Telefonai per pastarąjį dešimtmetį pakito labiau nei per visą ankstesnę savo istoriją. Nuo pirmųjų „plytų” iki šiandieninių išmaniųjų telefonų kelias buvo ilgas, tačiau tai, kas laukia ateityje, gali visiškai pakeisti mūsų supratimą apie tai, kas iš viso yra telefonas. Jau dabar laboratorijose ir technologijų milžinių biuruose gimsta sprendimai, kurie netrukus pavers mūsų kišeninius palydovus kažkuo visiškai kitu.
Lanksčių ekranų revoliucija
Pirmieji lanksčių ekranų telefonai jau pasiekė rinką, bet tai tik pradžia. Samsung Galaxy Fold ar Huawei Mate X atrodo kaip dinozaurai, palyginti su tuo, kas ruošiama ateičiai. Technologijų kompanijos dirba su OLED ekranais, kuriuos galima ne tik sulenkti, bet ir susukti kaip popieriaus lapą.
Pagrindinis iššūkis buvo sukurti medžiagą, kuri išlaikytų elektronines savybes net ir deformuojama. Sprendimas slypi grafeno ir specialių polimerų derininyje. Grafenas – tai anglies atomų sluoksnis, kurio storis vos vienas atomas, bet jis 200 kartų tvirčiau už plieną ir puikiai veda elektrą.
Praktiškai tai reiškia, kad jau po kelių metų galėsime turėti telefoną, kurį ištraukę iš kišenės galėsime išskleisti iki planšetės dydžio, o vėliau net iki nešiojamojo kompiuterio ekrano. Kai kurie prototipai jau dabar gali būti suvyniojami apie riešą kaip laikrodis.
Holografiniai ekranai ir 3D projekcijos
Kol vieni kūrėjai stengiasi padaryti ekranus lanksčius, kiti visiškai atsisako fizinio ekrano idėjos. Holografinės technologijos, kurios dar neseniai atrodė kaip mokslinės fantastikos elementas, jau dabar veikia laboratorijų sąlygomis.
Veikimo principas paremtas lazerio spindulių interferenca. Specialūs diodai sukuria šviesos bangas, kurios susikertant ore formuoja trimačius vaizdus. Skirtingai nuo tradicinių hologramų, šie vaizdai gali keistis realiu laiku ir reaguoti į lietimą.
Red Hydrogen One buvo pirmasis bandymas integruoti holografinį ekraną į telefoną, nors rezultatas buvo gana kuklus. Tačiau Microsoft HoloLens ir Magic Leap jau parodė, kad technologija veikia. Problema tik ta, kad šiuolaikiniai sprendimai per daug energijos eikvoja ir per dideli.
Ateities telefonuose holografiniai ekranai galės projektuoti klaviatūrą ant bet kokio paviršiaus, rodyti 3D žemėlapius ore ar net kurti virtualius darbo stalus. Įsivaizduokite, kad galėtumėte ištraukti telefoną ir akimirksniu turėti 50 colių ekraną, kabantį ore.
Dirbtinio intelekto asistentai naujame lygyje
Šiandieniniai AI asistentai kaip Siri ar Google Assistant atrodo kaip žaislai, palyginti su tuo, kas ateina. Kvantiniai procesoriai ir neuromorphic čipai leis telefonams mokytis ir prisitaikyti prie kiekvieno vartotojo individualiai.
Neuromorphic čipai veikia panašiai kaip žmogaus smegenys – jie ne tik apdoroja informaciją, bet ir „atsimena” ankstesnius sprendimus, mokydamiesi iš patirties. Intel Loihi čipas jau dabar gali atpažinti kvapus ir mokytis naujų šablonų be papildomo programavimo.
Praktiškai tai reiškia, kad jūsų telefonas žinos, kada jums reikia paskambinti mamai (penktadienio vakarais), automatiškai užsakys kavą, kai einate pro mėgstamą kavinę, ar net pastebės, kad jūsų nuotaika blogėja pagal balso intonaciją ir pasiūlys pagalbos.
Bet svarbiausia – visa ši „magija” vyks telefone, o ne debesyse. Tai reiškia greitesnį atsaką ir geresnį privatumo apsaugojimą. Jūsų duomenys nebekeliauja į Google ar Apple serverius – telefonas pats tampa mini superkompiuteriu.
Biometrinė integracija ir sveikatos stebėjimas
Ateities telefonai taps tikrais sveikatos stebėjimo centrais. Jau dabar Apple Watch gali daryti EKG ir stebėti kraujo deguonies kiekį, bet tai tik pradžia. Naujos technologijos leis telefonams analizuoti kraują, kvėpavimą, net genetinę informaciją.
Spektroskopijos technologija leidžia analizuoti medžiagų sudėtį naudojant šviesos bangas. Telefonuose integruoti infraraudonųjų spindulių jutikliai galės „matyti” pro odą ir stebėti gliukozės lygį kraujyje, cholesterolio kiekį ar net ankstyvus vėžio požymius.
Samsung jau eksperimentuoja su jutikliais, kurie gali aptikti stresą pagal odos laidumą, o Google dirba su technologija, kuri gali diagnozuoti ligas pagal balso pokyčius. Parkinson liga, depresija, net COVID-19 palieka pėdsakus balse, kuriuos AI gali atpažinti.
Bet čia svarbu paminėti ir privatumo klausimus. Kai telefonas žino viską apie jūsų sveikatą, kas garantuoja, kad ši informacija nepateks į netinkamas rankas? Ateities telefonai turės integruoti pažangiausius šifravimo metodus ir blockchain technologijas duomenų apsaugai.
