Kai namai tampa protingi
Prisimenu, kaip prieš kokį dešimtmetį mano draugas pasigiria įsirengęs „protingą” termostatą. Visi žiūrėjome į jį kaip į kokį keistuolį – kam mokėti šimtus eurų už tai, kas anksčiau kainavo dešimt? Dabar tas pats draugas turi automatizuotą visą namą, o aš pats neseniai įsirengiau pirmuosius protingus jungiklius. Pasirodo, namų automatizavimas – tai ne tik prabanga ar technologijų entuziastų žaislas, bet ir tikrai praktiškas sprendimas, kuris gali sutaupyti pinigų, laiko ir nervų.
Namų automatizavimo sistema – tai įvairių prietaisų, jutiklių ir valdymo įrenginių tinklas, kuris leidžia centralizuotai valdyti namų apšvietimą, šildymą, saugumą, multimedijos sistemas ir kitus įrenginius. Skamba sudėtingai? Iš tiesų pagrindinis principas paprastas: įrenginiai tarpusavyje „bendrauja” per vieną bendrą kalbą (protokolą), o jūs juos valdote per vieną sąsają – dažniausiai išmaniojo telefono programėlę.
Iš kur visa tai atsirado
Namų automatizavimo idėja nėra nauja. Dar 1975 metais škotų kompanija sukūrė X10 protokolą – pirmąją plačiai prieinamą namų automatizavimo technologiją. Ji leido siųsti komandas per esamus elektros laidus namuose. Tiesa, veikė tai gana lėtai ir ne visada patikimai, bet pradžia buvo padaryta.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje atsirado profesionalios sistemos kaip KNX ar BACnet, kurios buvo naudojamos biuruose ir prabangiuose namuose. Problema – jos kainavo kaip neblogas automobilis. Paprastas žmogus galėjo tik svajoti apie tai, kad lempa užsidegtų automatiškai, kai įeini į kambarį.
Tikroji revoliucija prasidėjo maždaug 2010-aisiais, kai atsirado pigūs belaidžiai sprendimai, o kiekvienas išmanusis telefonas tapo galingesnė nei kompiuteris, siuntęs žmones į Mėnulį. Staiga namų automatizavimas tapo prieinamas visiems. Philips Hue lemputės, Nest termostatai, Amazon Echo kolonėlės – visa tai padarė protingus namus ne fantastika, o realybe.
Kaip visa tai veikia techniškai
Namų automatizavimo sistemos šerdis – tai komunikacijos protokolai. Įsivaizduokite juos kaip kalbas, kuriomis įrenginiai tarpusavyje šnekasi. Ir čia prasideda tikras vakarėlis, nes tų „kalbų” yra kelios.
Wi-Fi – tai pats akivaizdiausias variantas. Daugelis protingų prietaisų tiesiog jungiasi prie jūsų namų belaidžio interneto tinklo. Privalumas – greitis ir didelis duomenų kiekis, kurį galima perduoti. Trūkumas – Wi-Fi ėda elektros energiją kaip bepročiai, todėl baterija veikiančiam jutikliui tai ne pats geriausias pasirinkimas.
Zigbee ir Z-Wave – tai specialiai namų automatizavimui sukurti protokolai. Jie naudoja mažai energijos ir kuria tinklinį tinklą (mesh network) – kiekvienas įrenginys veikia kaip signalo stiprintuvas kitiems. Turite dešimt Zigbee lemputių? Jos visos kartu sukuria vieną stiprų tinklą. Viena lemputė gali perduoti signalą kitai, kuri perduoda trečiai ir taip toliau.
Bluetooth ir jo naujesnė versija Bluetooth Low Energy (BLE) – puikus pasirinkimas trumpiems atstumams ir prietaisams, kuriems svarbi energijos ekonomija. Dauguma protingų spynų naudoja būtent BLE.
Thread – naujesnis protokolas, kuris bando sujungti geriausius kitų technologijų bruožus. Jis energiškai efektyvus, saugus ir kuria patikimą tinklinį tinklą.
Bet kaip visa tai dirba kartu? Čia ateina centrinis mazgas arba hub’as. Tai gali būti atskiras prietaisas (kaip Samsung SmartThings, Home Assistant) arba net jūsų išmanusis garsiakalbis (Amazon Echo, Google Nest). Šis mazgas – tai vertėjas, kuris supranta visas tas skirtingas „kalbas” ir leidžia jums valdyti viską iš vienos vietos.
Kas sudaro protingų namų ekosistemą
Namų automatizavimo sistema – tai ne vienas prietaisas, o visas ekosistema. Pažiūrėkime, kas ją sudaro.
