Pereiti prie turinio
Pagrindinis » Technologijos » Kartridžiniai baseinų filtrai

Kartridžiniai baseinų filtrai

Kas tie kartridžiniai filtrai ir kodėl jie tokie populiarūs

Jei turite baseiną ar planuojate įsirengti, greičiausiai jau girdėjote apie kartridžinius filtrus. Tai vienas iš trijų pagrindinių baseino vandens filtravimo būdų, kuris pastaraisiais metais tapo ypač populiarus tarp privačių baseinų savininkų. Kodėl? Atsakymas paprastas – jie veikia efektyviai, nereikalauja daug priežiūros ir yra gana ekonomiški eksploatuoti.

Kartridžinis filtras iš esmės yra paprasta sistema: vanduo pumpuojamas pro specialų filtravimo elementą (kartridžą), kuris pagamintas iš plisėto poliesterio ar kitų sintetinių medžiagų. Šis kartridžas veikia kaip tankus tinklelis, kuris sugauna nešvarumus, lapus, plaukus, kūno aliejus ir kitas smulkias daleles. Švarus vanduo grįžta atgal į baseiną, o visa nešvara lieka filtro paviršiuje.

Skirtingai nuo smėlio filtrų, kurie naudoja kvarcinio smėlio sluoksnį, ar DE (diatomitinių žemių) filtrų su specialiu milteliu, kartridžiniai filtrai dirba mechaniškai paprasčiau. Čia nėra jokių sudėtingų atbulinio plovimo procedūrų ar cheminių priedų – tiesiog išimi kartridžą, nuplauni jį žarna ir įdedi atgal. Na, bent jau teoriškai taip paprasta.

Kaip iš tikrųjų veikia filtravimo procesas

Pažvelkime giliau į tai, kas vyksta viduje. Baseino pompa traukia vandenį pro skimerius ir dugninį siurblį, stumia jį per vamzdžius į filtro korpusą. Kartridžas paprastai būna cilindro formos, su plisėtu paviršiumi – šios plisės (raukšlės) labai padidina filtravimo plotą. Įsivaizduokite, kad ištiestumėte visas tas raukšles – gautumėte kelių kvadratinių metrų plotą, nors pats filtras gali būti nedidelis.

Vanduo patenka į filtro korpusą iš išorės ir prasiskverbia pro kartridžo sienas į vidinę dalį, iš kur jau švarus vanduo grįžta į baseiną. Filtravimo tikslumas priklauso nuo kartridžo porų dydžio – dažniausiai jie sugauna daleles nuo 10 iki 15 mikronų. Tai gana smulku – žmogaus plaukas yra apie 70 mikronų storio, tad galite įsivaizduoti, kokias smulkmenas šie filtrai sugauna.

Kai kartridžas užsiteršia, vanduo pradeda tekėti sunkiau. Čia svarbu stebėti slėgio matuoklį, kuris paprastai būna ant filtro korpuso. Kai slėgis pakyla 7-10 PSI virš normalaus darbo slėgio, laikas valyti kartridžą. Kai kurie šiuolaikiniai filtrai net turi automatinius perspėjimo signalus, bet daugelis žmonių tiesiog įsipranta tikrinti slėgį kartą per savaitę.

Kartridžų tipai ir jų skirtumai

Ne visi kartridžai sukurti vienodi. Rinkoje rasite įvairių variantų, ir pasirinkimas priklauso nuo jūsų baseino dydžio, naudojimo intensyvumo ir biudžeto.

Standartiniai poliesteriniai kartridžai yra populiariausi. Jie pagaminti iš sintetinių pluoštų, kurie suformuoti į plisėtą struktūrą. Tokie kartridžai gali tarnauti 1-3 sezonus, priklausomai nuo priežiūros ir vandens kokybės. Kai kurie gamintojai prideda antimikrobinę dangą, kuri padeda kovoti su dumblių augimu pačiame filtre.

