Užmirštas draugas: „Microsoft Bob” kelionė iš gėdos į nostalgijos glėbį
Kai 1995 metais „Microsoft” išleido savo draugišką vartotojo sąsajos eksperimentą, vargu ar kas nors galėjo nuspėti, kad šis spalvingas, animuotais personažais apgyvendintas virtualus namas taps vienu didžiausių technologijos giganto nesėkmių simbolių. Tačiau, kaip dažnai nutinka su nesėkmingais produktais, „Microsoft Bob” niekada visiškai neišnyko. Jis persikėlė į slaptus užkaborius, užsikonservavo kodo eilutėse ir išliko kolektyvinėje technologijų bendruomenės atmintyje kaip keistas, bet savotiškai žavus praeities reliktas.
Vaikštant po šiandienines „Windows” versijas, sunku įsivaizduoti, kad kažkur giliai operacinės sistemos kloduose vis dar galima aptikti šio keisto eksperimento pėdsakų. Tačiau „Bob” dvasia – toji naivi idėja, kad kompiuteriai turėtų bendrauti su mumis kaip draugai, o ne įrankiai – niekur nedingo. Ji tik persikūnijo į subtilesnes formas.
Trumpa gyvenimo istorija: kas buvo tas keistuolis „Bob”?
„Microsoft Bob” gimė iš kilnių ketinimų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje kompiuteriai vis dar atrodė bauginantys daugeliui žmonių. Komandų eilutės, sudėtingos sąsajos ir nesuprantami klaidų pranešimai atbaidydavo naujokus. „Microsoft” norėjo sukurti kažką, kas kompiuterį paverstų jaukia, draugiška erdve.
Taip gimė idėja apie virtualų namą. Įsivaizduokite – užuot matę abstrakčias piktogramas darbalaukyje, jūs patenkate į jaukų svetainės kambarį. Ant sienos kabo laikrodis (laikrodžio programa), ant stalo guli užrašų knygelė (teksto redaktorius), o šalia laiškų dėžutė (elektroninis paštas). Kiekviename kambaryje jus pasitinka animuoti asistentai – šuo Roveras, triušis Rubis ar katinas Blyksnis – siūlantys pagalbą ir patarimus.
Melinda French (vėliau tapusi Melinda Gates) vadovavo šiam projektui, tikėdama, kad toks „socialinis” kompiuterio naudojimo būdas padės įveikti technofobiją. Deja, kai „Bob” pasirodė 1995 metais už 99 dolerius, jis susidūrė su didžiule problema – jam reikėjo galingesnio kompiuterio, nei daugelis žmonių tuo metu turėjo. Be to, vartotojai greitai pajuto, kad animuoti personažai tapo labiau erzinantys nei pagalbiniai, o navigacija po virtualų namą buvo lėtesnė nei įprastoje sąsajoje.
Po metų „Microsoft” tyliai nutraukė produkto gamybą. Tačiau „Bob” jau buvo palikęs savo pėdsaką kompanijos DNR.
Šešėlinis gyvenimas: kaip „Bob” išliko „Windows” sistemoje
Kai produktas oficialiai mirė, jo dvasia persikėlė į kitas „Microsoft” programas. Ryškiausias „Bob” palikimas buvo pagalbininkas „Clippy” – tas erzinantis sąvaržėlės pavidalo asistentas, kuris „Office” programose nuolat siūlydavo pagalbą, kurios niekas neprašė. Tačiau „Bob” pėdsakai buvo kur kas gilesni.
Įdomu tai, kad „Bob” naudota šriftų sistema „MS Sans Serif” tapo „Comic Sans” – vienu labiausiai nekenčiamų, bet kartu ir plačiausiai naudojamų šriftų pasaulyje. Jis buvo sukurtas specialiai „Bob” burbulams, bet nespėjo būti integruotas į galutinę versiją, todėl vėliau atsirado „Windows 95″ sistemoje.
Dar įdomesnis faktas – „Bob” technologijos buvo integruotos į „Windows XP” aktyvacijos sistemą. Taip, tas pats algoritmas, kuris generuodavo unikalius aktyvacijos kodus, buvo sukurtas „Bob” projekto metu. Kai kurie programuotojai tvirtina, kad net „Windows XP” paieškos šuniukas buvo subtilus nusilenkimas „Bob” asistentui Roveriui.
