Kiekvienas žino tą jausmą: kompiuteris, kuris prieš porą metų veikė sklandžiai, dabar atsidaro lėtai, perkrauna ilgiau nei norėtųsi, o atidarius kelias programas vienu metu pradeda strigti. Tai ne atsitiktinumas ir dažniausiai ne gedimas. Tai natūralaus aplaidumo rezultatas.
Gera žinia ta, kad dauguma šių problemų išvengiama be jokių papildomų išlaidų. Keletas paprastų, reguliarių priežiūros įpročių gali padėti kompiuteriui išlikti greitu ir patikimu daugelį metų, prieš jam patenkant į remonto dirbtuvę.
Skaitmeninis laisvalaikis reikalauja stabilaus darbo įrenginio
Pokeriukas Team redakcija stebi, ką žmonės veikia namų pramogoms, ir pastebi aiškų dėsningumą: įrenginio našumo problemos dažniausiai išryškėja ne darbo metu, o laisvalaikiu. Kai žmogus nori atsipalaiduoti prie vaizdo skambučio, žiūri srautinį vaizdo įrašą ar žaidžia žaidimus, kompiuteris vienu metu apkraunamas procesorius, operatyvioji atmintis ir tinklo jungtis. Esami trukdžiai tampa akivaizdūs kaip tik tada.
Redakcija pažymi, kad naršyklėje ir programėlėse veikiančios pramogos ypač jautriai reaguoja į prastą įrenginio būklę. Pavyzdžiui, pokeriukas.com svetainė veikia pastebimai prasčiau užsikimšusiame, perkaistančiame ar pertekliniais procesais apkrautame kompiuteryje: atsiranda strigčių, ryšys nutrūksta, sesijos nukerpa ne laiku. Tai konkreti ir daugeliui atpažįstama iliustracija, kodėl reguliari priežiūra atsiperka kiekvienam, kuris laisvalaikį leidžia prie ekrano.
Disko vieta ir paleidimo programos: kur dingsta greitis
Vienas pirmųjų dalykų, kurio reikia imtis, yra laisvos disko vietos ir automatiškai paleidžiamų programų peržiūra. Operacinė sistema naudoja laisvą vietą kaip laikiną darbo plotą: kai jos lieka per mažai, sistema ima strigti, nes nebegali normaliai rašyti laikinų failų ir valdyti virtualiosios atminties. Nereikalingų failų, senosios programinės įrangos ir kartotinių atsarginių kopijų valymas gali pastebimai pakeisti situaciją.
Lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas paleidžiama kartu su kompiuteriu. Daugelis programų diegdamosi tyliai įsirašo į paleidimo sąrašą, todėl laikui bėgant fone veikia dešimtys procesų dar prieš vartotojui atidarius bent vieną langą. Nereikalingų paleidimo programų išjungimas per operacinės sistemos užduočių tvarkyklę ar nustatymų skydelį yra nemokamas, grįžtamas žingsnis, po kurio kompiuteris dažnai paleidžiamas greičiau, o darbo metu lieka daugiau operatyviosios atminties.
Operacinė sistema ir tvarkyklės: atnaujinimai, kurių neverta atidėti
Operacinės sistemos atnaujinimai nėra vien tik saugumo reikalas, nors ir jis svarbus. Juose reguliariai pateikiami ir našumo patobulinimai, kurie pagerina tai, kaip sistema valdo atmintį, procesorių ar ryšį. Atidedant atnaujinimus šie patobulinimai lieka nepritaikyti, o žinomos saugumo spragos lieka atviros.
Tvarkyklės, ypač vaizdo plokštės, tinklo adapterio ir saugojimo valdiklio, yra dar viena dažnai pamirštama sritis. Pasenusios tvarkyklės yra dažna gedimų, lėto failų perkėlimo ir ekrano problemų priežastis, kurią naudotojai klaidingai priskiria senėjančiai aparatūrai. Atnaujinti tvarkykles galima per sistemoje integruotą įrenginių tvarkytuvę arba gamintojo atnaujinimo įrankius, tai nekainuoja nieko, išskyrus kelias minutes ir vieną paleidimą iš naujo.
Dulkės ir karštis: nematomos lėtėjimo priežastys
Kompiuterio viduje dulkės kaupiasi tyliai ir nekenksmingai neatrodydamos, tačiau pasekmės yra realios. Dulkių sluoksnis ant aušintuvo ir ventilatoriaus ašmenų blokuoja oro srauto kelią pro angeles ir per radiatorius. Tai kelia vidinę temperatūrą, o procesorius, norėdamas apsisaugoti nuo pažeidimų, ima mažinti darbo dažnį. Šis apsauginis mechanizmas vadinamas terminiu droseliavimu.
Terminis droselinis ribojimas tiesiogiai sulėtina procesoriaus darbą, todėl dulkėtas kompiuteris gali jaustis dramatiškai lėtesnis nei jo techninės specifikacijos žadėtų, nors joks komponentas dar nėra sugedęs. Ventiliacijos angų valymas suspaustu oru kas keletą mėnesių yra paprasčiausias ir pigiausias veiksmas, kurį galite atlikti. Verta žinoti ir tai, kad terminis pasta, dedama tarp procesoriaus ir aušintuvo, laikui bėgant išdžiūsta ir praranda laidumą. Net ir švariame kompiuteryje po kelerių metų intensyvaus naudojimo terminis pastos pakeitimas gali pastebimai sumažinti temperatūrą ir grąžinti prarastą spartą.
Kenkėjiškos programos ir procesų stebėjimas: kai įprastos priemonės nepadeda
Kenkėjiška programa ne visada pasireiškia iššokančiais langais ar įspėjimais. Reklaminė programinė įranga, kriptovaliutų kasybos programos ir šnipinėjimo programos dažnai veikia fone visiškai nematomai, nuolat naudodamos procesoriaus ciklus ir operatyviąją atmintį. Rezultatas yra tas pats kaip dėl kitų paminėtų problemų: nuolatinis lėtumas, kuriam nepadeda joks paprastas taisymas.
Laimei, operacinėse sistemose integruota užduočių tvarkyklė leidžia realiuoju laiku matyti, kurie procesai sunaudoja daugiausia procesoriaus pajėgumų, atminties ir disko operacijų. Net ir netechniškas naudotojas gali identifikuoti neįprastą aktyvumą ir pradėti tirti. Reguliarus patikrinimas per antivirusines programas, net ir tas, kurios jau įdiegtos sistemoje, padeda pagauti kenkėjus anksčiau.
Vis dėlto yra riba, kai savipagalba nebepakanka. Jei lėtumas kartojasi net po visų šių veiksmų, kompiuteris netikėtai išsijunginėja arba atsiranda klaidos, kurių nebūdavo, tai jau požymiai, kad problema gali būti aparatūrinė: silpstantis standusis diskas, gedimo ribą pasiekiantis atminties modulis ar kitas komponentas. Tokiu atveju protingiausia, ką galima padaryti, yra atvežti įrenginį į diagnostiką tą pačią dieną, o ne laukti, kol viskas galutinai sugenda. Reguliari priežiūra kainuoja dešimtis kartų mažiau nei skubus remontas po gedimo.