Geopolitiniai žaidimai: kodėl TSMC atsidūrė Trumpo akiratyje
Donaldas Trumpas niekada nebuvo subtilus kalbėdamas apie prekybos santykius. Jau pirmosios jo kadencijos metu matėme precedento neturinčius prekybos karus, ypač su Kinija. Dabar, siekdamas sugrįžti į Baltuosius rūmus, jis vėl išsitraukė tą patį ginklą – muitus. Šį kartą taikinyje atsidūrė Taivano puslaidininkių milžinas TSMC (Taiwan Semiconductor Manufacturing Company).
Kodėl būtent TSMC? Atsakymas paprastas – ši kompanija yra pasaulinė lustų gamybos karalienė, kontroliuojanti daugiau nei 50% pasaulinės pažangiausių lustų gamybos rinkos. Kiekvienas išmanusis telefonas, kompiuteris ar dirbtinio intelekto sistema greičiausiai turi TSMC pagamintų komponentų. Trumpo grasinimas įvesti 100% muitus TSMC produkcijai nėra tik ekonominis spaudimas – tai geopolitinis žaidimas, kuriame susipina JAV-Kinijos įtampa, Taivano klausimas ir technologinis suverenumas.
Kas yra TSMC ir kodėl ši kompanija tokia svarbi pasauliui?
Įsivaizduokite pasaulį be išmaniųjų telefonų, kompiuterių ar pažangių medicinos prietaisų. Neįmanoma? Būtent todėl TSMC vaidmuo yra toks kritiškas. Įkurta 1987 metais, ši kompanija tapo pirmąja pasaulyje specializuota lustų gamybos įmone, kuri gamina lustus pagal kitų kompanijų, tokių kaip Apple, AMD, Nvidia ar Qualcomm, užsakymus.
TSMC technologinis pranašumas yra stulbinantis. Jie pirmieji pradėjo masinę 5 nanometrų, o dabar jau ir 3 nanometrų lustų gamybą. Kad suprastumėte, koks tai pasiekimas – žmogaus plaukas yra maždaug 80,000-100,000 nanometrų storio. Mes kalbame apie technologiją, kuri operuoja atomų lygmeniu!
Kompanijos fabrikuose Taivane gimsta lustai, be kurių neveiktų mūsų kasdieniai prietaisai, bet taip pat ir karo mašinos, dirbtinio intelekto sistemos bei superkompiuteriai. Būtent dėl šios strateginės svarbos TSMC tapo geopolitinių žaidimų įkaite.
Trumpo muitų logika: ką jis iš tikrųjų bando pasiekti?
Kai Trumpas grasina 100% muitais TSMC, jis iš tiesų siunčia keletą signalų vienu metu. Pirmiausia, tai spaudimas Taivanui ir pačiai TSMC perkelti daugiau gamybos į JAV. TSMC jau stato fabriką Arizonoje, bet Trumpui to nepakanka – jis nori, kad Amerika taptų nepriklausoma nuo užsienio tiekėjų.
Antra, tai netiesioginis spaudimas Kinijai. Pekinas laiko Taivaną savo teritorija ir bet koks ekonominis smūgis Taivanui gali būti interpretuojamas kaip įspėjimas Kinijai. Trumpas naudoja TSMC kaip svertą didesnėje geopolitinėje šachmatų partijoje.
Trečia, tai vidaus politikos žaidimas. Pažadas „grąžinti darbo vietas amerikiečiams” visada buvo Trumpo rinkiminės retorikos dalis. Grasinimas muitais TSMC yra būdas parodyti rinkėjams, kad jis rimtai nusiteikęs dėl ekonominio nacionalizmo.
Tačiau ekonomistai perspėja – tokie drastiški muitai galėtų sukelti grandininę reakciją, kuri paveiktų ne tik TSMC, bet ir visą technologijų sektorių, įskaitant amerikiečių kompanijas, priklausomas nuo TSMC lustų.
Pasekmės vartotojams: kodėl turėtume nerimauti dėl brangesnių elektronikos prekių
Jei Trumpo grasinimas taptų realybe, pasekmės būtų jaučiamos kiekvieno vartotojo kišenėje. 100% muitas TSMC produkcijai reikštų, kad lustų kainos padvigubėtų. O kadangi šie lustai yra praktiškai kiekviename elektroniniame prietaise, kurį perkame, galime tikėtis kainų šuolio visame technologijų sektoriuje.
Išmaniųjų telefonų kainos galėtų išaugti 200-300 eurų. Kompiuteriai taptų prabangos preke. Automobiliai, kuriuose šiandien yra šimtai puslaidininkių, taip pat pabrangtų. Ir tai tik tiesioginės pasekmės.
Netiesioginės pasekmės būtų dar didesnės – sulėtėtų inovacijos, nes kompanijos turėtų nukreipti išteklius muitų problemoms spręsti, o ne naujų produktų kūrimui. Mažesnės technologijų įmonės galėtų neišgyventi tokio kainų šoko.
Vartotojams tai reikštų ne tik brangesnius produktus, bet ir mažesnį pasirinkimą, lėtesnį technologinį progresą ir potencialiai net kai kurių produktų išnykimą iš rinkos.
