Lapkritį, kai Lietuvoje kelias dienas iš eilės lyja ir saulės beveik nematyti, mintys natūraliai krypsta į šiltesnes kryptis. Vienas pirmųjų pasirinkimų dažnai būna Egiptas. Ir ne be reikalo: maždaug per penkias valandas galima atsidurti vietoje, kur vanduo skaidrus kaip akvariumas, o temperatūra net sausį laikosi apie 22–24 °C. Bet Egiptas didelis, pasiūlymų šimtai, o tarp jų – ir puikių, ir tokių, kurie gali nuvilti. Šis tekstas – apie tai, kaip atskirti vienus nuo kitų ir ko iš tikrųjų tikėtis renkantis pietinį Sinajų su jo garsiuoju kurortu.
Kodėl būtent Šarm el Šeichas, o ne Hurgada
Abu kurortai guli prie Raudonosios jūros, abu siūlo tą patį „viskas įskaičiuota“ modelį, Tačiau kuo jie skiriasi? Pirma – jūra. Šarm el Šeichas stovi prie Tirano sąsiaurio ir Ras Mohammedo nacionalinio parko, kur koralų rifai prasideda tiesiog nuo kranto, o Hurgadoje dažnai tenka plaukti valtimi iki rifo. Jei nardymas ar plaukiojimas su kauke ir vamzdeliu jums svarbus, o viena iš priežasčių skristi, kelionės į Šarm el Šeichą turi aiškų pranašumą prieš Hurgadą.
Antra – kraštovaizdis. Sinajaus pusiasalis apsuptas plikų, rudų kalnų, kurie saulėlydį nuspalvina violetu; Hurgados fonas kur kas plokštesnis ir monotoniškesnis. Yra ir trūkumas, kurį verta žinoti iš anksto: Šarm el Šeichas toliau nuo istorinių objektų. Jei svajojate apie piramides ir Luksorą, iš čia iki jų – tolima ir brangi išvyka, o Hurgada tam patogesnė bazė. Trumpai: Šarmas – jūrai ir kalnams, Hurgada – Nilo kultūrai. Rinkitės pagal tai, ką per atostogas norite pamatyti ir patirti.
Dar vienas niuansas – pats kurortas nevienalytis. Naama Bay rajonas gyvesnis, su krantine, kavinėmis ir naktiniu gyvenimu, o Šarks Bay ir tolimesnės zonos ramesnės, labiau tinka šeimoms ar tiems, kurie atvyksta dėl tylos. Todėl renkantis viešbutį verta pažiūrėti ne tik žvaigždutes, bet ir tai, kurioje miesto dalyje jis stovi – nuo to priklauso, ar vakarus leisite tarp žmonių, ar prie bangų ošimo.
Kada skristi, kad nebūtų nei per karšta, nei per vėsu
Egipto sezoniškumas Sinajuje veikia beveik priešingai nei Lietuvoje, todėl verta jį suprasti prieš perkant bilietą. Geriausias langas lietuviui – nuo spalio iki balandžio. Tada oras dieną sušyla iki 24–29 °C, naktį atvėsta iki 14–18 °C, o jūra laikosi maloniuose 22–24 °C. Tai patogus metas tiems, kuriems svarbu ne kentėti kaitrą, o ramiai maudytis, vaikščioti ir ilgai būti lauke. Būtent todėl gruodžio ir sausio savaitės čia išperkamos anksčiausiai – jei planuojate keliauti per Kalėdas ar vasario atostogas, bilietus ir viešbutį verta rezervuoti bent kelis mėnesius iš anksto.