Yra ir premium klasės kartridžai su smulkesnėmis poromis – jie filtruoja net iki 5 mikronų dydžio daleles. Tokie filtrai puikiai tinka, jei norite kristalinio skaidrumo vandens, bet juos reikės valyti dažniau, nes jie greičiau užsikemša.

Dydis taip pat svarbus. Mažesniems baseinams (iki 40-50 kubinių metrų) pakanka kompaktiškų filtrų su vienu kartridžu. Didesniems baseinams gali prireikti sistemų su keliais kartridžais arba vieno didelio kartridžo su didesniu plotu. Čia galioja paprasta taisyklė: kuo didesnis filtravimo plotas, tuo rečiau reikės valyti.

Priežiūra – ne taip paprasta, kaip atrodo

Teoriškai kartridžinių filtrų priežiūra atrodo kaip vaikų žaidimas. Praktiškai – yra niuansų, kuriuos verta žinoti.

Pirmas dalykas – reguliarus plovimas. Daugelis žmonių tiesiog ištraukia kartridžą ir apipurškia jį sodo žarna. Tai veikia, bet ne idealiai. Geriau naudoti specialų antgalį su plokščia srove, kuri efektyviau išplauna nešvarumus iš plisių gelmių. Plaukite nuo viršaus į apačią, kruopščiai apdorokite kiekvieną raukšlę. Jei tiesiog purkštumėte iš tolo, paviršinės nešvaros nusiplaus, bet giliau įstrigę teršalai liks.

Kas 2-3 mėnesius rekomenduojama giluminė cheminė valyba. Tam naudojami specialūs kartridžų valiklio tirpalai, kurie ištirpina aliejus, kremas nuo saulės, mineralus ir kitus nešvarumus, kurių vanduo nepašalina. Kartridžą pamerkiate į kibirą su šiuo tirpalu 12-24 valandas, po to kruopščiai nuplaunate. Kai kurie patyrę baseino savininkai turi du kartridžus – kol vienas mirksta valiklyje, kitas dirba filtre.

Svarbu nepersistengti su aukšto slėgio plovikliais. Taip, jie greitai nuplauna nešvaras, bet gali pažeisti kartridžo pluoštus, sumažindami jo efektyvumą ir gyvavimo trukmę. Jei matote, kad kartridžas pradeda irti, atsiranda skylių ar pluoštai išsiskiria – laikas keisti naują.

Privalumai, dėl kurių verta rinktis

Kartridžiniai filtrai turi keletą rimtų pranašumų, dėl kurių jie vis labiau išstumia tradicinius smėlio filtrus iš rinkos.

Vandens taupymas – tai didžiulis pliusas. Smėlio filtrams reikalingas reguliarus atbulinis plovimas, kurio metu išleidžiama 500-1000 litrų vandens. Kartridžiniai filtrai tokio proceso nereikalauja – juos tiesiog nuplaunate žarna, sunaudodami gal 20-30 litrų. Per sezoną tai gali sutaupyti tūkstančius litrų vandens.

Energijos efektyvumas taip pat geresnis. Kadangi vanduo lengviau teka pro kartridžą nei pro smėlio sluoksnį, pompa dirba su mažesne apkrova. Tai reiškia mažesnę elektros sąskaitą ir ilgesnę pompos gyvavimo trukmę. Skirtumas gali būti 10-20% energijos suvartojimo.

Kompaktiškumas – dar vienas pliusas. Kartridžinis filtras užima gerokai mažiau vietos nei smėlio filtras tokio pat našumo. Jei turite ribotą erdvę techniniam įrangos kambarėliui, tai gali būti lemiamas faktorius.

Tylesnė eksploatacija – kadangi nėra jokių vožtuvų perjungimo, atbulinio plovimo triukšmo, sistema dirba ramiau. Kai kurie kaimynai tai tikrai įvertins.

Trūkumai ir iššūkiai

Bet nebūkime pernelyg optimistiški – kartridžiniai filtrai nėra tobuli. Yra dalykų, kurie gali erzinti.

