Kodėl moterys vis dar naudoja šį „kankinimo įrankį”?
Epiliatoriaus veikimo principas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kažkas iš viduramžių – mechaniškai išraunami plaukeliai iš šaknies. Tačiau šis metodas išlieka populiarus jau kelis dešimtmečius, o technologija nuolat tobulėja. Kai pirmą kartą pamatai epiliatoriaus vidų, suprantama, kodėl procedūra nėra maloniausia – dešimtys mažyčių diskų ar pincetų sukasi dideliu greičiu ir tiesiog griebia bei ištraukia plaukelius. Skamba žiauriai? Galbūt, bet milijonai žmonių visame pasaulyje renkasi būtent šį metodą dėl ilgalaikio rezultato.
Pagrindinis epiliatoriaus privalumas prieš skutimąsi – plaukeliai atauga tik po 3-4 savaičių, o ne po kelių dienų. Kai plaukelis išraunamas iš šaknies kartu su folikulu, odai reikia laiko užauginti naują. Be to, reguliariai naudojant epiliatorių, plaukeliai tampa plonesniais ir šviesesniais, nes nuolat traumuojamas plaukų folikulas. Tai tarsi investicija į ateitį – kuo ilgiau naudoji, tuo lengvesnė tampa procedūra.
Kaip tas aparatas iš tikrųjų veikia
Epiliatoriaus šerdis – tai besisukantis cilindras su specialiais plaukelių gaudymo mechanizmais. Senesnėse versijose naudojami metaliniai diskai, kurie sukdamiesi tai susiartiną, tai atsitolina vienas nuo kito. Kai diskai artėja, jie sugniaužia plaukelį, o kai tolsta – ištraukia jį. Įsivaizduokite daugybę mažyčių pincetų, kurie atsidarinėja ir užsidarinėja 800-1000 kartų per minutę. Būtent toks yra vidutinis epiliatoriaus sukimosi greitis.
Šiuolaikiniai epiliatoriaus modeliai dažniausiai naudoja keramikinius ar metalinių spyruoklių sistemą. Keramika yra hipoalergiška ir ilgaamžiškesnė, o spyruoklės gali sugauti net labai trumpus, vos 0,5 mm ilgio plaukelius. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, Braun, naudoja „MicroGrip” technologiją – tai 40 pincetų sistema, kuri sugeba pagauti net tuos plaukelius, kurių nepastebėtų paprastas pincetas.
Svarbu suprasti, kad epiliatoriaus efektyvumas priklauso nuo kelių dalykų: pincetų skaičiaus, sukimosi greičio, galvutės pločio ir kampo, kuriuo aparatas liečiasi su oda. Geriausi modeliai turi judančią galvutę, kuri prisitaiko prie kūno kontūrų – tai ypač svarbu tokiose vietose kaip keliai ar kulkšnys, kur oda nelygiai išsikišusi.
Nuo mechaninių pabaisų iki išmaniųjų prietaisų
Pirmasis komercinės paskirties epiliatorius pasirodė 1986 metais – tai buvo Epilady. Izraelio išradėjai Shimon Yahav ir Avraham Seidner sukūrė prietaisą su besisukančia spiraline spyruokle, kuri griebtų plaukelius. Aparatas buvo triukšmingas, skausmingas ir gana neefektyvus pagal šiuolaikinius standartus, bet moterys pirko jį kaip pasiutusios. Per pirmuosius metus buvo parduota daugiau nei 2 milijonai vienetų.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje į rinką įsiveržė Braun su savo Silk-épil linija, kuri naudojo diskų sistemą vietoj spyruoklės. Tai buvo revoliucija – prietaisas tapo tylesnį, efektyvesnis ir šiek tiek mažiau skausmingas. Nuo to laiko prasidėjo tikra technologinė lenktynių era tarp gamintojų.
