Kai kompiuteris prarijęs mūsų prisiminimus…
Ar kada nors teko pajusti tą širdį sustabdantį momentą, kai supranti, kad ką tik ištrinei nuotraukas iš vasaros atostogų? Arba galbūt netyčia paspaudei „delete” ant to baigiamojo darbo, kurį rašei visą semestrą? Aš pati esu praradusi tiek daug svarbių failų, kad galėčiau parašyti atskirą knygą apie skausmingus duomenų praradimo etapus – nuo neigimo iki susitaikymo! Bet štai gera žinia – dažniausiai tie failai nėra visiškai dingę, jie tik pasislėpę kažkur jūsų laikmenose ir laukia, kada juos išgelbėsite!
Šiandien kviečiu jus į nuotykingą kelionę po duomenų atkūrimo pasaulį. Pasiruoškite – bus įdomu, kartais techninių detalių, bet pažadu, kad baigę skaityti žinosite, kaip tapti savo duomenų superherojumi!
Kodėl ištrintas failas nėra tikrai ištrintas?
Prieš nerdami į gelbėjimo operacijas, turime suprasti vieną magiškų kompiuterių paslapčių – kai ištriname failą, jis neišnyksta kaip burtininko mostelėjimu! Įsivaizduokite, kad jūsų kompiuterio kietasis diskas yra didžiulė biblioteka. Kai ištriname failą, kompiuteris nepašalina knygos iš lentynos – jis tiesiog išplėšia tą puslapį iš katalogo, kuris nurodo, kur knyga stovi.
Kietajame diske vyksta panašus procesas. Operacinė sistema tiesiog pažymi, kad ta vieta, kur buvo jūsų failas, dabar yra „laisva” ir gali būti panaudota naujiems duomenims. Bet patys duomenys lieka ten, kol jie bus perrašyti nauja informacija! Tai tarsi ištrinti vardą nuo pašto dėžutės – laiškai vis tiek gali būti viduje, tiesiog paštininkas nebežino, kam juos pristatyti.
Štai kodėl turime galimybę atkurti ištrintus failus – jie fiziškai dar egzistuoja, tik kompiuteris nebežino, kur jie yra. Žinoma, laikas čia yra esminis – kuo greičiau pradėsite gelbėjimo operaciją, tuo didesnė tikimybė, kad duomenys dar nebus perrašyti.
SSD vs HDD: skirtingos laikmenos, skirtingos taisyklės
Turiu prisipažinti – anksčiau maniau, kad visi kietieji diskai veikia vienodai. Kol neįsigijau SSD ir nesupratau, kad duomenų atkūrimo pasaulyje šios dvi laikmenos elgiasi kaip du skirtingi gyvūnai!
HDD (tradiciniai kietieji diskai) yra kaip seni geri vinilo plokštelių grotuvai – su besisukančiomis plokštelėmis ir adatėle, kuri skaito informaciją. Kai ištriname failą HDD diske, jis išlieka ten, kol kažkas kitas užima jo vietą. Tai reiškia, kad turime nemažai laiko jį išgelbėti!
O štai SSD (solid-state diskai) veikia visiškai kitaip. Jie neturi judančių dalių ir naudoja „TRIM” komandą, kuri aktyviai valo ištrintų failų vietas, kad paruoštų jas naujiems įrašams. Tai padeda SSD veikti greičiau, bet apsunkina duomenų atkūrimą. Įsivaizduokite, kad tai ne tik išplėštas puslapis iš katalogo, bet ir bibliotekininkas, kuris iškart nubėga išmesti knygą į šiukšliadėžę!
Todėl jei naudojate SSD ir ką tik ištrinėte svarbų failą – sustabdykite viską, ką darote, ir pradėkite gelbėjimo operaciją NEDELSIANT. Kiekviena minutė gali būti lemtinga!
Duomenų gelbėjimo įrankiai: nuo nemokamų iki profesionalių
Kai supratau, kad netyčia ištrinau visas savo vestuvių nuotraukas (taip, tikrai taip padariau!), puoliau į paniką. Bet tada atradau, kad egzistuoja ištisa duomenų gelbėjimo programų ekosistema! Štai keletas įrankių, kurie gali tapti jūsų geriausiais draugais nelaimės atveju:
Nemokamos programos pradedantiesiems:
– Recuva – mano asmeninis favoritas pradedantiesiems. Paprastas, intuityvus ir dažnai padeda atgauti paprastus failus iš HDD ar USB laikmenų.
