Kas yra kraujospūdis ir kodėl jį reikia matuoti
Kraujospūdis – tai jėga, kurią kraujas daro į kraujagyslių sienas, kai širdis jį išstumia į visą organizmą. Galima įsivaizduoti, kad mūsų kraujagyslės yra tarsi guminės žarnelės, o širdis veikia kaip siurblys, kuris nuolat stumia skystį per šias žarneles. Kai širdis susitraukia, ji sukuria didesnį spaudimą – tai vadiname sistoliniu spūdžiu. Kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių, spaudimas nukrenta – tai diastolinis spūdžis.
Normalus kraujospūdis suaugusiam žmogui yra apie 120/80 mmHg (milimetrų gyvsidabrio stulpelio). Pirmasis skaičius rodo sistolį, antrasis – diastolę. Kodėl tai svarbu? Nes per aukštas ar per žemas kraujospūdis gali sukelti rimtų sveikatos problemų – nuo galvos skausmo ir nuovargio iki insulto ar širdies smūgio. Todėl reguliarus kraujospūdžio matavimas yra viena paprasčiausių ir efektyviausių būdų pasirūpinti savo sveikata.
Nuo gydytojo kabineto iki namų: matuoklių evoliucija
Pirmasis kraujospūdžio matavimo įrenginys buvo sukurtas dar 1881 metais. Austrijų gydytojas Samuelis Siegfriedas von Baschas sugalvojo pritaikyti paprastą manometrą – prietaisą, kuris matuoja slėgį. Tačiau tikrąją revoliuciją sukėlė italas Scipione Riva-Rocci, kuris 1896 metais pristatė pirmąjį praktiškesnį įtaisą su rankove, kuri apvyniojama aplink ranką.
Bet didžiausias proveržis įvyko 1905 metais, kai rusų gydytojas Nikolajus Korotkovas atrado garsiuosius „Korotkovo tonus” – specifinius garsus, kuriuos galima išgirsti stetoskopu, kai kraujas pradeda tekėti per suslėgtą arteriją. Šis metodas tapo aukso standartu ir naudojamas iki šiol.
Elektroninius matuoklius pradėjome matyti tik XX amžiaus antroje pusėje. Pirmieji buvo dideli, brangūs ir naudojami tik ligoninėse. Bet technologijoms tobulėjant, matuokliai tapo mažesni, pigesni ir patikimesni. Dabar kiekvienas gali turėti tokį įtaisą namuose – kai kurie telpa net į laikrodį ant riešo.
Mechanika ir fizika: kaip veikia tradicinis matuoklis
Klasikinis kraujospūdžio matuoklis, kurį naudoja gydytojai, susideda iš kelių dalių: manžetės (rankogalio), guminio balionėlio oro pripūtimui, manometro rodyklės ir stetoskopo. Principas gana paprastas, nors reikalauja įgūdžių.
Kai gydytojas apvynioja manžetę aplink jūsų rankos viršutinę dalį ir pradeda pūsti, jis iš esmės užspaudžia žievės arteriją – pagrindinę kraujagyslę, kuri tiekia kraują į dilbį ir plaštaką. Oro slėgis manžetėje padidėja tiek, kad visiškai sustabdo kraujo tekėjimą. Šiuo metu per stetoskopą negirdėti jokie garsai.
Tada gydytojas lėtai pradeda išleisti orą iš manžetės. Kai slėgis manžetėje nukrenta žemiau jūsų sistolinio kraujospūdžio, kraujas pradeda prasiskverbti pro suslėgtą vietą. Tai sukuria turbulentinį srautą – kraujas tarsi šoka per kliūtį, sukurdamas garsą. Šis pirmasis garsas ir yra sistolinis spūdis. Gydytojas žiūri į manometrą ir užsirašo skaičių.
Toliau leidžiant orą, garsai keičiasi, o kai manžetės slėgis nukrenta iki diastolinio kraujospūdžio lygio, garsai išnyksta – kraujas vėl teka laisvai be turbulencijos. Šis momentas ir yra diastolinis rodmuo.