Jutikliai – tai sistemos akys ir ausys. Judesio jutikliai, durų/langų atidarymo jutikliai, temperatūros, drėgmės, dūmų detektoriai, vandens nutekėjimo jutikliai. Jie nuolat stebi, kas vyksta namuose, ir siunčia informaciją į centrinį mazgą.
Valdymo įrenginiai – tai rankos sistemos. Protingi jungikliai, relės, termostatai, motorai žaliuzėms ar vartams. Jie gauna komandas ir atlieka veiksmus – įjungia šviesą, reguliuoja šildymą, atidaro duris.
Protingi prietaisai – šaldytuvai, skalbimo mašinos, dulkių siurbliai robotai, oro kondicionieriai. Šie įrenginiai turi integruotą „protą” ir gali būti valdomi nuotoliniu būdu.
Kameros ir saugumo sistemos – ne tik stebi, kas vyksta, bet ir gali atpažinti veidus, aptikti neįprastą aktyvumą, net atskirti šeimos narius nuo svetimų žmonių.
Multimedijos įrenginiai – protingi televizoriai, garso sistemos, projektoriaus ekranai. Galite sukurti scenarijų „kino vakaras”, kuris pritems šviesą, nuleis ekraną, įjungs projektorių ir garso sistemą vienu mygtuko paspaudimu.
Scenarijai ir automatizacijos – kur slypi tikroji magija
Galite valdyti kiekvieną prietaisą atskirai per telefoną, bet tikroji namų automatizavimo galia atsiskleidžia, kai kuriate scenarijus ir automatizacijas. Skirtumas tarp jų paprastas: scenarijus – tai tai, ką jūs paleižiate rankiniu būdu, o automatizacija vyksta pati savaime, kai įvyksta tam tikros sąlygos.
Pavyzdžiui, mano ryto rutina atrodo taip: kai išjungiu žadintuvą telefone (tai yra trigeris), automatiškai įsijungia virtuvės kavos aparatas, vonios kambaryje įsijungia šviesa 30% ryškumu, o koridoriuje pradeda groti radijas. Nieko nedarau – viskas vyksta automatiškai.
Arba vakaro scenarijus „Labanakt”: vienu mygtuko paspaudimu užsidaro visos žaliuzės, išsijungia visos šviesos išskyrus miegamojo naktinius šviestuvelius (jie pritamsta iki 10%), sumažėja šildymas, įsijungia saugumo sistema ir užsirakina visos durys. Anksčiau tai reikšdavo vaikščioti po visus namus – dabar tai užtrunka dvi sekundes.
Bet galite eiti dar toliau. Mano draugas turi automatizaciją, kuri stebi oro prognozę: jei rytoj numatomas lietus, vakare jam ateina priminimas pasiimti skėtį. Jei temperatūra lauke nukrenta žemiau 5 laipsnių, automatiškai įsijungia šildymas šiltnamyje. Kai niekas nėra namuose ir aptinkamas judėjimas – jis gauna pranešimą su kameros nuotrauka.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems
Jei tik pradėjote domėtis namų automatizavimu, štai keletas patarimų iš asmeninės patirties.
Pradėkite nuo mažo. Nepirkite iš karto dešimties skirtingų prietaisų. Pradėkite nuo vieno kambario ar vienos funkcijos. Pavyzdžiui, automatizuokite apšvietimą svetainėje. Išbandykite, kaip tai veikia, ar jums patinka, ir tik tada plėskitės toliau.
Pasirinkite ekosistemą. Nors yra sprendimų, kurie veikia su visais įrenginiais (kaip Home Assistant), paprasčiau pradėti su viena ekosistema – Apple HomeKit, Google Home ar Amazon Alexa. Paskui galėsite integruoti ir kitus prietaisus.
Investuokite į gerą Wi-Fi. Jei jūsų belaidis internetas nestabilus, namų automatizavimas bus nuolatinė kančia. Geras maršrutizatorius ar mesh Wi-Fi sistema – tai pamatas, ant kurio statoma visa kita.
Nepamiršite saugumo. Protingi namai reiškia, kad jūsų šviesos, kameros ir durų spynos yra prijungtos prie interneto. Pakeiskite visus numatytuosius slaptažodžius, įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją, reguliariai atnaujinkite įrenginių programinę įrangą.
Palikite rankines valdymo galimybes. Nepadarykite klaidos, kurią padarė vienas mano pažįstamas – jis visiškai pašalino įprastus jungiklius ir palikę tik protingą valdymą. Kai sugedo Wi-Fi, šeima negalėjo net šviesos įjungti. Visada turėkite atsarginį planą.
