Kas tas dūmtraukio ventiliatorius ir kam jo reikia
Tikriausiai ne kartą pastebėjote ant stogų kyšančius keistus metalinių cilindrus su besisukančiomis dalimis arba mažus elektroninius įrenginius. Tai ir yra dūmtraukio ventiliatoriai – prietaisai, kurie padeda efektyviau pašalinti dūmus, garus ir degimo produktus iš namų šildymo sistemų.
Problema paprasta: kartais natūralios traukos dūmtraukyje tiesiog neužtenka. Ypač tai jaučiama žemų pastatų savininkams, kai vėjas pučia netinkama kryptimi, oro slėgis žemas arba dūmtraukis suprojektuotas ne visai optimaliai. Tuomet dūmai gali grįžti atgal į patalpą, o tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga sveikatai. Čia ir ateina į pagalbą ventiliatorius – jis dirbtinai sustiprina trauką, užtikrindamas, kad visi degimo produktai patikimai išeitų laukan.
Šie įrenginiai ypač populiarūs privačiuose namuose su krosnimis, židiniais, kieto kuro katilais ar net dujiniais šildytuvais. Daugiabučiuose juos taip pat montuoja, nors čia dažniau naudojami kolektyvinėms ventiliacijos sistemoms.
Kaip veikia mechaninis dūmtraukio ventiliatorius
Pats paprasčiausias ir seniausias variantas – tai mechaninis arba turbininis ventiliatorius. Jį matote kaip metalinį gaubtelį su keliomis mentelėmis viduje, kurios sukasi nuo vėjo. Principas čia genialiai paprastas: vėjas pučia į mentelės, jos sukasi ir sukuria vakuumą dūmtraukio viršuje. Šis vakuumas ir sustiprina natūralią trauką.
Tokių ventiliatorių privalumas – jiems nereikia elektros energijos. Jie veikia visiškai autonomiškai ir gali tarnauti dešimtmečius be jokio priežiūros. Tačiau yra ir minusų: ramiu oru, kai vėjo nėra, jie tiesiog stovi ir nieko nedaro. O kartais, kai vėjas pučia labai stipriai iš netinkamos pusės, gali net trukdyti normaliai traukai.
Mechaniniai ventiliatoriai paprastai gaminami iš nerūdijančio plieno arba aliuminio. Svarbiausia čia – kokybiški guoliai, kurie leistų mentelėms laisvai suktis net po kelių žiemų ant stogo. Pigūs kinų variantai dažnai sugenda po pirmųjų šalnų, kai į guolius patenka drėgmė ir juos užšaldo.
Elektriniai ventiliatoriai – kai reikia garantuoto rezultato
Daug patikimesnis sprendimas – elektrinis dūmtraukio ventiliatorius. Tai iš esmės įprastas ištraukiamasis ventiliatorius, tik pritaikytas darbui aukštoje temperatūroje ir agresyvioje aplinkoje. Jis montuojamas arba pačiame dūmtraukyje (inline ventiliatoriai), arba ant jo viršaus.
Šie įrenginiai turi elektromotorėlį, kuris suka menteles ir mechaniškai ištraukia dūmus. Jų galingumas gali būti labai skirtingas – nuo 100 iki 1000 kubinių metrų per valandą ir daugiau. Parenkant reikia atsižvelgti į dūmtraukio aukštį, skerspjūvį ir šildymo įrenginio galią.
Modernūs elektriniai modeliai turi daug naudingų funkcijų. Pavyzdžiui, temperatūros jutiklį, kuris automatiškai įjungia ventiliatorių, kai dūmtraukis įkaista. Arba greičio reguliavimą, leidžiantį pritaikyti trauką pagal poreikį. Kai kurie net gali būti valdomi išmaniuoju telefonu – galite patikrinti, ar ventiliatorius veikia, būdami atostogose.
Diegiant elektrinį ventiliatorių svarbu užtikrinti, kad jis atlaikytų aukštą temperatūrą. Kai kurie modeliai gali dirbti net 400-600 laipsnių temperatūroje, nors paprastai dūmų temperatūra būna žymiai mažesnė – apie 150-250 laipsnių. Taip pat reikia pasirūpinti, kad į motorėlį nepatektų kondensatas – tai dažna gedimų priežastis.