Fizinis darbas – nors teoriškai valymas paprastas, praktiškai tai reiškia, kad turite reguliariai ištraukti šlapią, purviną kartridžą, nunešti jį į kiemą ir plauti. Jei turite didelį baseiną su dideliu kartridžu, tai gali būti gana sunkus darbas. Kartridžas gali sverti 10-15 kilogramų, o šlapias ir dar sunkesnis.

Eksploatacinės išlaidos ilguoju laikotarpiu gali būti didesnės. Taip, nereikia pirkti smėlio ar DE miltelių, bet kartridžus reikia keisti kas 1-3 metus, priklausomai nuo kokybės ir priežiūros. Geros kokybės kartridžas gali kainuoti 80-200 eurų, o tai nėra mažai.

Filtravimo efektyvumas gali kristi greičiau nei smėlio filtruose. Jei praleissite valymo laiką ir kartridžas labai užsiteršs, vanduo gali pradėti tekėti pro šalį arba filtravimo kokybė sumažės. Smėlio filtras šiuo atžvilgiu šiek tiek atlaidesnis.

Jautresni cheminiams disbalansuiams – jei baseino vandenyje per daug chloro ar pH netinkamas, kartridžo medžiaga gali greičiau degraduoti. Tai reiškia, kad turite atidžiau stebėti vandens chemiją.

Montavimas ir eksploatacijos pradžia

Jei nusprendėte įsirengti kartridžinį filtrą, procesas nėra sudėtingas, bet reikia žinoti keletą dalykų.

Filtro dydžio parinkimas – tai pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Bendroji taisyklė: filtras per valandą turėtų perfiltruoti visą baseino vandens tūrį du kartus per dieną. Tai reiškia, kad jei turite 40 kubų baseiną, jums reikia sistemos, kuri per valandą perfiltruoja apie 3,3 kubų (40 kubų x 2 / 24 valandos = 3,33 m³/h). Tačiau geriau pasirinkti šiek tiek didesnį filtrą – tai suteiks rezervą ir rečiau reikės valyti.

Vietą filtravimo sistemai geriau pasirinkti kuo arčiau baseino, bet saugią nuo oro sąlygų. Filtras turėtų būti lengvai pasiekiamas priežiūrai – juk jį reikės reguliariai valyti. Kai kurie žmonės įrengia specialius techninius bokštelius ar namelius, kiti tiesiog padengia įrangą apsaugine danga.

Vamzdynų prijungimas paprastas – įėjimas ir išėjimas aiškiai pažymėti. Svarbu naudoti tinkamo dydžio vamzdžius ir kokybiškas jungtis, kad nebūtų oro pratekėjimų. Oro burbulai sistemoje – dažna problema, kuri sumažina filtravimo efektyvumą.

Pirmasis paleidimas: užpildykite filtrą vandeniu per viršutinį atidarymą prieš įjungdami pompą. Tai apsaugos pompą nuo sausojo darbo ir užtikrins sklandų startą. Įjunkite pompą ir stebėkite slėgio matuoklį – normalus darbo slėgis paprastai būna 0,7-1,2 bar, priklausomai nuo sistemos.

Ką daryti, kai kažkas negerai

Net su geriausia įranga kartais iškyla problemų. Štai keletas dažniausių situacijų ir kaip jas spręsti.

Slėgis per didelis – akivaizdus ženklas, kad kartridžas užsikimšęs. Išjunkite pompą, ištraukite kartridžą ir nuvalykite. Jei po valymo slėgis vis tiek aukštas, galbūt kartridžas jau išsekęs ir reikia naujo.

Slėgis per mažas arba nulis – čia gali būti kelios priežastys. Patikrinkite, ar nėra oro pratekėjimų vamzdynuose, ar pompos krepšelis nesukimštas, ar vandens lygis baseine pakankamas. Kartais problema būna paprasčiausia – kartridžas blogai įstatytas arba filtro dangtelis netvirtai uždarytas.

