Kas gi yra tie OLED ekranai ir kodėl visi apie juos kalba
Turbūt pastebėjote, kad elektronikos parduotuvėse vis dažniau matosi televizoriai su OLED užrašu, o jų kainos nors ir mažėja, bet vis dar gerokai aukštesnės nei įprastų LCD modelių. Taigi kas gi tai per technologija ir kodėl ji tokia ypatinga?
OLED reiškia „Organic Light Emitting Diode” – organiniai šviesos spinduliuojantys diodai. Skamba gal ir sudėtingai, bet iš esmės tai reiškia, kad kiekvienas ekrano pikselis pats švyti, o ne yra apšviečiamas iš nugaros kaip įprastuose LCD televizoriuose. Įsivaizduokite milijonus mažyčių lemputėlių, kurios gali individualiai įsijungti, išsijungti ar švytėti skirtingu intensyvumu – štai jums ir OLED ekranas.
Ši technologija iš tiesų keičia žaidimo taisykles vaizdo kokybės srityje. Kai žiūrite filmą su tamsiais kadais, juoda spalva tikrai yra juoda, o ne pilkšva kaip daugelyje LCD ekranų. Tai vyksta todėl, kad pikselis tiesiog visiškai išsijungia – jokios šviesos, absoliuti tamsa.
Kaip visa tai veikia techniškai
Dabar pabandykime suprasti, kas vyksta po tuo stiklu. OLED ekranuose yra keletas plonų sluoksnių, kurie sandvičo principu sudėti vienas ant kito. Pagrindinis veikėjas čia – organiniai junginiai, kurie švyti kai pro juos praeina elektros srovė.
Štai kaip atrodo tipinė OLED ekrano sandara: apačioje yra katodas (neigiamas elektrodas), virš jo – organinių medžiagų sluoksniai, o dar virš – anodas (teigiamas elektrodas). Kai prijungiama įtampa, elektronai keliauja iš katodo link anodo per tuos organinius sluoksnius. Šio judėjimo metu vyksta cheminės reakcijos, kurios išskiria šviesos fotonus – ir štai turime švytintį pikselį.
Spalvos gaunamos naudojant tris skirtingus organinius junginius – raudoną, žalią ir mėlyną (RGB). Kiekvienas pikselis iš tiesų susideda iš trijų subpikselių, po vieną kiekvienai spalvai. Valdant kiekvieno subpikselio švytėjimo intensyvumą, galima sukurti bet kokią spalvą, kurią tik įsivaizduojate. Tai tas pats principas kaip ir LCD ekranuose, tik čia kiekvienas subpikselis švyti pats, o ne filtruoja šviesą iš galinės apšvietos.
Kelias nuo laboratorijos iki jūsų svetainės
OLED technologijos istorija prasidėjo dar 1987 metais, kai Kodak kompanijos mokslininkai Ching W. Tang ir Steven Van Slyke sukūrė pirmąjį efektyvų OLED įrenginį. Taip, tą pačią Kodak, kuri garsėjo fotoaparatais ir filmais – ironija ta, kad jie buvo pirmūnai, bet nesugebėjo šios technologijos komercializuoti.
Pirmieji komerciniai OLED ekranai pasirodė mažuose įrenginiuose – mobiliųjų telefonų ekranuose, MP3 grotuvuose ir panašioje technikoje. Sony 2007 metais išleido pirmąjį OLED televizorių – XEL-1 modelį su 11 colių ekranu. Jis kainavo apie 2500 dolerių ir buvo greičiau technologijos demonstracija nei praktiškas įrenginys.
Tikrasis proveržis įvyko apie 2013-2015 metus, kai LG pradėjo masinę didelių OLED ekranų gamybą. Jie išsprendė daug technologinių iššūkių – kaip padaryti ekranus didesnius, ilgaamžiškesnius ir pigiau pagaminti. Dabar OLED televizoriai jau nebe egzotika, nors vis dar brangūs.
Kodėl OLED vaizdas toks geras
Jei kada turėjote progą palyginti gerą OLED televizorių su LCD, turbūt pastebėjote akivaizdų skirtumą. Bet kas konkrečiai daro OLED vaizdą tokį įspūdingą?
Visų pirma – kontrastas. Kadangi juodi pikseliai tiesiog išsijungia, kontrastingumas teoriškai yra begalinis. Praktiškai tai reiškia, kad tamsiose scenose matote visas detales, o šviesios vietos neatrodo išpūstos ar dirbtinės. Žiūrint filmą tamsoje, skirtumas yra dramatiškas.
Antra – spalvų tikslumas ir gyvumas. OLED ekranai gali atkurti platesnį spalvų spektrą nei daugelis LCD modelių. Raudonos spalvos atrodo tikrai raudonos, o ne oranžinės, žalios – sodriai žalios. Tai ypač pastebima žiūrint gamtos dokumentikas ar spalvingus animacinius filmus.