Vasarą situacija visai kitokia. Liepą ir rugpjūtį termometras dieną neretai rodo 38–42 °C šešėlyje, o saulė tampa negailestinga jau apie dešimtą ryto. Kai kam toks karštis patinka, bet su mažais vaikais ar vyresniais keliautojais jis virsta rimtu iššūkiu, o diena susitraukia iki ankstyvo ryto ir vakaro. Dar vienas dalykas, kurio brošiūros beveik nemini: pietinį Sinajų kartais užklumpa vėjas, kuris dieną kitą pakelia bangas ir pripučia smėlio net prie baseino. Todėl gruodis–kovas daugeliui lieka auksinis vidurys – šilta, bet nealinanti, ir mažesnė tikimybė visą savaitę praleisti uždarose erdvėse dėl vėjo. Jei datos lanksčios, šis laikotarpis dažnai yra geriausias pasirinkimas.
Skrydis, viza ir dokumentai, kurių nereikia bijoti
Tiesioginis skrydis iš Vilniaus ar Kauno iki Šarm el Šeicho trunka maždaug 4,5–5 valandas – tiek pat, kiek iki Kanarų salų, tik į kitą pusę. Čarteriniai reisai dažniausiai kursuoja per žiemos sezoną, tad vasarį pasirinkimų paprastai būna daugiau nei liepą. Jeigu tiesioginio nėra, lieka jungiamieji per Stambulą ar kitus mazgus, bet tada kelionė ištįsta iki 8–10 valandų su persėdimu, ir tą laiką verta įskaičiuoti į bendrą kelionės kainą, nes diena kelyje irgi turi kainą.
Dokumentai paprastesni, nei gali pasirodyti. Lietuvos piliečiams reikia paso, galiojančio dar bent šešis mėnesius po grįžimo, ir turistinės vizos. Ją dažnai galima susitvarkyti atvykus oro uoste arba elektroniniu būdu iš anksto. Šaltinio tekste nurodomas maždaug 25 JAV dol. mokestis, tačiau tikslią sumą ir sąlygas prieš kelionę būtina pasitikrinti, nes jos gali keistis. Renkantis organizuotos kelionės į Egiptą paketą, dalimi vizos formalumų gali pasirūpinti kelionių organizatorius. Todėl prieš užsakant verta pasitikslinti, kas jau įskaičiuota į kainą ir kuo reikės pasirūpinti patiems.
Kiek realiai kainuoja ir kas lieka už paketo ribų
Ieškant kelionės į Šarm el Šeichą, verta peržiūrėti kelionių agentūros „Kelionių panorama“ pasiūlymus. Lyginant skirtingus viešbučius ir išvykimo datas lengviau pamatyti ne tik mažiausią kainą, bet ir tai, kas iš tikrųjų į ją įskaičiuota.
Žiemą – kelionė į Egiptą yra pats sezonas, tad kainos atitinkamos, bet vis tiek dažnai mažesnės nei Vakarų Europos kurortuose tuo pačiu metu. Savaitė dviem asmenims ekonominiame variante (3–4 žvaigždučių viešbutis, „viskas įskaičiuota“, 7 naktys) dažniausiai telpa į 700–1 100 Eur vienam žmogui su skrydžiu, priklausomai nuo datos ir to, kaip anksti rezervuoji. Geresni 5 žvaigždučių viešbučiai prie paties rifo pakelia ribą iki 1 200–1 800 Eur ir daugiau. Artėjant išvykimo datai kainos gali gerokai keistis.
Čia svarbu atidžiai perskaityti sąlygas. „Viskas įskaičiuota“ Egipte ne visada reiškia tą patį, ką Europoje. Kai kuriuose viešbučiuose à la carte restoranai, importiniai alkoholiniai gėrimai ar kai kurie užkandžiai kainuoja papildomai, nors reklamoje gali atrodyti, kad viskas įskaičiuota. Prieš rezervuodami patikrinkite, ką konkrečiai apima pasirinktas paketas, ir nepasikliaukite vien žvaigždučių skaičiumi. Atskirai numatykite ir arbatpinigių biudžetą – Egipte jie yra įprasti. Todėl naudinga turėti smulkių grynųjų.
