Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime susidūrė su situacija, kai telefonas, planšetė ar kitas elektronikos prietaisas staiga išsijungia, nors dar vakar veikė puikiai. Dažniausiai kaltas būna baterijos galas – procesas, kurio išvengti neįmanoma, bet kurį galima gerokai sulėtinti. Šiandien pažvelgsime į tai, kodėl baterijos sensta, kaip atpažinti artėjantį jų galą ir ką galime padaryti, kad prailgintume jų gyvenimo trukmę.
Kodėl baterijos neveikia amžinai
Baterijos veikimo principas grindžiamas cheminėmis reakcijomis. Ličio jonų baterijose, kurios šiandien dominuoja elektronikos rinkoje, energija sukuriama judant ličio jonams tarp dviejų elektrodų – anodo ir katodo. Kaskart įkraunant ir iškraunant bateriją, šie jonai keliauja pirmyn ir atgal, o elektrolitinė medžiaga tarp elektrodų leidžia jiems judėti.
Problema ta, kad šis procesas nėra tobulas. Kiekvieno ciklo metu dalis ličio jonų „pametama” – jie įstringa elektrodų struktūroje arba sureaguoja su kitomis medžiagomis, formuodami nereikalingus junginius. Tarsi žaidžiant futbolą su kamuoliu, kuris kaskart šiek tiek mažėtų – galiausiai juo žaisti taptų nebeįmanoma.
Be to, elektrodų medžiaga palaipsniui degraduoja. Anodas, dažniausiai pagamintas iš grafito, pradeda byrėti, o katodas keičia savo cheminę sudėtį. Šie procesai yra neišvengiami ir vyksta net tada, kai baterija nenaudojama – tiesa, daug lėčiau.
Kaip atpažinti senėjančią bateriją
Baterijos senėjimas paprastai prasideda nepastebimas, bet palaipsniui požymiai tampa vis akivaizdžiais. Pirmasis ir dažniausiai pastebimas simptomas – trumpėjantis veikimo laikas. Jei anksčiau telefonas išlaikydavo visą dieną, o dabar reikia kraut jau po pietų, tai aiškus signalas.
Kitas svarbus požymis – lėtėjantis įkrovimas. Senstanti baterija ne tik greičiau išsikreuna, bet ir lėčiau priima energiją. Tai ypač pastebima naudojant greitojo krovimo funkcijas – jos tiesiog nebepasiekia ankstesnio greičio.
Fiziniai pokyčiai taip pat gali išduoti baterijos būklę. Išsipūtusi baterija – rimtas pavojaus signalas, nes tai reiškia, kad viduje vyksta nepageidaujamos cheminės reakcijos, kurios gali sukelti gaisrą ar sprogimą. Tokią bateriją reikia nedelsiant keisti.
Šiuolaikiniai prietaisai dažnai turi integruotus baterijos būklės tikrinimo įrankius. iPhone’uose tai galima rasti nustatymuose, Android telefonuose – per specialias programėles. Kai baterijos talpa nukrenta žemiau 80% pradinės vertės, laikas galvoti apie keitimą.
Temperatūros poveikis baterijos gyvenimui
Temperatūra – vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis baterijos ilgaamžiškumą. Ličio jonų baterijos geriausia jaučiasi 15-25°C temperatūroje. Šiluma pagreitina chemines reakcijas, todėl karštoje aplinkoje baterija ne tik greičiau išsikreuna, bet ir greičiau sensta.
Ypač pavojingas yra perkaitimas krovimo metu. Kai baterija kraunama, ji natūraliai šyla, o jei aplinkos temperatūra ir taip aukšta, gali susidaryti tikras „šiltnamio efektas”. Dėl to patartina nekrauti prietaisų tiesioginėje saulėje ar šalia šildymo prietaisų.
Šaltis taip pat kenkia, nors kitaip. Žemoje temperatūroje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl baterija laikinai praranda dalį talpos. Žiemą telefonai dažnai išsijungia net turint 20-30% įkrovos. Tačiau šis efektas dažniausiai yra laikinas – sušilus prietaisui, baterija vėl pradeda veikti normaliai.
Krovimo įpročiai, kurie trumpina baterijos gyvenimą
Daugelis žmonių vis dar tiki mitais apie baterijas, kurie atsirado dar senųjų nikelio-kadmio baterijų laikais. Vienas tokių mitų – būtinybė visiškai iškrauti bateriją prieš kraunant. Ličio jonų baterijoms tai ne tik nereikalinga, bet ir žalinga.
Gilūs iškrovimo ciklai (nuo 100% iki 0%) labiau apkrauna bateriją nei dažnesnis krovimas. Geriau krauti telefoną kelis kartus per dieną, palaikant įkrovos lygį 20-80% ribose. Tai gali pasirodyti nepatogu, bet baterija tarnaus ilgiau.
Nakties krovimas – dar viena diskusijų tema. Šiuolaikiniai prietaisai turi apsaugos sistemas, kurios sustabdo krovimą pasiekus 100%, tačiau baterija vis tiek palaiko maksimalų įkrovos lygį, o tai sukelia papildomą stresą. Kai kurie gamintojai įdiegė „protingo krovimo” funkcijas, kurios delsia galutinį krovimą iki ryto.
Greitasis krovimas – puikus išradimas skubėjimo atveju, bet kasdieniam naudojimui geriau rinktis lėtesnį krovimą. Didelės srovės šildo bateriją ir pagreitina jos senėjimą. Jei neskubate, naudokite mažesnės galios kroviklį.