Šiandien epiliatoriuose rasite masažo galvutes, šaldymo sistemą, LED apšvietimą, vandenį atsparų korpusą, keičiamas galvutes skirtingoms kūno zonoms, o kai kurie modeliai net turi išmaniąsias funkcijas – jungiasi prie programėlės telefone, kuri primena, kada laikas atlikti procedūrą. Philips sukūrė modelius su keramikine danga, kuri sumažina trinties jėgą ir daro procedūrą švelnesne. Panasonic pasiūlė epiliatoriaus galvutę, kuri gali suktis dviem kryptimis, kad sugautų plaukelius, augančius įvairiomis kryptimis.
Kodėl tai skauda ir kaip sumažinti diskomfortą
Nesimelsime – epiliatoriaus naudojimas nėra spa procedūra. Skausmas atsiranda dėl to, kad plaukelis išraunamas iš šaknies kartu su nervų galūnėlėmis, esančiomis aplink folikulą. Kuo storesnė oda ir kuo giliau įaugęs plaukelis, tuo skausmingesnė procedūra. Pirmą kartą naudojant epiliatorių, daugelis žmonių apibūdina pojūtį kaip „tūkstančiai smeigtukų badančių vienu metu”.
Tačiau yra būdų, kaip padaryti procesą pakentamesnį. Pirma, naudokite epiliatorių po karšto dušo ar vonios – šiluma atidaro poras, ir plaukeliai išeina lengviau. Antra, tempkite odą – įtempta oda mažina skausmą, nes plaukelis ištraukiamas tiesiau. Trečia, laikykite epiliatorių statmenai odai ir judinkite lėtai – skubėjimas tik padidina skausmą ir sumažina efektyvumą.
Kai kurie žmonės naudoja vietinio poveikio anestetikus prieš procedūrą, bet tai ne visada būtina. Tiesa ta, kad po kelių kartų oda „pripranta” – nervų galūnėlės tampa mažiau jautrios, o pats procesas – lengvesnis. Tai kaip su ausų vėrimu – pirmą kartą baisu, bet paskui jau normaliai.
Geriausias laikas epiliatoriaus procedūrai – vakaras, nes oda po to būna paraudusi ir sudirgusi. Per naktį ji atsigauna. Taip pat venkite epiliacijos prieš pat saulės vonias ar baseiną – sudirginta oda jautresnė infekcijai.
Kas vyksta su oda ir plaukeliais po procedūros
Kai plaukelis išraunamas iš šaknies, folikulas patiria traumą. Kūnas reaguoja kaip į bet kokį pažeidimą – pradeda gijimo procesą. Aplink folikulą susitelkia imuninio atsako ląstelės, gali atsirasti nedidelis uždegimas, todėl oda paraudonuoja. Tai visiškai normalu ir praeina per kelias valandas.
Problema atsiranda tada, kai naujas plaukelis pradeda augti. Jei oda per tą laiką tapo šiek tiek storesnė ar sausesnė, plaukelis gali neprasisprausti į paviršių ir pradėti augti po oda – tai vadinami įaugusiais plaukeliais. Jie gali sukelti uždegimą, paraudimą, net pūliukus. Todėl reguliarus odos šveitimas po epiliacijos yra būtinas – jis pašalina negyvų odos ląstelių sluoksnį ir leidžia plaukeliams augti normaliai.
Po kelių epiliacijos seansų pastebėsite, kad plaukeliai atauga plonesniais ir šviesesniais. Tai vyksta todėl, kad nuolat traumuojamas folikulas silpnėja ir negali pagaminti tokio pat storo plaukelo. Kai kurie folikulai visai nustoja gaminti plaukelius – tai vadinama mechanine plaukų šalinimo efektu. Nors epiliatorius nėra permanentinis sprendimas kaip lazeris, ilgalaikis naudojimas tikrai sumažina plaukuotumą.
Ar visiems tinka ši technologija
Epiliatorius nėra universalus sprendimas. Žmonėms su labai jautria oda, egzema, psoriaze ar kitais odos sutrikimais epiliatoriaus naudojimas gali tik pabloginti situaciją. Taip pat nerekomenduojama naudoti epiliatoriaus ant odos su gimių, spuogų ar atvirų žaizdų – tai gali sukelti infekciją ar pažeisti odą.