Montavimo ypatumai ir klaidos
Dūmtraukio ventiliatoriaus montavimas nėra raketos mokslas, bet yra keletas niuansų, kuriuos būtina žinoti. Pirmiausia – vieta. Mechaninį turbininį ventiliatorių montuojate ant pačio dūmtraukio viršaus, užmaukdami ant vamzdžio. Čia svarbu, kad jis būtų tvirtai pritvirtintas – ant stogo vėjas gali būti labai stiprus.
Elektrinis ventiliatorius gali būti montuojamas keliais būdais. Jei tai inline modelis, jis įstatomas į dūmtraukį tam tikrame aukštyje – paprastai palėpėje arba techniniame aukšte. Čia svarbu palikti prieigą techninei priežiūrai. Jei tai išorinis modelis, jis tvirtinamas ant dūmtraukio viršaus, kaip ir mechaninis.
Dažniausia klaida – per mažas ventiliatorius per dideliam dūmtraukiui. Jei dūmtraukio skerspjūvis 200 mm, o ventiliatorius skirtas 150 mm vamzdžiui, efektyvumo nebus. Reikės naudoti perėjimus, o tai sumažina našumą. Geriausia, kai ventiliatoriaus skersmuo tiksliai atitinka dūmtraukį.
Antra problema – netinkama elektros instaliacija. Ventiliatorius ant stogo dirba sunkiomis sąlygomis: drėgmė, temperatūros svyravimai, perkūnijos. Elektros kabelis turi būti tinkamas lauko sąlygoms, o pats ventiliatorius – įžemintas. Geriausias variantas – naudoti automatinį jungiklį su temperatūros jutikliu, kad ventiliatorius veiktų tik tada, kai reikia.
Kada ventiliatorius tikrai reikalingas
Ne kiekvienam namui reikia dūmtraukio ventiliatoriaus. Jei jūsų dūmtraukis tinkamo aukščio (bent 5 metrai nuo krosnis iki viršaus), tinkamo skersmens ir tiesus, natūrali trauka turėtų būti pakankama. Bet yra situacijų, kai be ventiliatoriaus tikrai neišsiversite.
Pirma – žemas pastatas. Jei gyvenate vieno aukšto namelyje, dūmtraukio aukštis gali būti vos 3-4 metrai. Tokiu atveju trauka bus silpna, ypač vėjuotomis dienomis. Ventiliatorius čia būtinas.
Antra situacija – sudėtinga dūmtraukio konfigūracija. Jei dūmtraukis turi posūkių, horizontalių ruožų ar kitų kliūčių, pasipriešinimas padidėja. Čia taip pat praverčia ventiliatorius.
Trečia – kai namas labai hermetiškas. Modernūs namai su plastikiniais langais ir gera izoliacija kartais kenčia nuo oro trūkumo. Krosnis ar katilas negali normaliai degti, nes neturi iš kur paimti oro. Ventiliatorius padeda, bet kartu reikia pasirūpinti ir oro tiekimu į patalpą.
Ketvirta – kai keičiate šildymo įrenginį į galingesnį. Jei anksčiau turėjote 15 kW katilą, o dabar įsigijote 30 kW, senas dūmtraukis gali nebesusidoroti. Vietoj brangaus dūmtraukio rekonstrukcijos galite tiesiog įdiegti ventiliatorių.
Priežiūra ir galimos problemos
Dūmtraukio ventiliatorius, kaip ir bet kuri technika, reikalauja minimalios priežiūros. Mechaniniai modeliai paprastai nekelia rūpesčių – kartą per metus verta patikrinti, ar laisvai sukasi mentelės, ar nėra korozijos požymių. Jei ventiliatorius pradeda girgždėti, tikriausiai reikia sutepti guolius. Tai galima padaryti paprastu WD-40 arba specialia aukštatemperatūrine tepaline.
Elektriniai ventiliatoriai reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio. Kas sezoną patikrinkite, ar neužsikimšo mentelės suodžiais ar dervomis. Jei ventiliatorius dirba nuolat, per metus gali susikaupti nemažai nešvarumų. Valymas paprastas – išjunkite elektros maitinimą, nuimkite apsauginį gaubtą ir šepečiu ar šluoste nuvalykite mentelės bei korpusą.
