Kompiuterių revoliucijos pradžia
1980-ieji buvo tikras technologijų lūžio taškas. Tais metais IBM pristatė savo legendinį PC (Personal Computer), kuris iš esmės pakeitė mūsų santykį su kompiuteriais. Iki tol kompiuteriai buvo didžiuliai monstrai, užimantys ištisus kambarius ir prieinami tik didelėms korporacijoms ar universitetams.
IBM PC veikė su Intel 8088 procesoriumi, kurio dažnis siekė vos 4,77 MHz. Šiandien tai atrodo juokingai mažai – jūsų išmanusis telefonas yra tūkstančius kartų galingesnis. Tačiau tuomet tai buvo revoliucija. Kompiuteris turėjo 16 KB operatyviosios atminties, kurią buvo galima išplėsti iki 64 KB. Duomenys buvo saugomi kasetėse arba 5,25 colio diskuose, kurie tilpdavo vos 160 KB informacijos.
Kas iš tikrųjų darė IBM PC tokį ypatingą? Ne pats galingumas, o atvira architektūra. Skirtingai nuo ankstesnių kompiuterių, IBM leido kitiems gamintojams kurti suderinamą įrangą. Tai reiškė, kad galėjote pirkti kompiuterį iš vienos kompanijos, spausdintuvą iš kitos, o programinę įrangą iš trečios – ir viskas veiktų kartu.
Vaizdo technologijų šuolis
1980 metais Sony pristatė Betacam – profesionalų vaizdo įrašymo formatą, kuris dominavo televizijos industrijoje dešimtmečius. Tuo pat metu namų vartotojams buvo siūlomi du konkuruojantys formatai: VHS ir Betamax.
Betamax techniškai buvo pranašesnis – jis užtikrino geresnę vaizdo kokybę ir buvo kompaktiškesnis. Tačiau VHS laimėjo dėl paprastesnių priežasčių: kasetės buvo pigesnės, o įrašymo laikas ilgesnis. VHS kasetė galėjo įrašyti iki 2 valandų programos, kai Betamax – tik valandą.
Šis „formatų karas” parodė svarbų technologijų vystymosi principą: ne visada geriausia technologija laimi rinkoje. Kartais svarbesni yra kiti faktoriai – kaina, patogumas, rinkodaros strategijos.
Vaizdo technologijose taip pat vyko kita revoliucija – kabelinės televizijos plėtra. 1980 metais JAV kabelinę televiziją turėjo tik 20% namų ūkių, bet technologija sparčiai plito. CNN, pirmasis 24 valandų naujienų kanalas, pradėjo transliuoti būtent 1980 metų birželį.
Garso technologijų aukso amžius
Jei kalbėsime apie 1980 metų garso technologijas, negalime nepaminėti Sony Walkman fenomeno. Nors pirmasis Walkman pasirodė 1979-aisiais, būtent 1980 metais jis tapo globaliu reiškiniu.
Walkman veikimo principas buvo stulbinančiai paprastas. Kompaktinė kasetė sukosi tarp dviejų ritinėlių, o magnetinė galvutė skaitė garso signalą, užrašytą ant magnetinės juostelės. Signalas buvo stiprinamas ir perduodamas į ausines. Niekas revoliucingo, bet pasekmės buvo milžiniškos – pirmą kartą žmonės galėjo klausytis muzikos bet kur ir bet kada.
Tuo pat metu studijose vyko kita revoliucija – skaitmeninio garso įrašymo pradžia. Philips ir Sony bendrai kūrė kompaktinio disko (CD) technologiją. Nors pirmieji CD grotuvai pasirodė tik 1982 metais, pagrindai buvo padėti būtent 1980-aisiais.
Skaitmeninis garsas veikia visiškai kitaip nei analoginis. Vietoj to, kad garso bangos būtų tiesiogiai „atkartojamos” ant juostelės ar plokštelės, jos yra „supjaustytos” į mažytės dalis ir paverstos skaičiais. CD grotuvas tuos skaičius vėl paverčia garso bangomis. Rezultatas – idealiai tikslus garsas be šlamėjimo ar kitų analoginių defektų.
Ryšių technologijų proveržis
1980 metais prasidėjo mobilių telefonų era. Motorola DynaTAC 8000X buvo pirmasis komercinės rūšies mobilus telefonas, nors jo masinis pardavimas prasidėjo tik 1983-iaisiais. Šis „plytos” dydžio įrenginys svėrė beveik kilogramą ir galėjo veikti vos 30 minučių.
Kaip veikė pirmieji mobilūs telefonai? Principas buvo panašus į radijo ryšį. Telefonas siųsdavo radijo signalus į artimiausią bazinę stotį, kuri signalą perduodavo į telefonų tinklą. Skirtumas nuo šiuolaikinių telefonų buvo tas, kad tuomet veikė tik analoginiai signalai, o pokalbio kokybė priklausė nuo atstumo iki bazinės stoties.
