Kas iš tikrųjų yra podcastas ir kodėl jis tapo tokiu populiarus
Podcastai – tai audio turinys, kurį galima klausytis bet kada ir bet kur. Skamba paprasta, bet už šios paprastos koncepcijos slypi įdomi technologinė sistema, kuri per pastaruosius du dešimtmečius evoliucionavo nuo nišinės technologijos iki masinės komunikacijos priemonės.
Pavadinimas “podcast” atsirado sujungus žodžius “iPod” ir “broadcast”. Nors šiandien niekas nebeprisimena iPod grotuvų, pavadinimas liko. Esmė ta, kad podcastai – tai ne tiesioginės transliacijos, kaip radijas, o įrašyti audio failai, kuriuos galima parsisiųsti arba klausytis internetu. Tai tarsi radijo laidos, bet jūs sprendžiate, kada jas klausytis.
Kodėl podcastai tapo tokie populiarūs? Viskas labai paprasta – jie puikiai tinka mūsų gyvenimo ritmui. Vairuojate automobilį? Klausykitės podcasto. Sportuojate? Podcastas. Gaminate vakarienę? Vėl podcastas. Nereikia žiūrėti į ekraną, nereikia būti konkrečioje vietoje konkrečiu laiku. Tai medija, kuri prisitaiko prie jūsų, o ne atvirkščiai.
Technologinė podcastų infrastruktūra
Dabar įdomiausia dalis – kaip visa ši sistema veikia techniškai. Podcastų ekosistema susideda iš kelių pagrindinių komponentų, ir kiekvienas jų atlieka svarbų vaidmenį.
Viskas prasideda nuo RSS feed – tai specialus XML formato failas, kuris veikia kaip podcasto “meniu”. Šiame faile yra visa informacija apie podcastą: pavadinimas, aprašymas, autorius, ir svarbiausia – nuorodos į visus audio failus (epizodus). RSS technologija iš tikrųjų buvo sukurta dar prieš podcastus, bet ji pasirodė esanti ideali šiam tikslui.
Kai podcasto kūrėjas įkelia naują epizodą į savo serverį, jis atnaujina RSS feed’ą. Čia ir prasideda magija. Visos podcastų programėlės (Apple Podcasts, Spotify, Google Podcasts ir kitos) reguliariai tikrina šį RSS feed’ą – paprastai kas kelias valandas. Kai jos aptinka naują epizodą, jos automatiškai parodo jį visiems prenumeratoriams.
Audio failai paprastai būna MP3 formato, nors techniškai galima naudoti ir kitus formatus kaip AAC ar FLAC. MP3 liko standartu dėl savo universalumo – jį gali atkurti bet koks įrenginys. Failų dydžiai gali būti įvairūs – vienos valandos podcastas geros kokybės gali užimti apie 50-100 MB.
Kaip podcastas keliauja nuo mikrofono iki jūsų ausų
Įsivaizduokite visą kelionę. Podcasto vedėjas įrašo pokalbį savo studijoje (arba tiesiog namuose su padoriu mikrofonu). Įrašas paprastai daroma naudojant specialią programą – DAW (Digital Audio Workstation). Populiariausios yra Audacity (nemokama), Adobe Audition, GarageBand ar Logic Pro.
Po įrašymo prasideda redagavimas. Čia išpjaunamos klaidos, pauzės, pridedama muzika, reguliuojamas garso lygis. Profesionalūs podcastų kūrėjai šiam etapui gali skirti kelias valandas. Kai viskas paruošta, failas eksportuojamas į MP3 formatą su tam tikrais nustatymais – paprastai 128-192 kbps bitrate užtikrina gerą kokybę ir priimtiną failo dydį.
Toliau failas įkeliamas į hosting platformą. Tai specialios paslaugos kaip Libsyn, Buzzsprout, Anchor ar Podbean, kurios saugo jūsų audio failus ir generuoja bei tvarko RSS feed’ą. Kodėl negalima tiesiog įkelti į savo svetainę? Galima, bet tai nepraktiška – audio failai labai daug “valgo” duomenų perdavimo, o tai gali brangiai kainuoti arba net sugadinti svetainę, jei staiga gausite daug klausytojų.
