Kaip viskas prasidėjo
Elektriniai pjūklai atsirado tada, kai žmonės suprato vieną paprastą dalyką – rankomis pjauti medį yra varginantis ir lėtas darbas. Pirmieji elektriniai pjūklai pasirodė XX amžiaus pradžioje, kai elektros energija tapo prieinamesnė pramonėje ir buityje. Tiesa, tie pirmieji modeliai buvo gana keisti – sunkūs, triukšmingi ir ne itin patikimi. Bet idėja buvo aiški: panaudoti elektros variklį, kad jis suktu pjovimo mechanizmą daug greičiau nei tai galėtų padaryti žmogaus ranka.
Įdomu tai, kad elektrinių pjūklų raida ėjo lygiagrečiai su benzininių pjūklų vystymusi. Kol benzininiai modeliai užkariavo miškų kirtimo rinką, elektriniai įsitvirtino ten, kur buvo prieiga prie elektros tinklo – dirbtuvėse, statybose, namų ūkiuose. Šiandien elektriniai pjūklai yra tapę neatsiejama daugelio meistro įrankių dalimi, o jų technologija nuo tų pirmųjų modelių pažengė į priekį milžinišku šuoliu.
Pagrindinė veikimo schema
Elektrinio pjūklo širdis yra elektros variklis. Kai įjungiate įrankį, elektros srovė patenka į variklio apvijas ir sukuria magnetinį lauką, kuris verčia sukti rotorių. Šis sukimasis perduodamas pjovimo mechanizmui – tai gali būti grandinė (grandininiuose pjūkluose), diskas (diskiniuose) arba ašmenų juosta (juostiniuose pjūkluose).
Moderniuose modeliuose naudojami dviejų tipų varikliai: kolektoriniai ir bekontaktiai (brushless). Kolektoriniai varikliai yra senesni, paprastesni ir pigesni, bet jie turi anglies šepetėlius, kurie laikui bėgant nusidėvi ir reikalauja keitimo. Bekontaktiai varikliai yra efektyvesni, ilgaamžiškesni ir gali išspausti daugiau galios iš tos pačios baterijos, jei kalbame apie akumuliatorinius modelius. Tiesa, jie ir brangesni.
Svarbu suprasti, kad elektrinis variklis sukasi labai greitai – dažnai 5000-10000 apsisukimų per minutę ar net daugiau. Tačiau pjovimo mechanizmui nereikia tokio greičio, todėl tarp variklio ir pjūklo yra reduktorius – krumpliaračių sistema, kuri sumažina sukimosi greitį, bet padidina sukimo momentą. Tai kaip dviračio pavarų sistema – jei norite įveikti kalnelį, perjungiate į žemesnę pavarą.
Grandininio pjūklo anatomija
Grandininis elektrinis pjūklas yra vienas populiariausių tipų. Jo veikimas pagrįstas pjovimo grandine, kuri juda aplink specialią šiną. Grandinė susideda iš trijų tipų grandžių: pjaunančiųjų, jungiamųjų ir varomųjų. Pjaunančiosios grandinės turi mažus ašmenis, kurie veikia kaip miniatiūriniai kaltai – jie nukerta mažytes medžio drožles.
Šina, aplink kurią juda grandinė, turi specialų griovelį, kuriame slysta varomosios grandinės dalys. Šinos gale yra žvaigždutė, kuri leidžia grandinei sklandžiai apsisukti. Visa sistema turi būti nuolat tepama – be tepimo grandinė greitai įkaistų ir nusidėvėtų. Todėl elektriniai grandiniai pjūklai turi automatinę tepimo sistemą: mažas siurblys nuolat tiekia alyvą ant grandinės ir šinos.
Vienas iš dažniausių klausimų – kodėl grandinė nuolat atsilaisvina? Atsakymas paprastas: arba ji per laisva, arba per įtempta. Teisingas įtempimas yra tada, kai galite grandinę šiek tiek pakelti nuo šinos viduryje, bet ji neatsikabina. Jei per įtempta – greitai nusidevės ir šina, ir grandinė. Jei per laisva – gali nušokti darbo metu, o tai pavojinga.
Diskiniai pjūklai ir jų ypatumai
Diskiniai elektriniai pjūklai veikia visiškai kitaip nei grandiniai. Čia pagrindinis elementas – apvalus pjovimo diskas su dantukais. Diskas tiesiogiai tvirtinamas ant variklio veleno arba per reduktorių. Kai variklis sukasi, diskas pjauna medžiagą savo dantukais.