Kiek tai kainuoja
Vienas dažniausių klausimų – ar namų automatizavimas yra brangus? Atsakymas: priklauso nuo to, ko norite.
Bazinį scenarijų galite pradėti nuo 50-100 eurų. Kelios protingos lemputės (po 10-15 eurų), paprastas hub’as ar išmanusis garsiakalbis su integruota valdymo funkcija – ir jau turite veikiančią sistemą. Galite valdyti apšvietimą balsu ar per telefoną, kurti paprasčiausius scenarijus.
Vidutinio lygio sistema vienam butui ar namui gali kainuoti 500-1500 eurų. Tai apims apšvietimą, termostatą, kelis jutiklius, galbūt protingą durų spyną ir porą kamerų.
Išsami sistema su visom galimom funkcijom – automatizuotu šildymu kiekviename kambaryje, integruota saugumo sistema, multimedijos valdymu, automatinėm žaliuzėm ir panašiai – gali kainuoti nuo 3000 eurų ir daugiau. Profesionaliai įrengtos sistemos prabangiuose namuose gali siekti dešimtis tūkstančių.
Bet štai kas svarbu: namų automatizavimas gali atsipirkti. Protingas termostatas gali sumažinti šildymo sąskaitas 10-20%. Automatinis apšvietimas užtikrina, kad šviesos nedega tuščiuose kambariuose. Vandens nutekėjimo jutiklis gali išgelbėti nuo tūkstančių eurų žalos. Tai ne tik patogumas – tai ir investicija.
Ateities perspektyvos ir kas laukia
Namų automatizavimas vystosi neįtikėtinu greičiu. Prieš penkerius metus turėjome dešimtis nesuderinamų sistemų, kiekviena su savo programėle. Dabar atsiranda standartai kaip Matter, kuris žada suvienyti visas platformas – Apple, Google, Amazon ir kiti gamintoja dirba kartu, kad jūsų prietaisai veiktų su bet kuria sistema.
Dirbtinis intelektas tampa vis protingesnis. Jau dabar sistemos gali išmokti jūsų įpročių ir automatiškai prisitaikyti. Pavyzdžiui, pastebėti, kad penktadienio vakarais dažniausiai žiūrite filmą ir automatiškai pasiūlyti atitinkamą scenarijų. Arba suprasti, kad esate namuose, net jei pamiršote išjungti „išėjimo” režimą, nes telefono GPS rodo jūsų buvimo vietą ir namuose aptinkamas judėjimas.
Energijos valdymas tampa vis svarbesnis. Sistemos, kurios integruojasi su saulės baterijomis, namų akumuliatoriais ir elektromobiliais, leidžia optimizuoti energijos vartojimą ir net parduoti perteklinę energiją atgal į tinklą. Tai jau ne fantastika – tokios sistemos veikia dabar.
Sveikata ir gerovė – kita sritis, kur namų automatizavimas žengia. Jutikliai, stebintys oro kokybę, drėgmę, triukšmo lygį. Apšvietimas, kuris automatiškai reguliuoja spalvų temperatūrą pagal paros laiką, kad palaikytų natūralų cirkadianį ritmą. Sistemos, kurios gali aptikti kritimus ar neįprastą elgesį ir iškviesti pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.
Kai technologijos tampa namais
Namų automatizavimas nebėra ateities technologija – tai dabartis. Bet svarbiausia suprasti, kad tikslas nėra turėti kuo daugiau protingų prietaisų ar sudėtingiausią sistemą. Tikslas – kad jūsų namai taptų patogesni, saugesni ir efektyvesni.
Geriausia namų automatizavimo sistema – tai ta, kurios jūs nepastebite. Kai šviesa tiesiog įsijungia, kai jos reikia. Kai temperatūra visada yra tokia, kokia jums patinka. Kai nereikia galvoti, ar užrakinote duris – žinote, kad sistema tai padarė automatiškai. Kai technologija dirba jums, o ne jūs jai.
Pradėkite paprastai, eksperimentuokite, mokykitės iš klaidų. Namų automatizavimas – tai kelionė, ne tikslas. Ir, tiesą sakant, tai gana smagi kelionė. Yra kažkas keista malonaus, kai grįžti namo, durys automatiškai atsirakia atpažinus jūsų telefoną, įsijungia jūsų mėgstama muzika, o šviesa pritampa iki idealaus lygio. Jaučiatės tarsi būtumėte mokslinės fantastikos filme, nors iš tiesų tai tiesiog šiuolaikinė technologija, kuri tarnauja jums.