Elektroniniai stebuklai: automatiniai matuokliai
Šiuolaikiniai elektroniniai kraujospūdžio matuokliai dirba panašiu principu, tik visa „klausymosi” dalis vyksta automatiškai. Vietoj stetoskopo jie naudoja specialius jutiklius – oscilometrinius daviklius, kurie registruoja net mažiausius virpesius arterijai.
Kai įjungiate tokį prietaisą, jis automatiškai pripučia manžetę iki tam tikro slėgio (paprastai apie 180 mmHg). Tada lėtai leidžia orą ir stebi, kaip keičiasi virpesiai arterijoje. Įtaisas analizuoja šių virpesių amplitudę ir dažnį – kai virpesiai pasiekia maksimalią amplitudę, tai atitinka vidutinį arterinį spaudimą. Iš šių duomenų, naudodamas sudėtingus algoritmus, prietaisas apskaičiuoja ir sistolį, ir diastolę.
Moderniausieji modeliai turi atmintį, gali saugoti kelių žmonių duomenis, skaičiuoti vidurkius, net siųsti informaciją į išmaniuosius telefonus per Bluetooth. Kai kurie gali aptikti širdies ritmo sutrikimus, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, kuris yra rimtas sveikatos signalas.
Riešas prieš žastą: kur geriau matuoti
Yra du pagrindiniai elektroninių matuoklių tipai: ant žasto dedami ir riešo. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų.
Žasto matuokliai laikomi tikslesni, nes matuoja kraujospūdį arčiau širdies lygio. Žievės arterija, kuri yra žaste, yra didesnė ir arčiau širdies, todėl duomenys būna patikimesni. Medicinos specialistai paprastai rekomenduoja būtent tokius. Jie taip pat mažiau jautrūs rankos padėčiai – net jei laikote ranką ne visai teisingai, paklaida bus mažesnė.
Riešo matuokliai yra kompaktiškesni, patogesni kelionėms, lengviau užsidedami. Bet čia slypi ir problema – riešas turi būti tiksliai širdies lygyje matuojant, kitaip rezultatai gali būti klaidingi. Jei laikote ranką per žemai, kraujospūdis atrodys didesnis, jei per aukštai – mažesnis. Žmonėms su storesnėmis rankomis riešo matuokliai gali būti vienintelė parinktis, nes standartinės žasto manžetės gali netikti.
Dar vienas dalykas – riešo arterijos yra mažesnės ir labiau paveikiamos kraujagyslių sukietėjimo, ypač vyresniems žmonėms. Tai gali įtakoti matavimo tikslumą. Todėl jei turite per 50 metų ar turite kraujagyslių problemų, geriau rinktis žasto matuoklį.
Kaip teisingai matuoti: praktiniai patarimai
Net ir turėdami puikų matuoklį, galite gauti neteisingus rezultatus, jei nematuojate tinkamai. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti.
Pirma, pasiruošimas. Prieš matuodami, bent 5 minutes pabūkite ramybėje. Nesimankštinkite, negerkite kavos ar alkoholio bent pusvalandį prieš matavimą. Net rūkymas gali iškraipyti rezultatus. Tuštinkitės prieš matavimą – pilnas šlapimo pūslė gali pakelti kraujospūdį 10-15 mmHg.
Sėdėkite patogiai, nugarą atremkite į kėdės atlošą, kojas laikykite ant grindų (nekryžiuokite). Ranka, ant kurios matuojate, turėtų būti atsipalaidavusi ir paremta taip, kad manžetė būtų širdies lygyje. Jei ranka kybos ar bus įtempta, rezultatai bus netikslūs.
Manžetę užsidėkite ant nuogos odos arba ant labai plono audinio. Tarp manžetės ir odos turėtų tilpti vienas pirštas – nei per laisva, nei per stipriai suveržta. Žasto matuokliams manžetė turėtų būti 2-3 cm virš alkūnės linkio.
Matuokite du kartus su 1-2 minučių pertrauka ir imkite vidurkį. Pirmasis matavimas dažnai būna šiek tiek aukštesnis. Ir dar – nešnekėkite matavimo metu! Net paprastas pokalbis gali pakelti kraujospūdį.