Programinės priežastys, kurios „žudo” bateriją
Ne visada baterijos problemos susijusios su jos fizine būkle. Dažnai kaltos yra programos, kurios veikia fone ir naudoja energiją be reikalo. Socialinių tinklų programėlės, žaidimų platformos, navigacijos programos – visos jos gali „graužti” bateriją net tada, kai jomis nesinaudojate.
Ypač daug energijos naudoja funkcijos, kurios reikalauja nuolatinio duomenų perdavimo: automatinis el. pašto tikrinimas, debesų sinchronizacija, vietos nustatymo paslaugos. Išjungus nereikalingas funkcijas, galima gerokai prailginti veikimo laiką.
Ekrano ryškumas – dar vienas energijos ėdūnas. OLED ekranuose tamsūs fonas ir temos gali sutaupyti nemažai energijos, nes juodi pikseliai iš tikrųjų yra išjungti. LCD ekranuose šis efektas mažesnis, bet vis tiek pastebimas.
Operacinės sistemos atnaujinimai kartais gali pabloginti baterijos veikimą. Naujos funkcijos, vizualūs efektai, fono procesai – visa tai reikalauja daugiau energijos. Tačiau atnaujinimai taip pat gali atnešti optimizacijų, todėl visiškai jų vengti nepatartina.
Baterijos keitimas: kada ir kaip
Sprendimas keisti bateriją priklauso nuo kelių veiksnių: prietaiso amžiaus, keitimo kainos ir jūsų poreikių. Jei telefonas dar palyginti naujas ir gerai veikia, baterijos keitimas gali būti ekonomiškas sprendimas. Tačiau jei prietaisas jau senas, galbūt geriau investuoti į naują.
Originalių baterijų keitimas paprastai kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo prietaiso modelio. Neoriginalios baterijos gali būti pigesnės, bet jų kokybė ir saugumas ne visada garantuoti. Ypač svarbu vengti labai pigių baterijų iš nepatikimų šaltinių – jos gali būti pavojingos.
Baterijos keitimą geriausia patikėti specialistams, ypač jei prietaisas dar garantijos laikotarpyje. Savarankiškas keitimas gali pažeisti prietaisą ir panaikinti garantiją. Be to, šiuolaikiniai telefonai dažnai yra sandarūs ir jų ardymas reikalauja specialių įrankių.
Prieš keičiant bateriją, patikrinkite, ar problema tikrai joje. Kartais „baterijos problemas” gali išspręsti programinės įrangos atnaujinimas, nereikalingų programų pašalinimas ar gamyklinių nustatymų atkūrimas.
Ateities technologijos ir baterijos evoliucija
Baterijos technologijos nuolat tobulėja, nors ne tokiu greičiu, kokio norėtųsi. Kietakūnės baterijos žada didesnę talpą, greitesnį krovimą ir ilgesnį gyvenimą, bet jų masinė gamyba vis dar brangi ir techniškai sudėtinga.
Grafeno baterijos – dar viena perspektyvi technologija. Grafenas gali pakeisti tradicinius elektrodų materiālus ir žymiai pagerinti baterijos charakteristikas. Tačiau iki komercinių produktų dar toli.
Tuo tarpu gamintojai tobulina esamas technologijas. Gerėja baterijos valdymo sistemos, kurios tiksliau stebi baterijos būklę ir optimizuoja krovimo procesus. Dirbtinis intelektas padeda prognozuoti naudotojo įpročius ir atitinkamai valdyti energijos suvartojimą.
Belaidis krovimas taip pat plėtojasi – ateityje galėsime krauti prietaisus net per kelių metrų atstumą. Tai gali keisti mūsų santykį su baterijomis – jei prietaisas nuolat kraunasi, baterijos talpa taps mažiau svarbi.
Kaip išspausti maksimumą iš senstančios baterijos
Net ir senstančią bateriją galima „reanimuoti” keliems mėnesiams. Pirmiausia išvalykite prietaisą nuo nereikalingų programų ir failų. Išjunkite fono programas, sumažinkite ekrano ryškumą, išjunkite vibraciją ir garsus, kurių nereikia.
Naudokite energijos taupymo režimus – šiuolaikiniai telefonai turi kelis tokius režimus, kurie riboja procesoriaus greitį, sumažina ekrano ryškumą ir išjungia nereikalingas funkcijas. Tai gali perpus prailginti veikimo laiką.
Kalibruokite bateriją kartą per kelis mėnesius – visiškai iškraukite ją iki išsijungimo, tada kraukite iki 100% nepertraukiamai. Tai padeda baterijos valdymo sistemai tiksliau nustatyti realią talpą.
Jei baterija labai blogai laiko, galite naudoti išorinius power bank’us. Šiuolaikiniai power bank’ai yra kompaktiški ir talpūs – geras 10000 mAh power bank’as gali 2-3 kartus įkrauti telefoną.
Baterijos galas – neišvengiamas technologijos šalutinis poveikis, bet suprasdami procesus, vykstančius mūsų prietaisuose, galime gerokai prailginti jų gyvenimą. Teisingi krovimo įpročiai, temperatūros kontrolė ir protingas naudojimas gali padvigubinti baterijos tarnavimo laiką. O kai ateis laikas atsisveikinti su sena baterija, žinokite – tai ne prietaiso galas, o galimybė suteikti jam antrą gyvenimą. Galiausiai, technologijos tobulėja, ir ateities baterijos bus ne tik galingesnės, bet ir ilgaamžiškesnės. Tuo tarpu mūsų užduotis – išmokti gyventi draugystėje su tuo, ką turime šiandien.