Tuo pat metu vystėsi ir kompiuterių tinklai. ARPANET, interneto pirmtakas, 1980 metais jungė jau dešimtis universitetų ir tyrimų centrų. Duomenų perdavimas vyko 56 kilobitų per sekundę greičiu – šiandien tai atrodytų nepakeliamai lėtai, bet tuomet tai buvo stebuklas.
Elektroninis paštas jau egzistavo, nors juo naudojosi tik nedidelė mokslininkų ir inžinierių bendruomenė. Žinučių siuntimas vyko per sudėtingas komandų eilutes, o vartotojo sąsajos, kokias žinome šiandien, dar neegzistavo.
Namų technologijų revoliucija
1980 metai atnešė ir namų technologijų revoliuciją. Mikrobangų krosnelės, kurios anksčiau buvo prabanga, tapo prieinamos vidutinio pajamų lygio šeimoms. Šių krosnelių veikimo principas paremtas mikrobangų spinduliuote – elektromagnetinės bangos priverčia vandens molekules maiste vibruoti, o trinties rezultate susidaro šiluma.
Namų kompiuteriai taip pat darė pirmąjį žingsnį į masės rinką. Commodore VIC-20, pristatytas 1980 metais, kainavo vos 300 dolerių ir buvo pirmasis kompiuteris, kurio buvo parduota daugiau nei milijonas vienetų. Jis turėjo 5 KB atminties ir galėjo rodyti 22 simbolius eilutėje – šiandien tai atrodo primityviai, bet tuomet leido žmonėms pirmą kartą patirti kompiuterių galimybes namuose.
Šie kompiuteriai dažniausiai buvo prijungiami prie įprastų televizorių, o programos buvo kraunamos iš kasetės magnetofono. Programavimas BASIC kalba buvo populiarus hobis, o vaikai mokėsi kurti paprastus žaidimus ir programėles.
Automobilių technologijų evoliucija
Automobilių pramonėje 1980 metai pažymėti elektronikos plėtra. Pirmieji elektroniniai variklio valdymo blokai (ECU) pradėjo keisti mechaninius karbiuratorius. Šie kompiuteriai, nors ir primityvūs šiuolaikiniais standartais, galėjo tiksliau kontroliuoti kuro ir oro mišinį, sumažindami išmetamų dujų kiekį ir pagerindami ekonomiškumą.
Antiblokavimo stabdžių sistema (ABS) taip pat darė pirmąjį žingsnį į masinę gamybą. Mercedes-Benz ir BMW pradėjo siūlyti šią sistemą kaip papildomą įrangą. ABS veikia paprastu principu – jutikliai stebi ratų sukimosi greitį, ir jei ratas pradeda blokuotis stabdant, sistema automatiškai atleidžia ir vėl paspaudžia stabdžius dešimtis kartų per sekundę.
Turbopūtės taip pat tapo populiaresnės. Saab ir Audi aktyviai plėtojo turbopūtės technologiją, kuri leido iš mažesnių variklių išgauti daugiau galios. Turbopūtė naudoja išmetamųjų dujų energiją papildomam oro kiekiui į variklį pumpuoti, taip didinant galią neproporcingai nepadidindama kuro sąnaudų.
Kada ateitis tapo dabarties dalimi
Žvelgiant atgal, 1980 metai buvo ne tik technologijų metai, bet ir požiūrio į technologijas keitimosi laikas. Iki tol technologijos buvo kažkas, kas egzistavo didelėse korporacijose ar vyriausybės laboratorijose. 1980-ieji pradėjo erą, kai technologijos tapo asmeninio naudojimo dalyku.
Šiandien daugelis 1980 metų technologijų atrodo senos ir primityvios, bet jos padėjo pagrindus tam, ką naudojame dabar. Jūsų išmanusis telefonas yra tiesioginė Motorola DynaTAC palikuonė. Netflix ir YouTube egzistuoja todėl, kad 1980-aisiais buvo išrastas VHS. O internetas, kuriuo naudojatės kiekvieną dieną, augo iš tų pirmųjų ARPANET eksperimentų.
Galbūt svarbiausia 1980 metų pamoka yra ta, kad technologijų sėkmė ne visada priklauso nuo techninio tobulybės lygio. VHS nugalėjo Betamax, IBM PC tapo standartu ne dėl to, kad buvo geriausias, o dėl to, kad buvo praktiškas ir prieinamas. Šis principas veikia ir šiandien – pažiūrėkite, kaip paprastas WhatsApp nugalėjo techniškesnius konkurentus, arba kaip Tesla pakeičiau automobilių pramonę ne tik dėl technologijų, bet ir dėl požiūrio į vartotoją.
1980 metų technologijos mums primena, kad kiekviena revoliucija prasideda nuo paprastų, kartais net primityvių sprendimų, kurie vėliau keičia visą pasaulį.