Trečia – žiūrėjimo kampai. LCD ekranuose spalvos ir kontrastas keičiasi, kai žiūrite ne stačiai į ekraną. OLED šios problemos neturi – vaizdas atrodo puikiai iš bet kurio kampo. Tai svarbu, kai televizorių žiūri keletas žmonių vienu metu.
Ketvirta – reakcijos laikas. OLED pikseliai keičia būseną beveik akimirksniu – per maždaug 0.1 milisekundės. LCD ekranams reikia kelių milisekundžių. Skirtumas atrodo menkas, bet žiūrint sportą ar žaidžiant dinamiškus žaidimus, OLED vaizdas atrodo ryškesnis ir aiškesnis, be jokio judėjimo suliejimo.
Ar viskas taip rožėmis kaip atrodo
Žinoma, OLED technologija nėra be trūkumų. Pats didžiausias rūpestis – tai vadinamasis „burn-in” arba įdegimas. Jei ilgai rodomas tas pats statiškas vaizdas (pavyzdžiui, TV kanalo logotipas), jis gali įsirėžti į ekraną kaip šmėkla. Tai vyksta todėl, kad organiniai junginiai laikui bėgant degraduoja, o jei vieni pikseliai naudojami intensyviau nei kiti, jie nusidėvi greičiau.
Gamintojai su tuo kovoja įvairiais būdais – pikselių poslinkiu, automatiniais valymo ciklais, šviesumo reguliavimu. Šiuolaikiniuose OLED televizoriuose ši problema kur kas mažesnė nei ankstyvuose modeliuose, bet visiškai jos išvengti neįmanoma. Jei planuojate naudoti televizorių kaip kompiuterio monitorių ar žaisti žaidimus su statiškais HUD elementais – verta apie tai pagalvoti.
Kitas aspektas – maksimalus šviesumas. LCD televizoriai su gera galine apšvieta gali pasiekti didesnius šviesumo pikus nei OLED. Tai svarbu, jei žiūrite televizorių labai šviesoje patalpoje ar norite maksimalaus HDR efekto. OLED televizoriai paprastai pasiekia apie 700-900 nitų, kai tuo tarpu aukščiausios klasės LCD gali peršokti 2000 nitų. Tačiau OLED privalumas tas, kad jis gali išlaikyti gerą šviesumą visame ekrane, o ne tik mažuose plotuose.
Kaina vis dar yra barjeras daugeliui. Nors OLED televizorių kainos krenta, jie vis dar kainuoja 30-50% daugiau nei panašaus dydžio ir funkcionalumo LCD modeliai. Ar tas skirtumas vertas papildomų pinigų – priklauso nuo jūsų prioritetų ir biudžeto.
Skirtingi OLED tipai ir gamintojai
Ne visi OLED ekranai sukurti vienodai. Yra keletas skirtingų technologijų variantų, kuriuos naudoja skirtingi gamintojai.
LG Display gamina WOLED (White OLED) panelius, kuriuos naudoja ne tik pati LG, bet ir Sony, Panasonic bei kiti gamintojai. Šioje technologijoje pikseliai iš pradžių spinduliuoja baltą šviesą, kuri paskui filtruojama per spalvų filtrus. Tai leidžia pasiekti didesnį šviesumą, bet teoriškai šiek tiek apriboja spalvų grynumą.
Samsung dabar kuria QD-OLED (Quantum Dot OLED) ekranus, kurie derina OLED technologiją su kvantiniais taškais. Čia mėlyni OLED emiteriai apšviečia kvantinių taškų sluoksnį, kuris konvertuoja šviesą į raudoną ir žalią. Rezultatas – platesnė spalvų gama ir didesnis šviesumas. Sony jau naudoja šiuos ekranus savo aukščiausios klasės televizoriuose.
Yra ir AMOLED (Active Matrix OLED) – tai technologija, kuri dažniausiai naudojama išmaniųjų telefonų ekranuose. Čia kiekvienas pikselis valdomas individualiai per tranzistorių matricą, kas leidžia pasiekti geresnę kontrolę ir efektyvumą.
Kaip prižiūrėti OLED televizorių
Jei jau nusprendėte įsigyti OLED televizorių, verta žinoti, kaip jį tinkamai naudoti, kad tarnautų kuo ilgiau.
Pirmiausia – venkite ilgalaikių statiškų vaizdų. Jei žiūrite naujienų kanalą su nuolatiniu logotipu, kas kelias valandas pakeiskite kanalą ar paleiskite automatinį ekrano valymo ciklą. Dauguma šiuolaikinių OLED televizorių tai daro automatiškai, bet galite ir rankiniu būdu inicijuoti.
Nenustatykite šviesumo į maksimumą be reikalo. Didesnis šviesumas reiškia greitesnę organinių medžiagų degradaciją. Dauguma televizorių turi automatinio šviesumo reguliavimą pagal aplinkos apšvietimą – naudokite jį.