Diskų tipų yra daugybė, ir kiekvienas skirtas skirtingoms medžiagoms. Medienai naudojami diskai su stambiais dantimis, metalui – su smulkiais, o kai kurie specialūs diskai gali pjauti net betoną ar plytas. Dantukų forma ir kampas taip pat skiriasi – tai lemia, kaip švelniai ir greitai pjūklas pjauna.
Diskiniai pjūklai būna stacionarūs (staliniai) ir rankiniai. Staliniai pjūklai turi tvirtą stalą, ant kurio dedama pjaunama medžiaga, o diskas juda iš apačios į viršų. Rankiniai pjūklai yra mobilesni – juos laikote rankose ir vedžiojate per medžiagą. Rankiniai diskiniai pjūklai ypač populiarūs statybose, nes jais galima greitai perpjauti lentas, faneras ar kitus statinius medžiagas.
Akumuliatorinė revoliucija
Pastaraisiais metais įvyko tikra revoliucija – ličio jonų baterijos pakeitė žaidimo taisykles. Anksčiau akumuliatoriniai įrankiai buvo laikomi silpnais ir netinkamais rimtam darbui. Bet dabar? Šiuolaikiniai akumuliatoriniai pjūklai gali konkuruoti su laidiniais modeliais, o kai kuriais aspektais net juos pranokti.
Ličio jonų baterijos yra lengvos, talpios ir neturi „atminties efekto” – galite jas krauti bet kada, neprivalėdami visiškai iškrauti. Šiuolaikinės baterijos turi 18V, 36V ar net 54V įtampą, o jų talpa siekia 5-9 ampervales. Tai reiškia, kad vienu įkrovimu galite dirbti gana ilgai – priklausomai nuo darbo intensyvumo, nuo 30 minučių iki kelių valandų.
Akumuliatorinių pjūklų privalumai akivaizdūs: nėra laido, kuris kliudytų ar į kurį galėtumėte užkabinti, galite dirbti bet kur, net ten, kur nėra elektros. Trūkumai? Baterijos prideda svorio, o jų kaina nemaža. Be to, jei turite daug skirtingų įrankių, geriausia rinktis vieno gamintojo sistemą – tada tos pačios baterijos tiks visiems įrankiams.
Saugumas – ne tuščias žodis
Elektriniai pjūklai yra pavojingi įrankiai, ir tai ne bauginimai. Kiekvienais metais šimtai žmonių patiria sužalojimų dėl neatsargaus elgesio su pjūklais. Todėl saugumas turi būti prioritetas.
Pirmiausia – apsauginė įranga. Apsauginiai akiniai yra būtini, nes pjaunant medis skraido į visas puses. Pirštinės apsaugo rankas nuo atšokusių drožlių ir suteikia geresnį sukibimą. Jei naudojate triukšmingą pjūklą, ausų apsaugos taip pat nebus per daug – ilgalaikis triukšmo poveikis gali pakenkti klausai.
Šiuolaikiniai elektriniai pjūklai turi keletą saugos funkcijų. Stabdžio sistema sustabdo grandinę ar diską per sekundes dalį, kai atleidžiate rankeną. Apsauginis gaubtas dengia diską ar grandinę, kol jų nenaudojate. Apsauga nuo atsitiktinio įjungimo – reikia paspausti du mygtukus vienu metu, kad pjūklas pradėtų veikti.
Bet jokia technologija nepakeis sveiko proto. Niekada nedirbkite pavargę ar po alkoholio. Įsitikinkite, kad pjaunama medžiaga yra gerai pritvirtinta. Stovėkite stabiliai, abiem kojomis ant žemės. Ir niekada, girdite, niekada nebandykite sustabdyti besisukančios grandinės ar disko ranka – tai greičiausias kelias į traumų punktą.
Priežiūra ir techninė būklė
Elektrinis pjūklas tarnaus ilgai, jei tinkamai juo rūpinsitės. Tai nėra sudėtinga, bet reikalauja reguliarumo. Po kiekvieno naudojimo nušluostykite pjūklą nuo dulkių ir drožlių. Patikrinkite, ar nepažeisti laidai (jei modelis laidinis), ar gerai veikia visi mygtukai.