Dar giliau pasirausus, galima aptikti, kad „Windows Vista” ir „Windows 7″ užsklandų animacijose buvo panaudotos kai kurios „Bob” vizualinės koncepcijos. O „Windows 8″ bandymas sukurti plytelėmis grįstą sąsają buvo savotiškas grįžimas prie „Bob” idėjos apie supaprastintą, vizualiai orientuotą navigaciją.
Slaptieji kodai: „Easter eggs” ir paslėptos nuorodos
„Microsoft” programuotojai visada mėgo įterpti vadinamuosius „Easter eggs” – slaptas funkcijas ar nuorodas, kurias galima atrasti tik žinant specialias komandų sekas. „Bob” nebuvo išimtis, ir keli jo elementai buvo įamžinti kaip tokios paslėptos staigmenos.
„Windows XP” buvo galima rasti slaptą nuorodą į „Bob”, įvedus tam tikrą komandų seką registrų redaktoriuje. Tai atskleisdavo mažą animaciją, kurioje šuniukas Roveris trumpam pasirodydavo ekrano kampe. Programuotojai tai vadino „dvasios pasirodymu” – subtiliu priminimo, kad „Bob” vis dar yra sistemoje, būdu.
„Windows Vista” taip pat turėjo panašų „Easter egg”, nors jį buvo dar sunkiau aktyvuoti. Viename iš sistemos atnaujinimų buvo įtraukta galimybė pakeisti standartinį paieškos asistentą į Roverį – tiesioginę nuorodą į „Bob” laikų personažą.
Dar įdomiau tai, kad „Microsoft Office” iki pat 2003 versijos turėjo paslėptą žaidimą, kuriame buvo galima pamatyti visą „Bob” personažų galeriją. Šį žaidimą buvo galima pasiekti tik atlikus sudėtingą veiksmų seką „Excel” programoje.
Šie slapti elementai buvo tarsi programuotojų meilės laiškai produktui, kuris, nepaisant komercinės nesėkmės, jiems išliko artimas. Tai buvo jų būdas užtikrinti, kad „Bob” niekada visiškai neišnyktų iš skaitmeninės erdvės.
Dirbtinio intelekto šaknys: nuo „Bob” iki šiuolaikinių asistentų
Nors „Bob” atrodė primityvus ir naivus, jis buvo vienas pirmųjų bandymų sukurti tai, ką šiandien vadiname dirbtinio intelekto asistentais. Idėja, kad kompiuteris turėtų ne tik vykdyti komandas, bet ir bendrauti su vartotoju draugišku, žmogišku būdu, buvo revoliucinė.
„Bob” asistentai buvo suprogramuoti reaguoti į vartotojo veiksmus, prisiminti ankstesnius pasirinkimus ir siūlyti pagalbą remiantis kontekstu. Tai buvo primityvus, bet konceptualiai svarbus žingsnis link to, ką šiandien matome „Siri”, „Alexa” ar „Google Assistant” pavidalu.
Įdomu tai, kad „Microsoft” niekada visiškai neatsisakė šios idėjos. Po „Bob” nesėkmės jie sukūrė „Microsoft Agent” technologiją, kuri leido programuotojams integruoti animuotus asistentus į savo programas. Ši technologija vėliau evoliucionavo į „Microsoft Speech Recognition” ir galiausiai tapo „Cortana” – „Microsoft” balso asistentu.
Kai kurie „Bob” kūrėjai vėliau dirbo prie „Microsoft Research” projektų, susijusių su natūralios kalbos apdorojimu ir vartotojo sąsajų personalizavimu. Šie tyrimai padėjo pamatus tam, ką šiandien vadiname konversacine dirbtinio intelekto sąsaja.
Taigi, nors „Bob” kaip produktas žlugo, jo koncepcija – kad technologija turėtų būti draugiška, intuityvi ir žmogiška – išliko ir tapo šiuolaikinių dirbtinio intelekto sprendimų pagrindu.
Kultūrinis renesansas: kaip „Bob” tapo kulto objektu
Laikui bėgant, „Microsoft Bob” patyrė keistą transformaciją – iš technologinės nesėkmės jis virto savotišku kulto objektu. Technologijų entuziastai, programuotojai ir dizaineriai pradėjo žiūrėti į jį su nostalgija ir netgi tam tikra pagarba.
Šiandien originalios „Microsoft Bob” kopijos yra vertingos kolekcininkų prekės, kurių kaina aukcionuose gali siekti kelis šimtus dolerių. Technologijų muziejai, tokie kaip Kompiuterių istorijos muziejus Kalifornijoje, laiko „Bob” svarbiu eksponatu, iliustruojančiu ankstyvąsias pastangas humanizuoti kompiuterių sąsajas.