Veidui yra specialūs, mažesni epiliatoriaus modeliai, bet daugelis dermatologų vis tiek rekomenduoja alternatyvius metodus veido plaukeliams šalinti. Veido oda yra daug jautresnė, o plaukeliai dažnai auga įvairiomis kryptimis, todėl epiliatoriaus naudojimas gali sukelti stiprų dirginimą.
Bikini zonai taip pat reikia atsargumo. Nors yra specialių galvučių šiai sričiai, oda ten yra itin jautri, o plaukeliai – storesni. Daugelis žmonių randa šią procedūrą per skausmingą ir renkasi kitus metodus. Jei vis tiek nusprendžiate naudoti epiliatorių bikini zonai, pradėkite nuo mažiau jautrių vietų ir niekada nenaudokite ant gleivinių.
Kojos ir rankos yra idealios epiliatoriui – oda ten storesnė, o plaukeliai dažniausiai auga vienoda kryptimi. Pažastys taip pat tinka, nors pirmą kartą gali būti skausminga.
Priežiūra ir higiena – ne tik apie efektyvumą
Epiliatorius yra asmeninis higienos prietaisas, todėl jo valymas po kiekvieno naudojimo yra privalomas. Ant pincetų ar diskų lieka odos ląstelių, plaukelių, kartais net kraujo pėdsakų. Jei to nevalysite, prietaisas taps bakterijų veisimosi vieta, o tai gali sukelti odos infekcijas.
Dauguma šiuolaikinių epiliatoriaus modelių turi nuimamą galvutę, kurią galima plauti vandeniu. Kai kurie modeliai yra visiškai vandeniui atsparūs ir gali būti naudojami duše. Po kiekvieno naudojimo išplaukite galvutę šiltu vandeniu, išvalykite specialia šepetėliu (dažniausiai eina komplekte) ir leiskite gerai išdžiūti. Kartą per savaitę galite dezinfekuoti galvutę alkoholiu.
Pincetų ar diskų ašmenys laikui bėgant gali atšipti ar susidėvėti. Jei pastebite, kad epiliatorius ima praleisti plaukelius ar traukia juos neefektyviai, gali būti laikas keisti galvutę. Dauguma gamintojų rekomenduoja keisti galvutę kas 12-18 mėnesių, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
Ateities epiliacijos vizija ir kas keičiasi dabar
Epiliatoriaus technologija nėra sustojusi vietoje. Naujausi tyrimai koncentruojasi į skausmo mažinimą – kai kurie gamintojai eksperimentuoja su mikrosrovėmis, kurios blokuoja skausmo signalus nervuose procedūros metu. Kiti kuria vibracijos sistemas, kurios „apgauna” smegenis ir sumažina skausmo suvokimą.
Išmanioji technologija taip pat skverbiasi į šią sritį. Jau yra epiliatoriaus modelių su jutikliais, kurie nustato plaukų storumą ir automatiškai reguliuoja sukimosi greitį bei spaudimo jėgą. Ateityje galime tikėtis epiliatoriaus, kuris nuskenuos odą, atpažins plaukų augimo kryptį ir optimizuos savo veikimą kiekvienai kūno zonai.
Kombinuoti prietaisai tampa vis populiaresni – epiliatorius su IPL (intensyvios pulsacinės šviesos) funkcija, kuri ne tik išrauna plaukelį, bet ir susilpnina folikulą šviesos energija. Tai artimiausia, ką galime gauti prie permanentinio plaukų šalinimo namuose.
Tačiau nepaisant visų technologinių naujovių, pagrindinis epiliatoriaus veikimo principas išlieka tas pats – mechaninis plaukelių šalinimas iš šaknies. Tai paprasta, efektyvi ir santykinai pigi technologija, kuri veikia jau dešimtmečius. Galbūt būtent šis paprastumas ir yra jos stiprybė – nereikia jokių papildomų produktų, elektros sąnaudos minimalios, o rezultatas ilgalaikis. Epiliatorius nėra tobulas, bet tiems, kurie gali pakęsti diskomfortą, jis lieka vienu geriausių sprendimų ilgalaikiam plaukų šalinimui namuose.