Grandininiams pjūklams reikia daugiau dėmesio. Grandinę reikia reguliariai galąsti – atbukusi grandinė ne tik blogai pjauna, bet ir perkrauna variklį. Galite tai daryti patys specialiu galąstuvu arba nuvežti į servisą. Šina taip pat nusidevė – patikrinkite, ar griovas nėra per daug išsiplėtęs. Alyvos lygį tikrinkite prieš kiekvieną darbą – be tepimo grandinė sugenda per kelias minutes.
Diskiniams pjūklams reikia tikrinti disko būklę. Atbukę ar pažeisti dantys turi būti pagaląsti arba diskas pakeistas. Patikrinkite, ar diskas gerai pritvirtintas – atsilaisvinęs diskas darbo metu gali sukelti avariją. Jei naudojate akumuliatorinį modelį, baterijas laikykite šaltoje, sausoje vietoje, bet ne visiškai iškrovę – idealus laikymo krūvis yra apie 40-60%.
Praktiniai patarimai renkantis ir naudojant
Jei tik planuojate įsigyti elektrinį pjūklą, pirmiausia pagalvokite, kam jis jums reikės. Retkarčiais nugenėti šakų sode? Užteks nedidelio akumuliatorinio grandininio pjūklo. Statote namą ir reikia pjauti daug medžiagos? Geriau rinktis galingesnį laidinį diskinį modelį.
Galia yra svarbi, bet ne viskas. 1500-2000 vatų pjūklas tinka daugumai darbų. Jei galia mažesnė nei 1200W, tai jau labiau hobinė klasė. Grandininiams pjūklams svarbi šinos ilgis – 30-40 cm tinka įprastiniams darbams, ilgesnės šinos reikalingos tik profesionalams, kirsdiniems storesnius rąstus.
Kai pjaunate, neskubėkite. Leiskite pjūklui dirbti savo tempu – nespaudžiate per stipriai, nes taip tik perkraunate variklį ir greičiau nusidėvi pjovimo elementai. Jei pjaunate medį, pradėkite nuo apačios, padarykite nedidelį įpjovą, tada pjaukite iš viršaus – taip medis nenulūš ir nesuspauskite pjūklo.
Storesnius rąstus pjaukite dalimis, ne vienu ypu. Jei pjūklas pradeda „kąsti” medį ir trūkčioti, sustokite – galbūt grandinė atbuko arba diskas netinka tai medžiagai. Ir dar vienas patarimas: visada turėkite atsarginę grandinę ar diską – jie nusidevės būtent tada, kai labiausiai reikės baigti darbą.
Ką technologijos atneš ateityje
Elektrinis pjūklų pasaulis nestovi vietoje. Naujausios technologijos jau dabar keičia tai, kaip mes naudojame šiuos įrankius. Bekontaktiai varikliai tampa standartu net vidutinės klasės modeliuose, o baterijos tampa vis talpesnės ir greitai įkraunamos. Kai kurie gamintojai jau siūlo baterijas, kurios įsikrauna iki 80% per 20 minučių.
Išmanieji įrankiai – tai jau ne fantastika. Kai kurie pjūklai turi Bluetooth ryšį ir gali siųsti duomenis į jūsų telefoną: kiek laiko dirbote, kokia buvo apkrova, kada reikės techninės priežiūros. Elektroninė apsauga nuo perkrovos ir perkaitimo tampa standartine funkcija – jei variklis per daug įkaista, pjūklas automatiškai išsijungia.
Bet svarbiausia, kad elektriniai pjūklai tampa vis ekologiškesni. Nebereikia benzino, nėra išmetamųjų dujų, mažiau triukšmo. Akumuliatoriniai modeliai leidžia dirbti net gamtoje, netrukdant aplinkai. Tai ypač svarbu miestų parkuose ar gyvenamųjų rajonų aplinkoje.
Taigi elektrinio pjūklo technologija nėra kažkas nepaprastai sudėtingo – tai elektros variklis, mechaninis perdavimas ir pjovimo elementas. Bet šių paprastų dalių derinys sukuria įrankį, kuris sutaupo daugybę laiko ir pastangų. Nesvarbu, ar esate profesionalus stalius, ar tiesiog norite prižiūrėti savo sodą, tinkamas elektrinis pjūklas bus jūsų patikimas pagalbininkas daugeliui metų. Tereikia jį teisingai pasirinkti, saugiai naudoti ir tinkamai prižiūrėti – ir jis atlygis patikima tarnyba.