Kvantinė komunikacija ir saugumas
Kvantinė fizika skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų tai gali būti ateities telefonų pagrindas. Kvantinė komunikacija naudoja fotonų (šviesos dalelių) kvantines savybes informacijos perdavimui. Svarbiausia – tokią komunikaciją neįmanoma perklausyti nepastebėtai.
Veikimo principas paremtas kvantinės mechanikos dėsniu: kai stebite kvantinius objektus, jie keičia savo būseną. Tai reiškia, kad bet koks bandymas perklausyti kvantinį ryšį automatiškai jį sugadina, o gavėjas iš karto supranta, kad kas nors bando šnipinėti.
Kinija jau turi veikiantį kvantinį komunikacijos tinklą tarp kelių miestų, o Europos kosmoso agentūra planuoja kvantinį palydovą. Telefonuose ši technologija galėtų atsirasti jau po dešimtmečio.
Kita kvantinių technologijų pusė – kvantiniai procesoriai. Jie galėtų per sekundes išspręsti uždavinius, kuriems šiandieniniams kompiuteriams reikėtų tūkstančių metų. Praktiškai tai reikštų, kad jūsų telefonas galėtų modeliuoti orų prognozes, kurti naujus vaistus ar net spręsti klimato kaitos problemas.
Energijos šaltiniai ir baterijos ateityje
Viena didžiausių šiuolaikinių telefonų problemų – baterijos. Nors procesoriai darosi vis galingesni, baterijos technologijos žengia žymiai lėčiau. Bet ateityje tai gali keistis kardinaliai.
Grafeno baterijos gali krautis per kelias sekundes ir išlaikyti krūvį savaitėmis. Grafeno struktūra leidžia jonams judėti žymiai greičiau nei tradicinėse ličio baterijose. Samsung jau parodė prototipą, kuris kraunasi 12 kartų greičiau už įprastas baterijas.
Bet dar įdomesni sprendimai – tai energijos gavimas iš aplinkos. Piezoelektriniai elementai gali generuoti elektrą iš vibracijos – kiekvienas žingsnis, automobilio drebėjimas ar net širdies plakimas gali krauti telefoną. Saulės elementai integruoti į ekraną gali naudoti bet kokį šviesą energijai gauti.
Radiobangas gaudantys antenos elementai gali „vogti” energiją iš WiFi signalų, mobilaus ryšio bokštų ar net mikrobangų krosnelių. Tokia technologija jau veikia mažuose jutikliuose – kodėl ne telefonuose?
Branduolinės baterijos, naudojančios radioaktyvių izotopų skilimą, galėtų maitinti telefoną dešimtmečiais be perkrovimo. Skamba pavojingai, bet iš tikrųjų tokios baterijos jau naudojamos kosmoso aparatuose ir širdies stimuliatoriuose. Radiacijos lygis būtų mažesnis nei nuo bananų.
Naujų medžiagų era
Ateities telefonai bus pagaminti iš medžiagų, kurios šiandien atrodo kaip magija. Metamedžiagos – tai dirbtinai sukurtos struktūros, turinčios savybių, kurių neturi jokios gamtoje esančios medžiagos.
Pavyzdžiui, metamedžiagos gali būti „neigiamo lūžio koeficiento” – tai reiškia, kad šviesa jomis lūžta priešinga kryptimi nei tikėtumėtės. Praktiškai tai galėtų reikšti telefonus, kurie gali tapti nematomais tam tikroms šviesos bangoms – tikrą optinį maskavimą.
Savarankiškai besigydančios medžiagos galėtų automatiškai taisyti įbrėžimus ar net plyšius telefono korpuse. Tokios medžiagos turi mikrokapsules su „gydomąja” medžiaga, kuri išsiskiria pažeidimo vietoje ir užkemša plyšius.
Formos atminties lydiniai gali grįžti į pradinę formą net po stipraus deformavimo. Telefonas galėtų būti suspaustas ar sulenktas, bet vėliau automatiškai grįžti į normalų pavidalą.
Programmable matter – medžiagos, kurios gali keisti savo savybes pagal komandą. Telefonas galėtų tapti kietas kaip metalas ar minkštas kaip guma, priklausomai nuo situacijos. Nukrito ant grindų? Automatiškai tampa minkštas. Reikia atramos? Sukietėja kaip plienas.
Kai fantastika tampa realybe
Žvelgiant į visas šias technologijas, atrodo, kad ateities telefonai bus ne tiek komunikacijos įrankiai, kiek universalūs gyvenimo palydovai. Jie žinos apie mus daugiau nei mes patys, galės diagnozuoti ligas anksčiau nei gydytojai, o jų galimybės viršys šiandieninių superkompiuterių pajėgumus.
Tačiau su visomis šiomis galimybėmis ateina ir nauji iššūkiai. Privatumo klausimai, priklausomybės nuo technologijų problema, net egzistenciniai klausimai apie tai, kas mus daro žmonėmis, kai mašinos pradeda mus pažinti geriau nei mes save.
Praktiškai ruošiantis šiems pokyčiams, verta jau dabar pradėti galvoti apie duomenų saugumą, mokytis naujų technologijų ir formuoti sveikus santykius su išmaniaisiais įrenginiais. Ateitis artėja greičiau nei tikimės, ir geriau būti pasiruošusiems nei nustebtiems.
Viena tikra – telefonai, kuriuos naudosime po dešimtmečio, bus tokie pat skirtingi nuo šiandieninių, kaip šiandieniniai iPhone skiriasi nuo pirmųjų „plytų”. Galbūt net labiau.