Povandeninis pasaulis – vienas didžiausių Šarm el Šeicho privalumų
Viena svarbiausių priežasčių rinktis Šarm el Šeichą – Raudonosios jūros povandeninis pasaulis. Raudonoji jūra laikoma viena turtingiausių nardymo vietų pasaulyje: spalvoti koralai, daugybė spalvingų žuvų, jūros vėžliai, o pasisekus – ir rajos. Net jei niekada nesate nardę su akvalangu, pakanka kaukės ir vamzdelio – daugelyje vietų rifas prasideda vos už kelių metrų nuo kranto, ties vos 1–2 metrų gyliu, tad galva po vandeniu atsiduria beveik iškart.
Ras Mohammedo nacionalinis parkas ir Tirano sala – dvi populiarios išvykos. Šaltinio tekste jų kaina nurodoma maždaug 30–60 Eur, įskaitant kelionę laivu, pietus ir įrangą. Pradedantiesiems siūlomi „discover scuba“ nardymai su instruktoriumi, o norintiems mokytis rimčiau – atviro vandens nardymo kursai. Svarbiausia realiai įvertinti savo fizinę formą, laikytis instruktoriaus nurodymų ir nenardyti giliau, nei leidžia patirtis. Koralai yra trapūs, todėl jų nereikėtų liesti ar ant jų stoti; vandens batai gali padėti apsaugoti pėdas akmenuotose vietose.
Maistas, vanduo ir tas garsusis „faraono kerštas“
Egipto virtuvė viešbučiuose dažniausiai tarptautinė ir saugi, bet vietinių skonių irgi verta paragauti: koshari (ryžiai, makaronai ir lęšiai su aštriu padažu), šviežiai keptos pita duonos, ful medames pupelių, granatų sulčių tiesiai iš gatvės prekeivio. Vaisiai taip pat gali būti maloni kelionės dalis, ypač žiemą, kai Lietuvoje jų beveik nebelieka, o čia mango ar granatas gali kainuoti nedaug. Atskira istorija – arbata: saldi juoda arbata su mėtomis (shai) čia geriama bet kuriuo paros metu, o pasiūlymas jos išgerti dažnai reiškia ne pardavimą, o paprasčiausią svetingumą, kurį mandagu priimti bent puodeliu.
Keliautojai Egipte kartais susiduria su virškinimo sutrikimais, dažnai juokais vadinamais „faraono kerštu“. Organizmas gali jautriau reaguoti į kitokį maistą ar vandenį. Praktiška taisyklė – gerti fasuotą vandenį, atsargiai rinktis ledukus ir maistą, ypač pirmomis dienomis. Į kelionę taip pat verta pasiimti įprastų rehidratacijos priemonių ir vaistų, kuriuos naudojate tokiais atvejais. Jei savijauta nepagerėja ar simptomai stiprūs, reikėtų kreiptis į medikus.
Kultūriniai niuansai, kuriuos verta žinoti iš anksto
Egiptas – musulmoniška šalis, ir nors kurortinėse zonose taisyklės laisvesnės, pagarbos ženklai pastebimi ir vertinami. Paplūdimyje ir viešbučio teritorijoje niekas nežiūri į maudymosi kostiumėlį, bet išvykus į miestą, turgų ar religinį objektą uždengti pečiai ir keliai – paprastas mandagumo gestas, kuris palengvina bendravimą. Moterims verta turėti lengvą skarą, o visiems – patogius uždarus batus dulkėtoms gatvėms.
Derėjimasis turguje – ne konfliktas, o pokalbio forma: pirmoji kaina beveik visada sąlyginė, o ramus, geranoriškas nusileidimas iki maždaug pusės paprastai būna sąžiningas abiem pusėms. Alkoholis kurortuose laisvai prieinamas, bet kainuoja brangiau nei galima tikėtis, ypač importinis. Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar jūsų kelionė nesutampa su Ramadano mėnesiu – tuomet dienos ritmas keičiasi, kai kurie restoranai dirba kitaip, o tai verta įskaičiuoti planuojant išvykas. Nieko dramatiško, tik kitoks tempas, prie kurio lengva prisitaikyti, jei tai žinote iš anksto.
