimai. Todėl verta investuoti į patikimą gamintoją – tai kaip draudimas jūsų įrangai.
Galios skaičiavimas ir rezervo svarba
Viena dažniausių klaidų – pirkti maitinimo bloką „akis į akį” su sistemos poreikiais. Jei jūsų komponentai teoriškai naudoja 450W, 500W blokas gali atrodyti kaip tinkamas pasirinkimas. Bet tai ne visai teisinga logika.
Maitinimo blokai efektyviausiai dirba esant 50-80% apkrovai. Tai reiškia, kad 650W blokas, maitinantis 450W sistemą, dirbs efektyviau, tyliau ir ilgiau nei 500W blokas prie maksimalios apkrovos. Be to, turite galvoti apie ateities plėtrą – galbūt norėsite pridėti galingesnę vaizdo plokštę ar papildomų diskų.
Praktinis patarimas: suskaičiuokite savo sistemos poreikius (yra daug internetinių kalkuliatorių) ir pridėkite 30-40% rezervo. Tai užtikrins, kad blokas dirbs optimaliu režimu ir turėsite erdvės atnaujinimams. Tačiau nepersistenkite – 1000W blokas 300W sistemai yra per daug. Labai mažoje apkrovoje efektyvumas taip pat krenta, o dar išleisite pinigus be reikalo.
Ventiliatoriaus dydis ir triukšmo problema
Maitinimo bloko ventiliatorius – tai dažnai ignoruojamas aspektas, bet jis labai veikia bendrą sistemos triukšmą. Dauguma šiuolaikinių blokų turi 120mm ar net 140mm ventiliatorius. Didesnis ventiliatorius gali stumti tą patį oro kiekį sukdamasis lėčiau, o tai reiškia mažesnį triukšmą.
Kai kurie premium blokai turi hibridinį režimą – esant mažai apkrovai ventiliatorius visai nesisuka. Blokas aušinamas pasyviai per radiatorius. Kai apkrova padidėja arba temperatūra pasiekia tam tikrą ribą, ventiliatorius įsijungia. Tai puiku tyliam darbui, kai naršote internete ar dirbate su dokumentais.
Atkreipkite dėmesį į ventiliatoriaus guolių tipą. Sleeve guoliai pigūs, bet triukšmingi ir trumpaamžiai. Ball bearing guoliai patvaresni ir tyliau dirba ilgą laiką. Fluid dynamic bearing (FDB) ar rifle bearing – dar geresni variantai, nors ir brangesni. Jei kuriate tylų kompiuterį, verta investuoti į bloką su kokybišku ventiliatoriumi.
Kai viskas subyrėja – požymiai, kad laikas keisti
Maitinimo blokai neveikia amžinai. Viduje esantys kondensatoriai laikui bėgant sensta, ypač jei blokas dirba aukštoje temperatūroje. Pirmieji požymiai, kad kažkas ne taip: atsiranda keisti garsai (cypimas, zvimbimas), kompiuteris netikėtai perleidžiasi, atsiranda stabilumo problemų.
Jei pastebite, kad ventiliatorius triukšmauja labiau nei įprastai, tai gali reikšti, kad guoliai susidėvėjo arba blokas perkaista dėl sumažėjusio efektyvumo. Degėsių kvapas – akivaizdus signalas, kad reikia nedelsiant išjungti ir keisti. Kartais ant korpuso gali atsirasti išsipūtusių kondensatorių – jei matote cilindrus su išgaubtu viršumi, blokas jau pavojingas naudoti.
Vidutiniškai kokybiškas maitinimo blokas turėtų tarnauti 5-7 metus, o premium modeliai su gerais komponentais gali veikti 10 ir daugiau metų. Bet jei jūsų blokas dirba sunkiomis sąlygomis (karšta aplinka, didelė apkrova), jo gyvavimo trukmė sutrumpės. Geriau pakeisti profilaktiškai nei laukti, kol jis sugadins kitus komponentus.
Ką reikia žinoti prieš perkant ir kaip neapsigauti
Maitinimo blokas – ne ta vieta, kur verta taupyti. Pigus no-name blokas gali būti tikra bomba jūsų sistemoje. Dažnai jie meluoja apie savo galią – ant lipduko parašyta 600W, bet realiai jie gali stabiliai duoti tik 400W. Dar blogiau, kad jie neturi tinkamų apsaugų ir gali sudeginti visą sistemą.
Rinkitės žinomus gamintojus: Seasonic, Corsair, EVGA, be quiet!, Thermaltake ir panašius. Skaitykite profesionalias apžvalgas su matavimais – ten pamatysite realų efektyvumą, įtampos stabilumą, triukšmo lygį. Atkreipkite dėmesį į garantiją – geri blokai turi 5-10 metų garantiją, o tai rodo gamintojo pasitikėjimą savo produktu.
Pažiūrėkite į lipduko specifikacijas. Svarbu ne tik bendra galia, bet ir kiek galios gali duoti +12V linijoje – būtent ji maitina procesorių ir vaizdo plokštę. Šiuolaikinėje sistemoje dauguma galios turėtų būti būtent +12V linijoje. Jei matote bloką su 500W bendra galia, bet tik 300W ant +12V, tai sena konstrukcija.
Taip pat patikrinkite, ar blokas turi reikiamas jungtis jūsų komponentams. Šiuolaikinės vaizdo plokštės gali reikalauti 8-pin ar net kelių 8-pin PCIe maitinimo jungčių. Motininės plokštės gali turėti 24-pin pagrindinę jungtį ir papildomą 8-pin ar 4+4-pin procesoriaus maitinimą. Įsitikinkite, kad blokas turi viską, ko reikia.
Galiausiai, nepamirškite, kad maitinimo blokas – tai ilgalaikė investicija. Jį galite perkelti į naują sistemą, kai atnaujinsite kompiuterį. Todėl geriau kartą investuoti į kokybišką bloką su pakankama galia ir geru efektyvumu, nei kas kelerius metus pirkti pigius ir rizikuoti savo įranga. Šilumos, triukšmo ir elektros sąskaitų požiūriu skirtumas tarp gero ir blogo bloko per kelerius metus atsipirks.