Hosting platforma automatiškai atnaujina RSS feed’ą su nauju epizodu. Šis feed’as yra paskelbtas viešai prieinamoje nuorodoje – pavyzdžiui, https://jūsųpodcastas.com/feed.xml. Būtent šią nuorodą podcasto kūrėjas pateikia įvairioms podcastų platformoms.
Kodėl Spotify ir Apple Podcasts nėra tas pats
Čia daugelis žmonių supainioja. Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts – jos visos yra tik agregatoriai arba kataloguotojai. Jos nesaugo jūsų podcastų (išskyrus kai kurias išimtis). Jos tiesiog skaito jūsų RSS feed’ą ir parodo turinį savo programėlėse.
Tai tarsi bibliotekos katalogas – jame parašyta, kur rasti knygą, bet pati knyga saugoma kitoje vietoje. Kai spaudžiate “play” Spotify programėlėje, ji iš tikrųjų kreipiasi į podcasto hosting platformą ir iš ten gauna audio failą.
Tačiau situacija keičiasi. Spotify pastaruosius kelerius metus aktyviai perka ekskluzyvius podcastus ir juos talpina savo serveriuose. Joe Rogan Experience, vienas populiariausių pasaulio podcastų, yra ekskliatyviai Spotify. Tokiu atveju Spotify kontroliuoja visą grandinę – ir hosting’ą, ir platinimą.
Apple Podcasts veikia tradiciškai – jie tiesiog indeksuoja RSS feed’us. Bet jie turi didžiulę galią, nes Apple Podcasts vis dar yra didžiausia podcastų platforma pasaulyje. Kai jūsų podcastas patvirtinamas Apple Podcasts kataloge, tai tarsi kokybės ženklas.
Prenumeratos ir automatinio parsisiuntimo mechanizmas
Kai prenumeruojate podcastą, jūsų programėlė išsaugo RSS feed’o nuorodą ir pradeda ją reguliariai tikrinti. Dažnumas priklauso nuo programėlės nustatymų, bet paprastai tai vyksta kas 6-12 valandų.
Daugelis programėlių leidžia nustatyti automatinį parsisiuntimą. Tai reiškia, kad kai tik pasirodo naujas epizodas, jūsų telefonas jį automatiškai parsisiunčia (paprastai tik per WiFi, kad nesuvalgytų mobiliųjų duomenų). Tai labai patogu – einate į traukinį, neturite interneto, bet naujausi epizodai jau laukia jūsų telefone.
Streaming vs parsisiuntimas – tai skirtingi būdai klausytis. Streaming’as reiškia, kad audio duomenys perduodami realiu laiku, kaip YouTube vaizdo įrašas. Parsisiuntimas – visas failas nukopijuojamas į jūsų įrenginį. Dauguma programėlių palaiko abu variantus, ir dažnai jos protingai kombinuoja – pradeda streaming’ą, bet fone tęsia parsisiuntimą.
Monetizacija ir reklamos įterpimas
Kaip podcastų kūrėjai uždirba pinigus? Ir kaip tai veikia techniškai? Yra keletas būdų, ir kiekvienas turi savo technologines ypatybes.
Dinaminis reklamos įterpimas (Dynamic Ad Insertion, DAI) – tai šiuolaikiškas būdas. Reklamos nėra “įkeptos” į audio failą. Vietoj to, kai programėlė prašo audio failo, hosting platforma realiu laiku sujungia podcastą su reklama. Tai reiškia, kad skirtingi klausytojai gali girdėti skirtingas reklamas, priklausomai nuo jų geografinės vietos, laiko ar kitų parametrų.
Dar įdomiau – senų epizodų reklamos gali būti atnaujinamos. Jei klausotės dvejų metų senumo epizodo, girdėsite šiandien aktualią reklamą, o ne tą, kuri buvo aktuali prieš dvejus metus. Tai veikia per specialius žymeklius (markers) audio faile, kurie nurodo, kur turi būti įterpta reklama.
Tradicinis būdas – reklama įrašoma tiesiog kaip podcasto dalis. Vedėjas skaito reklaminį tekstą, ir tai tampa neatskiriama epizodo dalimi. Šis būdas skamba autentiškiau, bet neturi dinaminio įterpimo privalumų.
Prenumeratos modelis tampa vis populiaresnis. Platformos kaip Patreon leidžia klausytojams mokėti mėnesinį mokestį už ekskluzyvų turinį ar reklamos neturinčias versijas. Techniškai tai veikia per privačius RSS feed’us – tik mokantys prenumeratoriai gauna specialią nuorodą, kuri leidžia pasiekti premium turinį.
