Telefonai, kurie šnipinėja: mitas ar tikrovė?
Ar kada nors kalbėjote apie kažką, o vėliau tą pačią dieną pamatėte to daikto reklamą? Tikėtina, kad bent kartą gyvenime pagalvojote: „Velnias, mano telefonas tikrai manęs klausosi!” Ir žinote ką? Jūs tikrai ne vienintelis! Šis keistas sutapimas tapo tokia įprasta patirtimi, kad virto visuotiniu įtarimu, jog mūsų išmanieji telefonai slapta įrašinėja mūsų pokalbius.
Prisipažinsiu – aš pats esu paranojiškai tikrinęs savo telefoną po to, kai aptaręs retą kelionės kryptį su draugu, staiga pamačiau tos šalies skrydžių pasiūlymus! Sutapimas? Galbūt. Bet šiandien mes pagaliau išsiaiškinsime tiesą ir išmoksime paprastą būdą, kaip patikrinti, ar jūsų telefonas tikrai jus šnipinėja!
Kodėl mes taip įtariai žiūrime į savo telefonus?
Pirmiausia, supraskime, kodėl šis įtarimas toks paplitęs. Mūsų telefonai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi – mes su jais miegame, valgome, netgi nešamės į tualetą (prisipažinkime!). Jie žino mūsų buvimo vietą, pirštų atspaudus, veido bruožus ir net širdies ritmą. Tad nenuostabu, kad pradedame įtarti, jog jie gali daryti dar daugiau nei pripažįsta.
Technologijų kompanijos kaip „Google”, „Apple” ir „Facebook” nuolat tobulina algoritmus, kad galėtų tiksliau numatyti, ko mums reikia. Ir štai čia slypi esmė – šie algoritmai tapo NEĮTIKĖTINAI geri nuspėjant mūsų norus! Kartais atrodo, kad jie žino, ko norime dar prieš mums tai suvokiant.
Bet ar tai reiškia, kad jie aktyviai klausosi mūsų pokalbių? Laikas išsiaiškinti!
Kaip iš tikrųjų veikia reklamos sekimas
Prieš pradėdami tirti, ar telefonai mūsų klausosi, turime suprasti, kaip iš tiesų veikia reklamos sekimas. Ir, patikėkite, tai daug sudėtingiau (ir baisiau) nei paprastas pokalbių įrašinėjimas!
Šiuolaikinės reklamos sistemos renka informaciją apie:
– Jūsų naršymo istoriją
– Paieškos užklausas
– Fizinę buvimo vietą (TAIP, jie žino, kad lankėtės tame prekybos centre!)
– Pirkimo įpročius
– Programėlių naudojimą
– Socialinius ryšius (kas jūsų draugai, ką jie perka)
– Demografinius duomenis
Šie duomenys apdorojami galingais mašininio mokymosi algoritmais, kurie gali numatyti jūsų elgesį ir pomėgius neįtikėtinu tikslumu. Kartais jie gali numatyti jūsų poreikius net anksčiau nei jūs patys juos suvokiate!
Pavyzdžiui, jei ieškojote naujų batų, algoritmas gali nuspėti, kad jums taip pat prireiks kojinių. Arba jei jūsų draugas neseniai pirko naują telefoną, sistema gali nuspėti, kad jūs taip pat domitės naujais modeliais, nes žmonės dažnai seka draugų pavyzdžiu.
Paprastas eksperimentas: ar mano telefonas tikrai klausosi?
Gerai, pakaks teorijos – laikas praktikai! Štai paprastas eksperimentas, kurį galite atlikti namuose, kad išsiaiškintumėte, ar jūsų telefonas tikrai jus pasiklauso:
1. Pasirinkite produktą ar paslaugą, apie kurią niekada nekalbėjote internete, neieškojote ir nesate ja domėjęsi. Kuo keistesnis ir labiau specifinis produktas, tuo geriau! Pavyzdžiui, „bambukinis dantų šepetėlis katėms” arba „hidroponinė salotų auginimo sistema”.
2. Pasikalbėkite apie šį produktą garsiai savo telefono akivaizdoje keletą kartų per dieną. Būkite konkretūs – minėkite prekės ženklus, spalvas, savybes. Pavyzdžiui: „Man tikrai reikia įsigyti tą naują žalią bambukinį dantų šepetėlį savo katei Murklei!”
3. SVARBU: nekalbėkite apie tai internete, neieškokite Google, nesilankykite susijusiuose puslapiuose. Tik kalbėkite balsu.
4. Stebėkite savo reklamas socialiniuose tinkluose, naršyklėje ir programėlėse per ateinančias 24-72 valandas.
5. Užsirašykite rezultatus: ar pasirodė reklamos, susijusios su jūsų minėtu produktu?
Šis eksperimentas nėra moksliškai tobulas, bet jis gali suteikti įdomių įžvalgų! Aš pats išbandžiau kalbėdamas apie „naminę kombucha arbatą” – produktą, kuriuo niekada nesidomėjau. Ir po trijų dienų… nieko! Jokių kombuchos reklamų. Bet kai tik paieškojau Google, reklamų srautas prasidėjo akimirksniu.
