Nuo avilių iki stiklainio – pirmieji žingsniai
Medus yra vienas iš seniausių saldiklių, kurį žmonija vartoja jau tūkstančius metų. Tačiau kaip tas aukso spalvos skystis patenka iš bičių korių į mūsų stiklainius? Šiuolaikinė bitininkystė naudoja įvairius prietaisus, tačiau pagrindinis iš jų – medaus išgavimo aparatas arba, kaip jį dar vadina bitininkai, medsukė. Tai gana paprastas, bet genialus įrenginys, kuris leidžia išgauti medų iš korių nepažeidžiant pačios korės struktūros.
Prieš pradedant kalbėti apie patį aparatą, verta suprasti, kad bitės medų laiko specialiose korių ląstelėse. Kai ląstelė pripildoma medaus, bitės ją užantspauduoja vaško dangteliu – tai rodo, kad medus jau subrendęs ir pasiruošęs išgavimui. Bitininkas turi šiuos dangtelius nuimti, o tada jau galima pradėti medaus išgavimo procesą.
Centrifugos principas – fizikos pamoka bitininkystėje
Medsukės veikimas grindžiamas centrinės jėgos principu. Tai ta pati jėga, kurią juntate automobilio posūkyje arba kai skalbimo mašina gręžia skalbinius. Aparatas yra cilindro formos talpykla, kurios viduje sumontuotas besisukantis būgnas. Į šį būgną įstatomi korių rėmeliai su medumi.
Kai būgnas pradeda suktis dideliu greičiu, medus dėl centrinės jėgos išmetamas iš korių ląstelių ir nuteka ant medsukės sienelių. Toliau jis tiesiog nuteka žemyn gravitacijos dėka ir kaupiasi aparato dugne, iš kur per specialų čiaupą išleidžiamas į indus. Genialiausia tai, kad pati korė lieka sveika ir gali būti grąžinta atgal į avilį – bitėms nereikia iš naujo statyti korių, jos gali iš karto pradėti jas pildyti medum.
Medšaukių rūšys ir jų skirtumai
Šiuolaikinėje rinkoje rasite įvairių medšaukių tipų. Paprasčiausios yra rankinės medšaukės – jas reikia sukti pačiam, naudojant rankeną. Tai puikus variantas mažoms bitininkystėms arba pradedantiesiems. Tiesa, rankų pajėgsite nesutaupyti – kai turite keliolika ar keliasdešimt rėmelių, rankos tikrai pajunta.
Elektrinės medšaukės veikia tuo pačiu principu, tik sukimą užtikrina elektrinis variklis. Galite reguliuoti sukimosi greitį, o kai kurie modeliai netgi automatiškai keičia sukimosi kryptį. Tai svarbu, nes dažnai reikia išgauti medų iš abiejų korės pusių – pirmiausia iš vienos, paskui apsukus rėmelį, iš kitos.
Yra ir radialinės medšaukės – jose rėmeliai išdėstomi kaip ratų stipinai, korės plokštuma nukreipta į išorę. Tokios medšaukės gali sutalpinti daugiau rėmelių vienu metu ir išgauna medų iš abiejų korės pusių vienu metu. Profesionalūs bitininkai dažnai renkasi būtent tokius modelius.
Pasiruošimas medaus išgavimui
Prieš įdedant korę į medšaukę, reikia atlikti vieną labai svarbų veiksmą – nuimti vaško dangtelius nuo ląstelių. Tam naudojami specialūs įrankiai: vaško šakutės arba peiliai. Kai kurie bitininkai naudoja įkaitintus peilius – šiluma lengvai išlydo plonytį vaško sluoksnį.
Šis procesas reikalauja tam tikros patirties. Jei nuiminėsite per daug vaško, gali būti pažeistos pačios ląstelės. Jei per mažai – medus neišsiskirs. Patyrę bitininkai šį darbą atlieka greitai ir tiksliai, bet pradedantiesiems gali prireikti laiko įgūdžiams tobulinti.
Svarbu, kad korės būtų šiltos – apie 25-30 laipsnių temperatūros. Šiltas medus yra skystesnis ir lengviau išsiskiria iš ląstelių. Todėl medaus išgavimas dažniausiai atliekamas šiltame patalpoje arba iškart po to, kai korės paimamos iš avilių.
Pats išgavimo procesas žingsnis po žingsnio
Kai korės paruoštos, jos įstatomas į medšaukės būgną. Čia svarbu jas išdėstyti simetriškai, kad aparatas suktųsi tolygiai ir nevibruotų. Netolygus pasiskirstymas gali sukelti stiprų vibraciją, o tai ne tik triukšminga, bet ir gali sugadinti įrangą.
Sukimą reikia pradėti lėtai. Jei iškart suksite visu greičiu, sunkus medus gali išlaužti korės ląsteles. Pirmiausia kelias minutes sukama maždaug 100-150 apsisukimų per minutę greičiu. Kai dalis medaus jau išsiskyrė ir korės palengvėjo, greitį galima didinti iki 200-300 apsisukimų per minutę.
Jei naudojate tangentinę medšaukę (tokią, kur rėmeliai išdėstyti prie sienelių), po kelių minučių reikia sustabdyti aparatą, apsukti rėmelius kita puse ir pakartoti procesą. Radialinėse medšaukėse šis žingsnis nereikalingas.
Kas nutinka po išgavimo
Išgautas medus medšaukės dugne dar nėra visiškai paruoštas vartojimui. Jame gali būti vaško gabaliukų, bičių kūno dalių ar kitų priemaišų. Todėl medus praleidžiamas per sietelį arba specialų filtrą. Kai kurie bitininkai naudoja kelių lygių filtravimą – pirmiausia per stambesnį sietelį, paskui per smulkesnį.
