Kodėl reikia matuoti gliukozę kraujyje
Gliukozės matavimas – tai ne tik diabetu sergančių žmonių rutina, bet ir svarbus įrankis stebint savo sveikatą. Kai organizmas negali tinkamai reguliuoti cukraus kiekio kraujyje, gali kilti rimtų problemų – nuo nuolatinio nuovargio iki organų pažeidimų. Diabetu sergantys žmonės turi matuoti gliukozę kelis kartus per dieną, kad žinotų, kiek insulino reikia sušvirkšti arba kaip koreguoti mitybą.
Įdomu tai, kad dar prieš 40 metų žmonės turėjo važiuoti į ligoninę, kad sužinotų savo cukraus kiekį. Dabar tai galima padaryti namuose per kelias sekundes. Technologijos vystymasis šioje srityje tikrai pakeitė milijonų žmonių gyvenimus – tai vienas iš tų atvejų, kai medicina tapo prieinamesnė ir patogesnė.
Kaip veikia tradicinis gliukometras
Dauguma žmonių naudoja vadinamuosius elektrocheminius gliukometrus. Jų veikimo principas gana paprastas, nors technologija už jo – tikrai ne. Prietaisas susideda iš nedidelio ekrano, mikroschemos ir vietos, kur įkišama testavimo juostelė.
Testavimo juostelė – tai ne paprasta popierėlio gabalėlis. Jos gale yra specialus cheminis sluoksnis su fermentu, vadinamu gliukozės oksidaze. Kai ant juostelės patenka kraujo lašas, prasideda cheminė reakcija. Gliukozė kraujyje reaguoja su tuo fermentu ir sukuria elektros srovę. Kuo daugiau gliukozės kraujyje, tuo stipresnė srovė.
Prietaisas matuoja tą srovės stiprumą ir per kelias sekundes perskaičiuoja jį į gliukozės koncentraciją – paprastai milimoliais litre (mmol/l) arba miligramais decilitre (mg/dl), priklausomai nuo šalies standartų. Lietuvoje naudojame mmol/l matavimo vienetus.
Visa ši procedūra užtrunka apie 5 sekundes. Reikia tik įjungti prietaisą, įkišti juostelę, pradursti pirštą specialiu smeigtuku ir uždėti kraujo lašelį ant juostelės galo. Skamba paprasta, bet pradžioje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai – niekas nemėgsta durti savęs.
Naujos kartos technologijos – nuolatinio monitoringo sistemos
Pastaraisiais metais atsirado tikra revoliucija – nuolatinio gliukozės monitoringo (CGM) sistemos. Tai jau visai kitas lygis. Vietoj to, kad durtum pirštą kelis kartus per dieną, ant rankos užsidedi nedidelį sensorių, kuris matuoja gliukozę automatiškai kas kelias minutes.
Šie sensoriai veikia šiek tiek kitaip nei tradiciniai gliukometrai. Jie matuoja gliukozę ne kraujyje, o tarpląstelinėje skystyje – tai skystis, kuris supa mūsų ląsteles. Ten gliukozės kiekis labai panašus į tą, kuris yra kraujyje, tik su maždaug 5-10 minučių vėlavimu.
Sensorius turi mažytį siūlelį, kuris įeina po oda maždaug 5-7 milimetrus. Skamba bauginančiai, bet dauguma žmonių sako, kad tai beveik nejaučiama. Tas siūlelis padengtas specialia medžiaga, kuri reaguoja su gliukoze ir sukuria elektrinį signalą. Signalas perduodamas į prietaisėlį arba tiesiog į išmanųjį telefoną per Bluetooth.
Tokių sistemų privalumas – matai ne tik dabartinę gliukozės vertę, bet ir tendenciją: ar ji kyla, krenta, ar stabili. Tai neįkainojama informacija, ypač naktį, kai miegai ir nežinai, kas vyksta su tavo organizmu.
Tikslumas ir kas gali paveikti matavimus
Nė vienas gliukozės matavimo prietaisas nėra 100% tikslus. Paprastai geri gliukometrai turi apie 10-15% paklaidą, o tai laikoma priimtinu tikslumu. Tai reiškia, kad jei tikroji gliukozė yra 6 mmol/l, prietaisas gali parodyti nuo 5,1 iki 6,9 mmol/l.
Yra daug dalykų, kurie gali paveikti matavimo tikslumą. Pirma, temperatūra – jei prietaisas per šaltas arba per karštas, rezultatai gali būti netikslūs. Antra, drėgmė – jei rankos šlapios ar prakaituotos, tai gali suklaidinti matavimą. Trečia, juostelių galiojimo laikas – pasibaigusios juostelės duoda nepatikimus rezultatus.
Dar vienas svarbus dalykas – kur duriesi. Dauguma žmonių duria pirštų galiukus, nes ten kraujo paima lengviau. Bet šonai pirštų mažiau skauda nei viršūnė. Kai kurie prietaisai leidžia imti kraują iš delno ar dilbio, bet ten gliukozės lygis gali vėluoti, ypač kai ji greitai keičiasi.
Kaip pasirinkti tinkamą prietaisą
Rinkoje yra daugybė skirtingų gliukometrų, ir pasirinkti gali būti sudėtinga. Pirmiausia reikia pagalvoti, kaip dažnai matuosi. Jei tik kartą per dieną, pakanka paprasto ir pigaus modelio. Jei kelis kartus per dieną – verta investuoti į geresnį su didesne atmintimi ir galimybe perkelti duomenis į kompiuterį.