Ką sako technologijų gigantai?
„Apple”, „Google” ir „Facebook” kategoriškai neigia, kad jų įrenginiai ar programėlės slapta įrašinėja vartotojų pokalbius. Jie teigia, kad:
– Nuolatinis garso įrašymas išeikvotų per daug baterijos energijos
– Tai sukurtų MILŽINIŠKĄ duomenų srautą, kurį būtų sunku apdoroti
– Tai pažeistų daugelio šalių privatumo įstatymus
– Rizika būti pagautiems būtų per didelė palyginti su nauda
Bet, žinoma, skeptikai pasakytų: „Jie visada meluoja!” Ir, tiesą sakant, technologijų kompanijos ne kartą buvo pagautos renkant daugiau duomenų nei pripažįsta. Prisiminkime tik „Facebook” ir „Cambridge Analytica” skandalą!
Kaip apsaugoti savo privatumą (net jei esate paranojiški)
Nesvarbu, ar tikite, kad jūsų telefonas jus šnipinėja, ar ne, protinga imtis priemonių savo privatumui apsaugoti. Štai keletas paprastų, bet veiksmingų patarimų:
1. Peržiūrėkite programėlių leidimus – Ar tai žaidimui tikrai reikia prieigos prie jūsų mikrofono? Tikriausiai ne! Eikite į telefono nustatymus ir peržiūrėkite, kokias teises suteikėte programėlėms.
2. Išjunkite „Hey Siri” arba „OK Google” – Jei jūsų telefonas nuolat klausosi raktažodžių, išjunkite šią funkciją, kai jos nenaudojate.
3. Naudokite privatumo apsaugos įrankius – Programėlės kaip „DuckDuckGo” naršyklė, VPN paslaugos ar „Privacy Badger” gali padėti sumažinti sekimą.
4. Reguliariai valykite savo duomenis – Ištrinkite paieškos istoriją, slapukus ir naršymo duomenis. „Google” ir „Facebook” leidžia atsisiųsti ir peržiūrėti visus apie jus surinktus duomenis – pamėginkite, rezultatai gali šokiruoti!
5. Fizinis sprendimas – Jei tikrai nerimą kelia, kad jūsų telefonas gali klausytis, galite įsigyti mikrofono blokatorių arba tiesiog laikyti telefoną kitame kambaryje svarbių pokalbių metu.
Будь ласка, звертайтеся до ремонт телефонів meistrus.
Technologinė tikrovė už paranormalių sutapimų
Dauguma mokslininkų ir technologijų ekspertų sutinka, kad daugeliu atvejų tai, ką mes laikome „telefonų pasiklausymu”, iš tiesų yra:
1. Baader-Meinhof fenomenas (arba dažnumo iliuzija) – kai sužinote apie kažką nauja, staiga pradedate tai pastebėti visur. Jūs tiesiog anksčiau ignoravote tas reklamas!
2. Patvirtinimo šališkumas – mes linkę prisiminti ir pabrėžti atvejus, kurie patvirtina mūsų įtarimus, ir pamiršti visus kitus atvejus, kai kalbėjome apie produktus, bet reklamų nematėme.
3. Bendri algoritmai – jei jūsų draugas ieškojo produkto, o jūs abu esate susiję socialiniuose tinkluose, algoritmas gali nuspręsti, kad tas produktas domina ir jus.
4. Vietos sekimas – jei lankėtės parduotuvėje, kuri pardavinėja tam tikrus produktus, galite pradėti matyti susijusias reklamas.
Skaitmeninė paranoja ar sveika atsarga?
Taigi, ar mūsų telefonai tikrai mūsų klausosi? Remiantis turimais įrodymais, tikriausiai ne – bent jau ne taip, kaip mes įsivaizduojame. Algoritmai tapo tokie sudėtingi ir galingi, kad gali atrodyti, jog jie turi antgamtinių galių nuspėti mūsų mintis.
Tačiau tai nereiškia, kad turime būti naivūs! Technologijų kompanijos TIKRAI renka apie mus daugybę duomenų – kartais daugiau, nei mes suvokiame. Ir nors jie galbūt aktyviai neįrašinėja mūsų pokalbių, jie tikrai stebi beveik viską kitą, ką darome internete.
Geriausias požiūris? Sveikas skepticizmas ir proaktyvūs veiksmai savo privatumui apsaugoti. Atlikite mano pasiūlytą eksperimentą, išbandykite apsaugos priemones ir priimkite informuotus sprendimus dėl savo skaitmeninio gyvenimo.
Galiausiai, jei jums vis dar neramu – visada galite grįžti prie senojo gero mygtukinio telefono. Bent jau būsite tikri, kad jis tikrai jūsų nesiklauso… nors ir pasiilgsite visų tų patogių funkcijų, prie kurių taip pripratome!
O dabar einu pasikalbėti su savo telefonu apie egzotiškas atostogas Balyje – tik eksperimento tikslais, žinoma! 😉