Po filtravimo medus paprastai paliekamas nurimti specialiuose induose – medunešiuose. Per parą ar dvi į viršų iškyla oro burbuliukai ir likę vaško likučiai, kuriuos galima nuimti. Tik po to medus pilstomas į galutinę tarą.
Kai kurie bitininkai medų šiek tiek pašildo prieš pilstant – tai padeda jam geriau tekėti. Tačiau čia reikia būti atsargiems: temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių, nes aukštesnė temperatūra sunaikina vertingas medaus medžiagas ir fermentus.
Medšaukės priežiūra ir valymas
Po kiekvieno naudojimo medšaukę būtina kruopščiai nuvalyti. Medaus likučiai pritraukia bites, skruzdes ir kitus vabzdžius, be to, gali pradėti rūgti. Dauguma šiuolaikinių medšaukių pagaminti iš nerūdijančio plieno, todėl jas galima plauti vandeniu.
Kai kurie bitininkai po valymo dar leidžia bitėms „išlaižyti” medšaukę – tiesiog palieka ją atviro avilyne. Bitės kruopščiai išsirenka visus medaus likučius, o jūs gausite idealiai švarų aparatą. Tiesa, šis metodas tinka tik tuo metu, kai nėra medaus srauto – kitaip galite sukelti bičių plėšimą.
Prieš laikant medšaukę žiemą, patartina visas judančias dalis sutepti maistu skirtu tepalų. Tai apsaugos nuo korozijos ir užtikrins sklandų veikimą kitą sezoną.
Nuo rankinio darbo iki automatizacijos – technologijų raida
Pirmosios medšaukės atsirado XIX amžiaus viduryje. Iki tol medus buvo išgaunamas tiesiog išspaudžiant korę – tai reiškė, kad bitėms tekdavo kiekvieną kartą statyti korę iš naujo. 1865 metais austrų karininkas Franas von Hrušča išrado pirmąją centrifuginę medšaukę. Jo išradimas revoliucionizavo bitininkystę – staiga tapo įmanoma išgauti medų nesunaikinant korių.
Pirmosios medšaukės buvo medinės, su rankiniu pavara. Šiuolaikiniai modeliai pagaminti iš nerūdijančio plieno, turi elektrines pavarą, skaitmeninį greičio valdymą ir netgi automatinį rėmelių apvertimą. Kai kurios profesionalios medšaukės gali apdoroti šimtus rėmelių per valandą.
Pažangiausios šiuolaikinės sistemos integruoja medšaukę su automatine korių dangtelių nuėmimo mašina ir filtravimo sistema. Bitininkas tik įdeda rėmelį į vieną galą, o iš kito gauna jau išfiltruotą medų. Tokia įranga kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, bet didelėms bitininkystėms tai atsiperkanti investicija.
Kai medus nebesiskiria – praktinės problemos ir sprendimai
Kartais net viską darydami teisingai, susiduriate su problemomis. Viena dažniausių – medus tiesiog nenori išsiskirti iš korių. Priežastys gali būti įvairios. Galbūt medus per šaltas ir per tirštas. Sprendimas paprastas – šiek tiek pašildykite korę.
Kita problema – per greitas sukimas. Jei iškart suksite per greitai, sunkus medus gali išlaužti korės ląsteles. Tada į medų patenka vaško gabalai, o korė tampa netinkama tolesniam naudojimui. Visada pradėkite lėtai ir didinkite greitį palaipsniui.
Jei medšaukė stipriai vibruoja, patikrinkite, ar rėmeliai išdėstyti simetriškai. Netolygus svoris sukelia disbalansą. Taip pat įsitikinkite, kad aparatas stovi ant lygaus paviršiaus. Kai kurie bitininkai po medšaukės padeda gumines apsaugines kilimėlius – jie sugeria vibraciją ir mažina triukšmą.
Kristalizavęsis medus – dar viena galvos skausmo priežastis. Jei medus korėse jau pradėjo kristalizuotis, paprastas sukimas nepadės. Tokias korė reikia švelniai pašildyti specialioje kameroje arba šiltame kambaryje kelias dienas, kol medus vėl sutirps.
Medaus kelionės pabaiga – nuo aparato iki pusryčių stalo
Medaus išgavimo aparatas yra puikus pavyzdys, kaip paprastas fizikos principas – centrinė jėga – gali būti panaudotas praktiškai. Šis įrenginys per pusantro šimto metų iš esmės nepasikeitė, tik tobulėjo medžiagos ir automatizacija. Tai rodo, kad geras dizainas išlieka aktualus nepriklausomai nuo technologijų pažangos.
Šiuolaikinis bitininkas, rinkdamasis medšaukę, turėtų atsižvelgti į savo bitininkystės dydį. Jei turite iki 10 avilių, pakaks paprastos rankinės medšaukės. Vidutiniam ūkiui su 20-50 avilių geriau rinktis elektrinę. O profesionalams su šimtais avilių verta investuoti į radialines ar netgi automatizuotas sistemas.
Nepaisant technologijų, medaus išgavimas išlieka procesas, reikalaujantis kantrybės ir dėmesio detalėms. Tinkamas korių paruošimas, teisingas sukimosi greitis, kruopštus valymas – visa tai užtikrina, kad į jūsų stiklainiuką pateks kokybiškas, švarus medus. O žinojimas, kaip veikia medšaukė, padeda geriau suprasti ne tik bitininkystę, bet ir tai, kiek darbo reikia, kad ant mūsų pusryčių stalo atsidurtų šis nuostabus gamtos produktas.