Naudokite įvairias funkcijas kaip „Screen Shift” ar „Pixel Shift”, kurios šiek tiek juda vaizdą ekrane, kad išvengtumėte vieno pikselio ilgalaikio naudojimo. Šie judesiai tokie maži, kad jų nepastebėsite, bet jie padeda išvengti įdegimo.
Jei naudojate televizorių žaidimams, įsitikinkite, kad žaidimas turi HUD elementų automatinį slėpimą arba bent jau permatomumą. Daugelis šiuolaikinių žaidimų jau turi tokias funkcijas, nes žino apie OLED įdegimo problemą.
Ateities perspektyvos ir kas laukia toliau
OLED technologija toliau vystosi ir ateitis atrodo šviesiai – ironiškai, atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie juodos spalvos kokybę. Mokslininkai ir inžinieriai dirba prie kelių krypčių.
Viena iš jų – mėlynųjų OLED emiterių ilgaamžiškumas. Mėlyni organiniai junginiai degraduoja greičiau nei raudoni ar žali, o tai riboja viso ekrano tarnavimo laiką. Naujos medžiagos žada padvigubinti ar net patrigubinti jų ilgaamžiškumą.
Kita kryptis – didesnis šviesumas. Naujos OLED struktūros ir medžiagos leidžia pasiekti 1500-2000 nitų šviesumą, kas priartintų juos prie geriausių LCD televizorių. Tai ypač svarbu HDR turiniui.
MicroLED technologija, kuri iš esmės yra neorganinė OLED versija, žada visus OLED privalumus be trūkumų. Kiekvienas pikselis čia yra mažytis LED, kuris švyti pats, bet nenaudoja organinių medžiagų, todėl neturi degradacijos problemos. Problema ta, kad gamyba kol kas baisiai brangi – tokie televizoriai kainuoja šimtus tūkstančių.
Lanksčios ir lankstomi OLED ekranai jau realybė telefonuose, bet televizoriuose dar nepasirodė. Galbūt ateityje turėsime televizorius, kuriuos galėsime susukti kaip plakatą ir paslėpti, kai jų nenaudojame. LG jau turi tokį modelį rinkoje, bet jis kainuoja kaip nedidelis automobilis.
Kainų mažėjimas taip pat tęsiasi. Kuo daugiau gamintojų įsitraukia į OLED gamybą, tuo didesnė konkurencija ir mažesnės kainos. Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus OLED televizoriai taps prieinami vidutinės klasės pirkėjams, o ne tik entuziastams ir turtingiesiems.
Ar OLED jums tinka ir kada verta pirkti
Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar verta investuoti į OLED televizorių? Atsakymas priklauso nuo kelių dalykų.
Jei esate kino entuziastas, kuris vertina vaizdo kokybę virš visko, OLED tikrai jums patiks. Žiūrint filmus tamsoje, ši technologija atskleidžia savo geriausias savybes. HDR turinys atrodo nuostabiai, o juodos spalvos kokybė kuria tikrą kino teatro atmosferą.
Žaidimų mėgėjai taip pat vertins OLED – greitas reakcijos laikas, HDMI 2.1 palaikymas, VRR (Variable Refresh Rate) ir kitos funkcijos daro šiuos televizorius puikiais žaidimams. Tik reikia būti atsargiems su statiškais HUD elementais.
Jei televizorius dažniausiai veikia fone rodydamas naujienų kanalus ar naudojamas kaip kompiuterio monitorius – OLED gal ir ne geriausias pasirinkimas. Čia LCD su gera galine apšvieta bus praktišesnis ir ilgaamžiškesnis variantas.
Kalbant apie pirkimo laiką – OLED televizorių kainos paprastai krenta pavasarį ir vasarą, kai gamintojai pristato naujus modelius. Praėjusių metų modeliai gali būti 30-40% pigesni, o vaizdo kokybės skirtumas dažnai minimalus. Nebent jums tikrai reikia naujausių funkcijų, praėjusių metų flagmanas gali būti puikus sandoris.
Technologija jau subrendusi – nebereikia laukti, kol ji „pasitobulins”. Šiuolaikiniai OLED televizoriai yra patikimi, ilgaamžiški (jei tinkamai naudojami) ir teikia puikų vaizdą. Taip, ateityje bus dar geriau, bet taip bus visada. Jei dabar norite geriausio vaizdo – OLED yra vienas iš geriausių pasirinkimų rinkoje.
Galiausiai, prieš perkant verta apsilankyti parduotuvėje ir pamatyti televizorius gyvai. Specifikacijos popieriuje viena, bet kai pamatote tą juodos spalvos gylį ir spalvų sodrumą savo akimis – suprasite, apie ką visa ta šunyba. Ir kas žino, gal būtent tada suprasite, kodėl žmonės taip entuziastingai kalba apie šią technologiją.