Dažna problema – kondensatas. Kai dūmtraukis šaltas, o pro jį eina karšti dūmai, ant sienelių kondensuojasi drėgmė. Ji gali tekėti žemyn ir patekti į ventiliatoriaus motorėlį. Čia padeda tinkama dūmtraukio izoliacija ir kondensato surinkimo sistema. Kai kurie ventiliatoriai turi specialų kondensato išvedimo angą – būtinai ją išveskite, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti.
Jei ventiliatorius staiga nustojo veikti, pirmiausia patikrinkite elektros maitinimą ir saugiklius. Jei elektra yra, bet ventiliatorius nesisuka, problema gali būti motorėlyje arba guoliuose. Dažnai pigių modelių motorėliai perdega po kelių metų intensyvaus darbo. Tuomet paprasčiau pakeisti visą ventiliatorių nei bandyti remontuoti.
Kainos ir gamintojų pasirinkimas
Dūmtraukio ventiliatorių kainos labai skiriasi priklausomai nuo tipo ir kokybės. Paprasčiausią mechaninį turbininį modelį galite nusipirkti už 30-50 eurų. Tai bus kinų gamybos gaminys, kuris tarnaus kelerius metus. Europos gamintojų (vokiečių, italų) mechaniniai ventiliatoriai kainuoja 100-200 eurų, bet tarnauja daug ilgiau ir veikia tyliau.
Elektriniai ventiliatoriai brangesni. Paprasčiausias modelis be jokių papildomų funkcijų kainuoja nuo 150 eurų. Vidutinės klasės ventiliatorius su temperatūros jutikliu ir greičio reguliavimu – 250-400 eurų. Profesionalūs modeliai galingoms sistemoms gali kainuoti ir 600-800 eurų.
Renkantis verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma – garantija. Geri gamintojai duoda bent 2-3 metų garantiją. Antra – triukšmo lygis. Kai kurie pigūs ventiliatoriai veikia labai garsiai, o tai gali trukdyti, ypač jei dūmtraukis šalia miegamojo. Trečia – atsarginių dalių prieinamumas. Geriau rinktis populiarių gamintojų modelius, kuriems prireikus galėsite rasti dalis.
Patikimi gamintojai – vokiečių Exodraft, italų Vortice, lenkų Darco. Iš pigesnių, bet vis tiek priimtinos kokybės – Baltur, Dinak. Kinų no-name produktų geriau vengti, nebent planuojate keisti kas kelerius metus.
Ar ventiliatorius išsprendžia visas problemas
Svarbu suprasti, kad dūmtraukio ventiliatorius nėra stebuklingas sprendimas visoms problemoms. Jei jūsų dūmtraukis blogai suprojektuotas, per platus ar per siauras, turi plyšių ar kitų konstrukcinių defektų, ventiliatorius padės, bet neišspręs problemos iki galo. Tai tarsi vaistas nuo simptomų, o ne nuo ligos priežasties.
Pavyzdžiui, jei dūmtraukis per platus, jame susidarys per daug kondensato, dūmai vėsės ir trauka bus silpna. Ventiliatorius ištrauks dūmus, bet kondensato problema išliks. Ilgainiui dūmtraukis gali pradėti irti nuo drėgmės. Tokiu atveju geriau būtų įdėti į vidų siauresnį vamzdį (įdėklą) ir tik tada montuoti ventiliatorių.
Arba kita situacija – dūmtraukyje yra plyšių, pro kurias oras įsiurbiamas iš palėpės. Ventiliatorius ištrauks dūmus, bet kartu ir daug šalto oro iš palėpės, o tai sumažins šildymo efektyvumą. Prieš montuojant ventiliatorių verta patikrinti dūmtraukio sandarumą.
Dar vienas niuansas – kai kurie šildymo įrenginiai (ypač dujiniai) labai jautrūs traukos pokyčiams. Per stipri trauka gali sukelti nestabilų degimą, padidintą dujų suvartojimą ar net automatikos gedimus. Todėl montuojant ventiliatorių prie tokių įrenginių būtina konsultuotis su specialistu ir galbūt įrengti traukos stabilizatorių.
Bet apskritai, tinkamai parinktas ir įrengtas dūmtraukio ventiliatorius tikrai gali labai pagerinti šildymo sistemos darbą. Krosnelė užsidegs greičiau, degs efektyviau, nesidūmins patalpa. Tai investicija, kuri atsipirks ne tik patogumu, bet ir saugumu – tinkama trauka reiškia, kad anglies monoksidas ir kiti pavojingi degimo produktai patikimai šalinami iš namo.