Ką veikti, kai norisi daugiau nei poilsio prie baseino
Paplūdimys ir rifas gali užpildyti visą savaitę, tačiau Sinajus siūlo gerokai daugiau. Populiariausia išvyka – kelionė į dykumą su visureigiais ar keturračiais, dažnai derinama su beduinų stovyklos aplankymu ir saulėlydžiu tarp kopų. Šaltinio tekste tokios išvykos kaina nurodoma apie 30–50 Eur. Norintys aktyvesnės patirties renkasi ankstyvo ryto žygį į Sinajaus kalną ir saulėtekį prie Šv. Kotrynos vienuolyno. Tai ilga naktinė kelionė, todėl verta realiai įvertinti, ar esate pasirengę kelias valandas kopti tamsoje ir vėsoje.
Norintiems pamatyti piramides tenka rinktis brangesnę ir ilgesnę vienos dienos išvyką lėktuvu į Kairą. Šaltinio tekste nurodoma, kad tokia išvyka gali kainuoti apie 250–350 Eur asmeniui. Jei laiko ar jėgų mažiau, galima rinktis dieną Šarm el Šeicho senamiestyje, vadinamame Old Market (Sharm El Maya), kur gausu prieskonių, papiruso ir suvenyrų. Turguje įprasta derėtis, todėl pirmoji pasiūlyta kaina nebūtinai būna galutinė.
Ko tikėtis atvykus – realybė be rožinių akinių
Egiptas moka sužavėti, bet verta žinoti: jis turi ir tokių pusių, prie kurių reikia priprasti. Sutikimas oro uoste ir kelias iki viešbučio gali pasirodyti chaotiškas, įkyrus prekeivystės stilius vietomis vargina, o aptarnavimas kartais šlubuoja net brangesniuose viešbučiuose. Tai ne priežastis nevažiuoti – tik priežastis keliauti su realistiškais lūkesčiais. Jei tikitės tokios pačios tvarkos ir aptarnavimo kaip Vakarų Europoje, kai kurie dalykai gali nustebinti. Žinant tai iš anksto, prie vietinio tempo prisitaikyti daug lengviau.
Saugumo klausimu Sinajaus kurortinės zonos šaltinio tekste apibūdinamos kaip ramios ir gerai prižiūrimos, tačiau savarankiškos kelionės į atokias pusiasalio vietoves nerekomenduojamos. Prieš planuodami išvyką už kurorto ribų, pasitikrinkite aktualias Lietuvos URM rekomendacijas, nes jos atnaujinamos pagal esamą situaciją. Tolimesnes išvykas saugiau užsisakyti per patikimą organizatorių, o ne per atsitiktinį žmogų paplūdimyje.
Kai saulė leidžiasi virš Raudonosios jūros
Grįžę iš Egipto retai kalbame apie viešbučio žvaigždutes ar bufeto įvairovę. Atmintyje lieka kitkas – tas momentas, kai pirmą kartą panardinate galvą po vandeniu ir supranti, kad visai šalia plaukioja tokios spalvos, kurių Lietuvoje nematei niekada. Lieka plikų kalnų siluetai, nuspalvinti oranžine vakaro šviesa, ir keista ramybė, kurią duoda tik dykuma, kai aplink nutyla viskas, išskyrus vėją.
Šarm el Šeichas nėra tobulas, ir šis tekstas to neslėpė: yra karščio, vėjo, chaoso ir dalykų, prie kurių reikia priprasti. Bet būtent todėl jis tikras, o ne atvirukas. Jei sausio vidury norite per penkias valandas iš tamsos ir drėgmės atsidurti prie šilto, skaidraus vandens, nedaug kas Europoje pasiūlys tiek už tokią kainą. Kartais geriausia žiemos diena prasideda ne prie kavos puodelio, o po vandeniu, kur laikas sustoja ir lieka tik jūs ir rifas.