Kada skaičiai meluoja: dažniausios klaidos
Viena dažniausių problemų – tai „baltojo chalato sindromas”. Daugelis žmonių nervuoja gydytojo kabinete, ir jų kraujospūdis pakyla. Būtent todėl namų matavimai yra tokie vertingi – jie parodo realesnį vaizdą.
Kita problema – netinkamo dydžio manžetė. Jei manžetė per maža (dažnai nutinka žmonėms su didesniu rankos apimtimi), ji parodys per aukštą kraujospūdį. Jei per didelė – per žemą. Standartinė manžetė tinka rankos apimčiai nuo 22 iki 32 cm. Jei jūsų ranka už šių ribų, reikia specialios manžetės.
Oro temperatūra taip pat turi įtakos. Šaltoje patalpoje kraujagyslės susitraukia ir kraujospūdis pakyla. Ideali temperatūra matavimui – apie 20-22 laipsniai.
Paros laikas – dar vienas veiksnys. Kraujospūdis natūraliai svyruoja per dieną. Paprastai jis žemiausias naktį, pradeda kilti anksti ryte ir pasiekia piką popietę. Todėl geriausia matuoti tuo pačiu laiku kiekvieną dieną – paprastai rekomenduojama ryte prieš pusryčius ir vakare prieš miegą.
Ateitis ant riešo: išmanieji įrenginiai ir naujovės
Technologijos nestovi vietoje. Dabar turime išmaniuosius laikrodžius, kurie gali matuoti kraujospūdį. Samsung Galaxy Watch, Apple Watch su tam tikrais priedais, specialūs medicininiai įrenginiai – pasirinkimas auga. Tačiau čia reikia būti atsargiems. Daugelis tokių įrenginių dar nėra pakankamai tikslūs ir nėra patvirtinti medicininiam naudojimui.
Kai kurios naujos technologijos bando matuoti kraujospūdį visiškai be manžetės – naudodamos optinius jutiklius, kurie analizuoja kraujo tekėjimą per odą (fotopletizmografija), arba matuodamos pulso bangos greitį. Idėja patraukli, bet tikslumas kol kas atsilieka nuo tradicinių metodų.
Yra ir tikrai pažangių dalykų – matuokliai su dirbtinio intelekto algoritmais, kurie mokosi jūsų kraujospūdžio modelių ir gali perspėti apie galimas problemas. Kai kurie gali net numatyti hipertenzijos krizę prieš jai įvykstant, analizuodami duomenų tendencijas.
Telemedcina taip pat keičia žaidimą. Dabar galite matuoti kraujospūdį namuose, o duomenys automatiškai siunčiami jūsų gydytojui. Tai ypač naudinga senyvo amžiaus žmonėms ar tiems, kurie gyvena toli nuo medicinos įstaigų.
Kai technologija tarnauja sveikatai
Kraujospūdžio matuoklis – tai puikus pavyzdys, kaip paprasta technologija gali išgelbėti gyvybes. Nuo paprastos guminės manžetės su rodykle iki išmaniųjų įrenginių, kurie bendrauja su jūsų telefonu – visų jų tikslas tas pats: padėti mums stebėti vieną svarbiausių sveikatos rodiklių.
Svarbiausia suprasti, kad net geriausias matuoklis yra tik įrankis. Jis duoda informaciją, bet interpretacija ir sprendimai turėtų būti priimami kartu su sveikatos priežiūros specialistu. Jei matote nuolat pakeltą ar labai žemą kraujospūdį, jei rodmenys stipriai svyruoja, jei jaučiate galvos skausmą, svaigimą ar kitus simptomus – tai signalas kreiptis į gydytoją.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas namuose gali padėti anksti aptikti problemas, stebėti gydymo efektyvumą, suprasti, kaip gyvenimo būdas veikia jūsų sveikatą. Ir nereikia jokių sudėtingų procedūrų – tik kelios minutės per dieną. Šiuolaikinė technologija padarė tai tokiu paprastu, kad nebėra jokių pasiteisinimų to nedaryti. Jūsų širdis dirba jums 24 valandas per parą – gal verta skirti jai bent kelias minutes dėmesio?