– TestDisk & PhotoRec – atrodo gal kiek bauginančiai su savo komandinės eilutės sąsaja, bet yra nepaprastai galingi įrankiai, ypač kai reikia atkurti nuotraukas ir vaizdo įrašus.
– Disk Drill – turi nemokamą versiją, kuri leidžia peržiūrėti, kokius failus galima atkurti (nors pačiam atkūrimui gali prireikti mokamos versijos).
Profesionalūs įrankiai rimtesniems atvejams:
– R-Studio – tikras tankas duomenų atkūrimo pasaulyje. Gali atkurti failus net iš pažeistų diskų ar sudėtingų RAID masyvų.
– EaseUS Data Recovery – labai patogus naudoti ir turi gilias atkūrimo galimybes.
– Stellar Data Recovery – puikiai tinka, kai reikia atkurti specifinius failų tipus, pavyzdžiui, el. paštus ar dokumentus.
Svarbu paminėti, kad kuo sudėtingesnė situacija, tuo galingesnis įrankis jums reikalingas. Jei tiesiog netyčia ištrinėte failą ir iškart tai pastebėjote – Recuva greičiausiai puikiai susitvarkys. Bet jei jūsų diskas skleidžia keistus garsus ir nebeužsikrauna – čia jau profesionalų teritorija!
Žingsnis po žingsnio: kaip atkurti ištrintus failus
Gerai, dabar pereikime prie praktinės dalies! Štai jūsų veiksmų planas, kai suprantate, kad praradote svarbius failus:
1. SUSTOKITE NAUDOJĘ tą laikmeną! Tai svarbiausia taisyklė. Kiekvienas naujas failas, kurį įrašote, gali perrašyti jūsų prarastus duomenis.
2. Įvertinkite situaciją. Ar tai paprastas atsitiktinis ištrynimas? Ar diskas neberodomas sistemoje? Ar girdite keistus garsus iš kietojo disko? Atsakymai į šiuos klausimus padės nuspręsti, ar galite bandyti atkurti duomenis patys, ar jau reikia kreiptis į profesionalus.
3. Įdiekite atkūrimo programą kitame diske. Jei bandote atkurti failus iš C disko, įdiekite atkūrimo programą į išorinį diską, kad neperrašytumėte prarastų duomenų.
4. Paleiskite gilų nuskaitymą. Dauguma programų siūlo „Quick Scan” ir „Deep Scan” režimus. Pradėkite nuo greitojo, bet jei nerandate savo failų, pereikite prie gilaus nuskaitymo (nors tai gali užtrukti valandas ar net dienas, priklausomai nuo disko dydžio).
5. Peržiūrėkite rezultatus ir atkurkite failus į KITĄ laikmeną. Niekada neatkurkite failų į tą patį diską, iš kurio juos praradote!
Prisimenu, kaip kartą bandžiau atkurti ištrintą vaizdo įrašą iš savo telefono. Programa rado daugybę failų, bet jie visi buvo pavadinti keistais pavadinimais kaip „file0372.mp4”. Teko peržiūrėti šimtus vaizdo įrašų, kol radau tą, kurio ieškojau! Todėl būkite pasiruošę skirti tam laiko ir kantrybės.
Kada kreiptis į profesionalus?
Nors esu didelė „pasidaryk pats” entuziastė, turiu pripažinti, kad kartais geriau patikėti darbą profesionalams. Štai situacijos, kai verta pagalvoti apie profesionalų duomenų atkūrimo paslaugas:
– Jūsų kietasis diskas skleidžia keistus garsus (klikčiojimas, girgždėjimas) – tai dažniausiai reiškia mechaninį gedimą, ir bandymas naudoti diską gali padaryti dar daugiau žalos.
– Diskas nebeužsikrauna ar nėra atpažįstamas kompiuterio.
– Laikmena buvo fiziškai pažeista (pvz., nukrito, buvo užlieta).
– Duomenys yra LABAI svarbūs (pvz., verslo finansiniai dokumentai, neatkartojamai svarbios nuotraukos).
Profesionalai turi specialią įrangą, švarias patalpas ir patirtį dirbti net su sunkiausiai pažeistomis laikmenomis. Taip, tai kainuoja – nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Bet jei duomenys tikrai svarbūs, tai gali būti verta investicija.