Svarbu ir tai, kiek kainuoja testavimo juostelės. Kai kurie prietaisai pigūs, bet jų juostelės brangios – tai klasikinis verslo modelis. Paskaičiuokite, kiek išleistumėte per metus juostelėms, o ne tik prietaisui.
Jei turite regėjimo problemų, ieškokite modelio su dideliu ekranu ir aiškiais skaičiais. Kai kurie net garsiai paskelbia rezultatą. Jei aktyviai sportuojate, galbūt verta pagalvoti apie CGM sistemą, kuri duotų nuolatinę informaciją apie gliukozės kitimą treniruočių metu.
Dar vienas patarimas – pasižiūrėkite, ar prietaisas turi programėlę telefonui. Tai labai patogu, nes galite stebėti tendencijas, dalintis duomenimis su gydytoju ir gauti priminimus. Kai kurios programėlės net leidžia įvesti, ką valgėte, ir matyti, kaip skirtingi maisto produktai veikia jūsų gliukozę.
Ateities technologijos – matavimas be dūrimo
Mokslininkai jau daugelį metų bando sukurti būdą matuoti gliukozę be kraujo ėmimo. Tai būtų tikras proveržis, ypač vaikams ir tiems, kurie bijo adatų. Yra keletas žadančių krypčių.
Viena iš jų – optiniai sensoriai, kurie naudoja infraraudonąją šviesą. Idėja tokia: šviesą nukreipi į odą, ir skirtingos molekulės (įskaitant gliukozę) sugeria skirtingus šviesos bangų ilgius. Analizuojant atspindėtą šviesą, teoriškai galima nustatyti gliukozės kiekį. Problema ta, kad oda labai sudėtinga – ten yra šimtai skirtingų medžiagų, ir atskirti gliukozės signalą nuo viso to triukšmo labai sunku.
Kita kryptis – ašarų analizė. Gliukozė yra ir ašarose, ir jos kiekis koreliuoja su gliukoze kraujyje. Kai kurios kompanijos dirba prie išmaniųjų kontaktinių lęšių, kurie galėtų matuoti gliukozę ašarose. Skamba kaip mokslinė fantastika, bet technologija jau egzistuoja – tik dar reikia ją patobulinti ir patvirtinti, kad ji pakankamai tiksli.
Yra ir kitų idėjų – matavimas per odą naudojant elektromagnetines bangas, analizė per kvėpavimą, net išmanieji laikrodžiai su integruotais sensoriais. Kol kas nė viena iš šių technologijų nėra pakankamai tiksli ir patikima kasdieniniam naudojimui, bet pažanga vyksta.
Praktiniai patarimai naudojant gliukometrą
Jei tik pradėjote naudoti gliukometrą, štai keletas patarimų, kurie palengvins gyvenimą. Pirma, visada plaukite rankas prieš matavimą. Ne todėl, kad būtų sterilu (nors tai irgi svarbu), bet todėl, kad ant pirštų gali būti cukraus likučių iš maisto. Kartą moteris išsigando, kad jos gliukozė 18 mmol/l, o paaiškėjo, kad ji ką tik valgė saldainį ir nepasimazgojo rankų.
Antra, keiskite dūrio vietas. Jei vis duriate tą patį pirštą, jis galiausiai sutirštės ir taps nejautrus. Naudokite visus pirštus, išskyrus nykštį ir smilių – jie jums reikalingi kasdienėms užduotims.
Trečia, laikykite prietaisą ir juosteles vėsioje, sausoje vietoje. Ne vonioje, ne automobilio priešakinėje panelėje vasarą. Ekstremalios sąlygos sugadina juosteles.
Ketvirta, užsirašykite rezultatus arba naudokite programėlę. Atmintis apgaudinėja, o tendencijos svarbios. Gydytojas džiaugsis, jei ateisite su duomenimis, o ne sakydami „na, manau, kad buvo gerai”.
Penkta, kalibruokite prietaisą, jei tai numatyta instrukcijoje. Kai kurie modeliai reikalauja periodinės kalibracijos su specialiu tirpalu, kad užtikrintų tikslumą.
Kai technologija tampa gyvenimo dalimi
Gliukozės matavimo prietaisai – tai puikus pavyzdys, kaip technologija gali realiai pagerinti žmonių gyvenimą. Tai ne kažkoks išmanusis įrenginys, be kurio galima apsieiti, o tikras gyvybės gelbėtojas daugeliui žmonių. Be šių prietaisų diabeto valdymas būtų neįsivaizduojamai sunkus.
Technologija šioje srityje nuolat tobulėja. Prietaisai tampa mažesni, tikslesni, patogesni. Juostelės pigesnės, sensoriai ilgaamžiškesni. Programėlės protingesnės – jos jau gali prognozuoti gliukozės pokyčius ir įspėti apie galimą hipoglikemiją dar prieš jai įvykstant.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad prietaisas – tai tik įrankis. Jis duoda informaciją, bet sprendimus vis tiek priima žmogus. Reikia išmokti interpretuoti tuos skaičius, suprasti, kas juos veikia, kaip reaguoti į pokyčius. Tai užtrunka laiko, bet verta pastangų.
Jei jums ar jūsų artimiesiems diagnozuotas diabetas, nepamirškite, kad esate ne vieni. Yra daugybė žmonių, kurie gyvena su šia būkle ir gyvena gerai. Šiuolaikiniai gliukozės matavimo prietaisai leidžia kontroliuoti situaciją ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Technologija čia tam, kad padėtų – tereikia ja pasinaudoti.