Kokybė, formatai ir technologinės smulkmenos
Audio kokybė podcastuose – tai kompromisas tarp kokybės ir failo dydžio. Dauguma podcastų naudoja 128 kbps arba 192 kbps MP3 failus. Tai užtikrina gerą kalbos kokybę, bet failas neužima per daug vietos.
Stereo vs mono – daugelis podcastų iš tikrųjų yra mono, nors išsaugomi kaip stereo failai. Kalbai mono pakanka, ir tai perpus sumažina failo dydį. Tačiau jei podcastas turi muziką ar specialius garso efektus, stereo suteikia geresnę patirtį.
ID3 tagai – tai metadata, įdėta į MP3 failą. Čia saugomas epizodo pavadinimas, aprašymas, viršelio nuotrauka, epizodo numeris ir kita informacija. Kai matote podcasto viršelį savo programėlėje, ji skaito būtent šiuos tagus.
Normalizacija ir kompresija – profesionalūs podcastų kūrėjai naudoja šias audio apdorojimo technikas, kad užtikrintų vienodą garso lygį. Nieko nėra blogiau nei podcastas, kuriame vienas žmogus kalba per tyliai, o kitas per garsiai. Loudness normalizacija (paprastai -16 LUFS standartą) užtikrina, kad jūsų podcastas skambėtų panašiai garsiai kaip kiti.
Ateitis jau čia – vaizdo podcastai ir interaktyvumas
Podcastų pasaulis nėra statiškas. Viena didžiausių naujovių – vaizdo podcastai. YouTube tampa vis svarbesne podcastų platforma, ir daugelis kūrėjų dabar įrašo ne tik audio, bet ir video. Techniškai tai sudėtingiau – reikia kamerų, apšvietimo, video montažo. Bet auditorija tai vertina.
Spotify ir kitos platformos pradėjo palaikyti video podcastus savo programėlėse. Tai keičia žaidimo taisykles – dabar podcastas gali būti ir klausomas, ir žiūrimas, priklausomai nuo situacijos.
Interaktyvūs elementai – kai kurios platformos eksperimentuoja su galimybėmis balsuoti, komentuoti ar net dalyvauti podcastuose realiu laiku. Clubhouse ir Twitter Spaces parodė, kad yra poreikis gyvam audio turiniui, nors techniškai tai jau ne visai tradiciniai podcastai.
Transcripcijos ir prieinamumas – dirbtinis intelektas dabar gali automatiškai sukurti podcastų tekstines versijas. Tai ne tik padeda kurtiesiems ar neprigirdintiems žmonėms, bet ir pagerina SEO – paieškos sistemos gali indeksuoti podcastų turinį.
Kai technologija tampa nematomu pagalbininku
Podcastų sistema – tai puikus pavyzdys, kaip technologija gali būti paprasta vartotojui, bet sudėtinga už kulisų. Jums tereikia paspausti “subscribe” ir “play”, o sistema automatiškai pasirūpina viskuo kitu – tikrina naujus epizodus, parsisiunčia juos, sinchronizuoja tarp įrenginių.
Grožis slypi tame, kad podcastai išliko gana atviri ir decentralizuoti. Skirtingai nei YouTube ar TikTok, kur platforma kontroliuoja viską, podcastų pasaulyje kūrėjas gali turėti savo turinį ir platinti jį per daugybę platformų vienu metu. RSS feed’as veikia kaip universalus standartas, kurį palaiko visi.
Žinoma, didžiosios kompanijos bando tai keisti. Spotify eksklyvūs sandoriai, Apple Podcasts prenumeratos – tai bandymai sukurti uždaresnes ekosistemas. Bet kol egzistuoja RSS standartas, podcastai išliks prieinamesni ir laisvesni nei dauguma kitų medijų formatų.
Jei kada nors pagalvosite pradėti savo podcastą, žinokite – technologinė pusė nėra sudėtinga. Reikia mikrofono, nemokamos redagavimo programos ir hosting paslaugos (kai kurios net nemokamos pradedantiesiems). Sudėtingiausia dalis – turėti ką pasakyti ir išlikti nuosekliems. Bet tai jau visai kita istorija.