Kartą mano draugas bandė pats atkurti duomenis iš garsus skleidžiančio disko – rezultatas? Diskas visiškai nustojo veikti, ir net profesionalai nebegalėjo nieko padaryti. Taigi, jei abejojate – geriau pasikonsultuokite su specialistais!
Kaip apsisaugoti nuo duomenų praradimo ateityje?
Geriausias būdas išspręsti duomenų praradimo problemą – jos išvengti! Štai keletas patarimų, kurie gali apsaugoti jūsų brangius duomenis:
1. Atsarginės kopijos, atsarginės kopijos, atsarginės kopijos! Naudokite 3-2-1 taisyklę: turėkite 3 kopijas, 2 skirtingose laikmenose ir 1 kitoje fizinėje vietoje. Pavyzdžiui, originalas kompiuteryje, viena kopija išoriniame diske ir dar viena debesyje.
2. Automatizuokite atsarginių kopijų kūrimą. Žmonės pamiršta, programos – ne. Naudokite įrankius kaip Windows Backup, Time Machine (Mac), arba trečiųjų šalių programas kaip Acronis True Image.
3. Reguliariai tikrinkite savo atsargines kopijas. Nėra nieko blogiau nei sužinoti, kad jūsų atsarginės kopijos neveikia, kai jų labiausiai reikia!
4. Naudokite debesų saugyklas. Google Drive, Dropbox, OneDrive – visi jie siūlo automatinį sinchronizavimą ir papildomą apsaugą.
5. Apsvarstykite RAID masyvų naudojimą svarbiems duomenims. RAID 1 ar RAID 5 konfigūracijos gali apsaugoti nuo vieno disko gedimo.
6. Mokykite šeimos narius atsargiai elgtis su duomenimis. Mano tėtis kartą „išvalė” visą mamos kompiuterį, nes „jis veikė lėtai”. Galite įsivaizduoti, kas nutiko toliau…
Duomenų išgelbėjimo istorijos: kai neįmanoma tampa įmanoma!
Užuot baigusi standartine išvada, noriu pasidalinti keliomis neįtikėtinomis istorijomis, kurios įkvepia neprarasti vilties net sudėtingiausiose situacijose!
Mano kolega fotografas kartą grįžo iš vestuvių fotosesijos ir aptiko, kad jo SD kortelė „sugedo” – kompiuteris jos nebematė. Įsivaizduokite siaubą – visa diena darbo ir neatkartojamos akimirkos! Po kelių nemigo naktų ir bandymų su įvairiomis programomis, jam pavyko atkurti VISAS nuotraukas naudojant PhotoRec. Jaunavedžiai taip ir nesužinojo, kokia drama vyko už kulisų!
Kita istorija – iš mokslo pasaulio. NASA inžinieriams pavyko atkurti duomenis iš sugadinto kompiuterio, kuris buvo Kolumbijos kosminio laivo katastrofoje! Diskas buvo stipriai apdegęs, bet specialistams pavyko atkurti 99% duomenų, kurie buvo nepaprastai svarbūs tiriant nelaimės priežastis.
O štai dar viena – mano draugė netyčia išformatavo išorinį diską su VISOMIS savo universiteto studijų darbais prieš pat baigiamojo darbo pristatymą. Po pirminio panikos priepuolio, ji surado specializuotą duomenų atkūrimo įmonę, kuri per 24 valandas atkūrė visus jos dokumentus. Kaina buvo solidi, bet mažesnė nei dar ketveri metai universitete!
Šios istorijos primena, kad technologijų pasaulyje beveik niekada nereikia sakyti „viskas prarasta”. Net kai atrodo, kad duomenys išgaravo amžiams, dažnai egzistuoja būdas juos susigrąžinti. Svarbiausia – neprarasti vilties, nesutrikti ir žinoti, kur ieškoti pagalbos.
Taigi, kitą kartą, kai pamatysite tą širdį stingdantį pranešimą „Ar tikrai norite ištrinti šį failą?”, prisiminkite – net jei netyčia paspausite „Taip”, tai dar ne pasaulio pabaiga. Jūsų duomenys greičiausiai vis dar ten, kažkur jūsų diske, tyliai laukiantys, kada juos išgelbėsite!