Vanduo drumzlinas, nors slėgis normalus – tai gali reikšti, kad kartridžas pažeistas ir vanduo teka pro plyšius. Arba kartridžas taip užsikimšęs, kad vanduo randa lengviausią kelią aplinkui. Ištraukite ir kruopščiai apžiūrėkite kartridžą šviesoje – turėtų būti matomi bet kokie pažeidimai.

Dumbliams atsirandant baseine, nors filtras dirba – problema gali būti ne filtre, o nepakankamoje cirkuliacijoje arba vandens chemijoje. Filtras pašalina daleles, bet jei dumbliams auga sąlygos (per mažai chloro, blogas pH), filtras vienas neišspręs problemos.

Kaip išspausti maksimumą iš savo filtro

Norite, kad jūsų kartridžinis filtras tarnautų ilgai ir efektyviai? Štai keletas praktinių patarimų iš patirties.

Turėkite atsarginį kartridžą. Tai gali atrodyti prabanga, bet iš tikrųjų labai praktiška. Kol vienas kartridžas džiūsta po plovimo arba mirka valiklio tirpale, kitas dirba filtre. Be to, jei kartridžas netikėtai sugenda vasaros viduryje, neturėsite kelias dienas naudotis drumzlinu baseinu, kol ateis naujas.

Plaukite kartridžą dažniau, nei manote, kad reikia. Geriau kas savaitę greitai nupurškti, nei laukti, kol visiškai užsikimš. Tai pailgins kartridžo gyvavimo trukmę ir užtikrins geresnę filtravimo kokybę.

Stebėkite vandens chemiją kaip sakalai. Tinkamas pH (7,2-7,6) ir chloro lygis ne tik užtikrina saugų maudymąsi, bet ir apsaugo kartridžo medžiagą nuo greito nusidėvėjimo. Per aukštas chloro lygis gali pažeisti pluoštus, per žemas – skatina dumblių augimą pačiame filtre.

Žiemojimui tinkamai paruoškite sistemą. Išimkite kartridžą, kruopščiai nuvalykite, išdžiovinkite ir laikykite sausoje vietoje. Filtrą ištuštinkite nuo vandens, kad šaltis nepratrūkintų korpuso. Kai kurie žmonės dar įpila šiek tiek antifrizinio skysčio į sistemą, bet jei gerai ištuštinsite, to neprireiks.

Investuokite į gerą slėgio matuoklį, jei jūsų filtras turi pigų ar nepatikimą. Tikslus slėgio rodmuo – raktas į efektyvią priežiūrą. Kai kurie šiuolaikiniai skaitmeniniai matuokliai net siunčia duomenis į telefoną – gali atrodyti per daug, bet jei dažnai keliaujate, tai labai patogu.

Ar kartridžinis filtras jums tinkamas pasirinkimas

Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar verta rinktis kartridžinį filtrą? Atsakymas priklauso nuo jūsų situacijos.

Jei turite nedidelį ar vidutinio dydžio privatų baseiną, vertinate paprastumą ir norite taupyti vandenį bei energiją, kartridžinis filtras – puikus pasirinkimas. Jis puikiai tinka šeimoms, kurios nori mėgautis švariu baseinu be sudėtingos priežiūros. Taip, reikės kartais ištraukti ir nuplauti kartridžą, bet tai tikrai ne raketų mokslas.

Dideliems viešiems baseinams ar labai intensyviai naudojamiems baseinams galbūt geriau tiktų smėlio ar DE filtrai, kurie gali apdoroti didesnius nešvarumų kiekius be tokios dažnos priežiūros. Bet ir čia yra išimčių – kai kurios komercinės sistemos naudoja kelis didelius kartridžus ir veikia puikiai.

Svarbu suprasti, kad filtras – tik viena baseino priežiūros dalis. Net geriausias filtras nekompensuos blogos vandens chemijos, nepakankamos cirkuliacijos ar netinkamos baseino valymo rutinos. Bet geras kartridžinis filtras, tinkamai prižiūrimas, tikrai padarys jūsų gyvenimą su baseinu lengvesnį ir malonesnį. O argi ne dėl to mes ir įsirengiam baseinus – malonumui?