TSMC atsakas: kaip kompanija ruošiasi galimam muitų karui
TSMC nėra bejėgė šioje situacijoje. Kompanija jau imasi veiksmų, kad sumažintų potencialią žalą. Vienas iš pagrindinių žingsnių – gamybos diversifikavimas. Be jau minėto fabriko Arizonoje, TSMC planuoja plėsti gamybą Japonijoje ir Vokietijoje.
Kompanija taip pat stiprina ryšius su savo klientais, ypač JAV technologijų gigantais, kurie turi didelę įtaką Vašingtone. Apple, AMD, Nvidia ir kitos kompanijos būtų tarp labiausiai nukentėjusių nuo tokių muitų, todėl jos greičiausiai naudos savo lobistinę galią, kad užkirstų kelią tokiai politikai.
TSMC vadovai viešai išreiškė susirūpinimą dėl Trumpo grasinimų, bet kartu pabrėžė, kad kompanija yra pasiruošusi bet kokiam scenarijui. Jie akcentuoja, kad TSMC technologinis pranašumas yra toks didelis, jog net ir su 100% muitais, daugeliui klientų vis tiek būtų pigiau pirkti jų lustus nei ieškoti alternatyvų.
Taivano dilema: tarp ekonominės priklausomybės ir saugumo garantijų
Taivanui TSMC yra ne tik ekonomikos variklis, bet ir savotiška saugumo garantija. Taivaniečiai šią kompaniją vadina „silikono skydu” – technologija, kuri daro salą neįkainojama pasauliui ir todėl padeda apsisaugoti nuo Kinijos agresijos.
Trumpo grasinimas muitais kelia egzistencinį klausimą Taivanui – kas nutiktų, jei TSMC prarastų savo strateginę svarbą? Jei dauguma gamybos būtų perkelta į JAV ar kitas šalis, ar Amerika vis dar būtų taip suinteresuota ginti Taivaną nuo Kinijos?
Taivano vyriausybė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Viena vertus, ji skatina TSMC plėsti gamybą užsienyje, kad sumažintų geopolitinę riziką. Kita vertus, ji nenori prarasti technologinio pranašumo, kuris yra salos saugumo garantas.
Šiame kontekste Trumpo grasinimas muitais yra ne tik ekonominis, bet ir saugumo iššūkis visam Taivanui.
Technologijų ateitis: kas laimės puslaidininkių karą?
Trumpo grasinimas TSMC yra tik vienas epizodas didesnėje technologinėje kovoje tarp didžiųjų galių. JAV, Kinija, Europa ir Japonija investuoja milijardus į savo puslaidininkių pramonę, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo kitų.
Amerikos CHIPS aktas, skiriantis 52 milijardus dolerių vietinei lustų gamybai, Europos Čipų aktas su 43 milijardų eurų investicijomis, Kinijos penkmečio planas su šimtais milijardų juanių – visa tai rodo, kad prasidėjo nauja technologinės konkurencijos era.
Tačiau realybė tokia, kad sukurti tai, ką TSMC kūrė dešimtmečiais, neįmanoma per naktį. Net ir su milžiniškomis investicijomis, TSMC technologinis pranašumas išliks dar ilgus metus.
Trumpo grasinimas muitais gali paspartinti technologinį nacionalizmą, bet vargu ar pakeis fundamentalią realybę – puslaidininkių gamyba yra globali pramonė, kuri reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo. Nei Amerika, nei Kinija, nei jokia kita šalis negali tapti visiškai savarankiška šioje srityje.
Silicio kelio kryžkelėje: ką mums rodo TSMC istorija
TSMC istorija yra modernios globalizacijos istorija. Kompanija, pradėjusi kaip maža Taivano įmonė, tapo pasaulinės technologijų ekosistemos širdimi. Ji įrodė, kad specializacija ir meistriškumas gali būti galingesni už dydį ar politinę įtaką.
Trumpo grasinimas muitais TSMC yra simptomas didesnio pokyčio – perėjimo nuo globalizacijos prie regionalizacijos, nuo tarptautinio bendradarbiavimo prie technologinio nacionalizmo. Tačiau technologijos, kaip ir vanduo, visada randa kelią aplink kliūtis.
Nepriklausomai nuo to, ar Trumpas įgyvendins savo grasinimą, ar tai liks tik rinkiminės kampanijos retorika, TSMC ir puslaidininkių pramonė prisitaikys ir evoliucionuos. Galbūt gamyba taps labiau pasklidusi geografiškai, galbūt atsiras nauji žaidėjai, bet technologinis progresas nesustos.
Mums, vartotojams ir piliečiams, svarbiausia suprasti, kad lustai nėra tik techninė detalė mūsų telefonuose – jie yra geopolitikos, ekonomikos ir mūsų kasdienio gyvenimo sankryžoje. Ir kol politikai žaidžia savo galios žaidimus, mes turime išlikti informuoti ir reikalauti sprendimų, kurie tarnauja ne tik nacionaliniams interesams, bet ir žmonijos technologinei pažangai.