Internete egzistuoja ištisi forumai ir bendruomenės, skirtos „Bob” atminimui. Entuziastai kuria emuliatorius, leidžiančius paleisti šią programinę įrangą šiuolaikiniuose kompiuteriuose, ir dalijasi prisiminimais apie savo patirtis su šiuo keistuolišku produktu.
Net akademiniame pasaulyje „Bob” tapo studijų objektu. Vartotojo sąsajos dizaino kursuose jis dažnai analizuojamas kaip pavyzdys, kaip gerų ketinimų vedama inovacija gali nukrypti nuo kelio, bet kartu pasėti svarbias idėjas ateities technologijoms.
Praktiniai patarimai: kaip atrasti „Bob” pėdsakus savo kompiuteryje
Jei esate smalsuolis ir norite patys patyrinėti „Microsoft Bob” palikimą savo kompiuteryje, štai keletas praktinių patarimų:
1. Ieškokite „Comic Sans” šrifto – šis šriftas, sukurtas „Bob” projektui, vis dar yra kiekviename „Windows” kompiuteryje. Pabandykite sukurti dokumentą naudodami šį šriftą ir pagalvokite, kaip jis būtų atrodęs originaliuose „Bob” dialogo burbuluose.
2. Patyrinėkite „Windows” pagalbos sistemas – nors „Clippy” ir kiti „Office” asistentai jau seniai išnyko, jų koncepcija – kontekstinė pagalba – vis dar yra „Windows” pagalbos sistemų pagrindas. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip sistema bando numatyti jūsų poreikius.
3. Įsidiekite „Bob” emuliatorių – internete galima rasti neoficialių „Microsoft Bob” emuliatorių, leidžiančių išbandyti šią programinę įrangą šiuolaikiniame kompiuteryje. Tai puikus būdas pajusti, kaip atrodė kompiuterių naudojimas prieš 25 metus.
4. Paieškokite „Easter eggs” senesnėse „Windows” versijose – jei turite prieigą prie „Windows XP” ar „Vista”, pabandykite paieškoti anksčiau minėtų slaptų nuorodų į „Bob”. Internete galima rasti detalias instrukcijas, kaip tai padaryti.
5. Išbandykite „Microsoft 365″ Kopilot – šis šiuolaikinis dirbtinio intelekto asistentas yra tolimas „Bob” palikuonis. Atkreipkite dėmesį, kaip jis bando būti draugiškas ir pagalbingas, bet kartu vengia būti įkyrus – tai pamoka, išmokta iš „Bob” ir „Clippy” laikų.
Skaitmeniniai vaiduokliai: kodėl negalime atsisveikinti su praeitimi
Technologijų pasaulyje niekas nemiršta visiškai. Kodas persirašo, idėjos evoliucionuoja, bet skaitmeniniai artefaktai išlieka – kartais akivaizdžiai, kartais paslėpti giliai sistemos kloduose. „Microsoft Bob” istorija primena mums, kad net ir didžiausios nesėkmės gali tapti svarbiais inovacijų katalizatoriais.
Kai šiandien bendraujame su savo išmaniaisiais telefonais, kalbame su virtualiaisiais asistentais ar naršome po intuityvias programėlių sąsajas, mes naudojamės patirtimi, įgyta iš tokių eksperimentų kaip „Bob”. Kiekvienas nerangus animuotas šuo, kiekvienas erzinantis sąvaržėlės pavidalo asistentas buvo žingsnis link geresnio žmogaus ir kompiuterio ryšio.
Galbūt todėl „Microsoft” niekada visiškai neištrynė „Bob” iš savo sistemų. Jie leido jam išlikti – kaip priminimą, kaip įspėjimą, kaip įkvėpimo šaltinį. Kažkur giliai jūsų kompiuteryje, tarp milijonų kodo eilučių, vis dar gyvena maža „Bob” dalelė, tyliai laukianti, kol kas nors vėl atkreips į ją dėmesį.
O mes, technologijų vartotojai ir kūrėjai, turėtume retkarčiais prisiminti šiuos skaitmeninius vaiduoklius. Jie primena mums, kad kelias į inovacijas nėra tiesus, kad kartais turime suklysti, kad galėtume atrasti kažką nuostabaus. „Microsoft Bob” galbūt buvo nesėkmė, bet jo dvasia – noras padaryti technologiją draugiškesnę, žmogiškesnę, prieinamesnę – išlieka technologijų evoliucijos šerdimi.