Kaip garsas tapo ginklu žaidimų pasaulyje
Prisimenu, kaip prieš kokius dešimt metų žaisdamas šaudykles naudojau paprasčiausias kolonėles už dešimt eurų. Maniau, kad tai visiškai pakanka – girdžiu šūvius, sprogimus, muzikuką fone, ko dar reikia? Tačiau viskas pasikeitė, kai draugas davė išbandyti savo žaidimų ausines. Staiga pradėjau girdėti priešų žingsnius už nugaros, tiksliai nustatyti, iš kurios pusės artėja pavojus, o kiekvienas garsas įgavo naują dimensiją. Tai buvo lyg perėjimas nuo juodai baltos televizijos prie 4K ekrano.
Šiandien žaidimų ausinės – tai ne paprastas aksesuaras, o sudėtinga technologinė sistema, kurioje susipina akustika, elektronika, ergonomika ir net psichologija. Šios technologijos vystymasis pastarąjį dešimtmetį buvo tiesiog stulbinantis, o konkurencija tarp gamintojų privertė ieškoti vis naujų sprendimų, kaip perteikti garsą tiksliau, erdviau ir įtraukiančiau.
Garsiakalbių technologijos – širdis, kuri kuria garsą
Pats svarbiausias elementas bet kuriose ausinėse – tai garsiakalbiai arba, kaip juos vadina specialistai, draiversiai. Žaidimų ausinėse dažniausiai naudojami dinaminiai garsiakalbiai, kurių veikimo principas iš esmės nepasikeitė nuo pat išradimo. Tai magnetinė ritė, pritvirtinta prie membranos, kuri juda elektros srovės įtakoje ir sukuria garso bangas.
Tačiau velnias slypi detalėse. Žaidimų ausinėse naudojami draiversiai būna nuo 30 iki 50 milimetrų skersmens – didesni nei įprastose muzikos ausinėse. Kodėl? Didesnis draiveris gali perduoti žemesnius dažnius, o tai svarbu norint pajusti tuos epišką sprogimų dundėjimą ar automobilio variklio riaumojimą. Kartu jis gali tiksliau atkurti erdvinį garsą, nes turi didesnį paviršiaus plotą ir gali kurti sudėtingesnius garso bangų frontus.
Kai kurie gamintojai eksperimentuoja su plokščiosiomis magnetinėmis ausinėmis, kuriose vietoj tradicinės ritės naudojama plona plėvelė su įmontuotais laidininkais. Tokios ausinės gali perduoti detalesnį garsą, bet jos brangesnės gaminti ir dažniausiai reikalauja stipresnio stiprintuvo. Todėl jos labiau paplitusios audiofiliškose ausinėse nei žaidimų segmente.
Erdvinio garso magija – kaip dvi ausinės sukuria trimatį pasaulį
Čia prasideda tikroji magija. Mes turime tik dvi ausis, bet galime tiksliai nustatyti, iš kur ateina garsas – ne tik iš kairės ar dešinės, bet ir iš priekio, užpakalio, viršaus ar apačios. Kaip tai veikia? Mūsų smegenys analizuoja laiko skirtumą, kuriuo garsas pasiekia kiekvieną ausį, garso intensyvumo skirtumus ir tai, kaip garsas keičiasi praeidamas pro mūsų galvą ir ausis.
Žaidimų ausinių gamintojai naudoja šias žinias kurdami erdvinio garso technologijas. Paprasčiausias variantas – stereo garsas, kuriame skirtingi signalai siunčiami į kairę ir dešinę ausį. Bet tai per maža žaidimams, kur reikia tiksliai žinoti, ar priešas slenka iš kairės priekio, ar iš dešinės užpakalio.
Todėl atsirado virtualaus erdvinio garso technologijos. Dolby Atmos, DTS Headphone:X, Windows Sonic, THX Spatial Audio – visi šie sprendimai naudoja HRTF (Head-Related Transfer Function) algoritmą. Tai skamba sudėtingai, bet iš esmės sistema imituoja, kaip garsas keistųsi realybėje, atsižvelgdama į galvos ir ausų formą. Programinė įranga modifikuoja garsą taip, kad jūsų smegenys “patikėtų”, jog girdite tikrą erdvinį garsą.
Kai kurios aukščiausios klasės ausinės netgi leidžia nusiskaityti jūsų ausų formą ir sukurti asmeninį HRTF profilį. Tai panašu į tai, kaip akiniai pritaikomi konkrečiam žmogui – rezultatas būna tiksliai pritaikytas jums.
Mikrofonų evoliucija – nuo krepšinio iki studijinio garso
Pirmosios žaidimų ausinės turėjo mikrofoniukus, kurie veikė maždaug kaip bulvės. Garsas būdavo dūzgiantis, triukšmingas, ir dažnai draugai klausdavo: “Ar tu iš tunnelio kalbi?” Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė.
Moderniose žaidimų ausinėse naudojami kondensatoriniai mikrofonai su kardioidiniu arba superkardioidiniu garso fiksavimo šablonu. Tai reiškia, kad mikrofonas labiausiai jautrus garsui, ateinančiam iš priekio, ir ignoruoja šoninius bei užpakalinius triukšmus. Tai labai svarbu, kai žaidžiate kambaryje su veikiančiu kompiuteriu, kurio ventiliatoriai ūžia kaip lėktuvas.
Dar įdomesnis dalykas – triukšmo slopinimo technologijos. Kai kurios ausinės naudoja dvigubą mikrofonų sistemą: vienas mikrofonas fiksuoja jūsų balsą, kitas – aplinkos triukšmą. Tada programinė įranga išskaičiuoja triukšmą iš pagrindinio signalo. Rezultatas – jūsų komandos draugai girdi tik jūsų balsą, net jei šalia ūžia dulkių siurblys.
Yra ir AI pagrindu veikiančios triukšmo slopinimo sistemos, kurios mokosi atskirti žmogaus balsą nuo kitų garsų. Jos gali pašalinti net klaviatūros kliksinėjimą ar šuns lojimą fone, kas anksčiau buvo neįmanoma.
Belaidės technologijos – laisvė be kompromisų
Ilgą laiką belaidės žaidimų ausinės buvo kompromisas. Taip, jūs gavote laisvę judėti be kabelio, bet už tai mokėjote garso kokybe, vėlavimu ir nuolatiniu rūpesčiu dėl baterijos. Šiandien situacija pasikeitė tiek, kad daugelis profesionalių žaidėjų renkasi belaidį variantą.
Pagrindinė technologija – 2.4 GHz bevielis ryšys per USB dongle’ą. Tai ne Bluetooth! Bluetooth turi per didelį vėlavimą žaidimams – maždaug 100-200 milisekundžių. Tai gali atrodyti nedaug, bet kai šaudote ir garsas atsilieka nuo vaizdo, tai jaučiama ir trukdo. Dedikuotas 2.4 GHz ryšys sumažina vėlavimą iki 20-30 milisekundžių, kas praktiškai nejuntama.
Naujausios ausinės naudoja dar pažangesnius sprendimus. Pavyzdžiui, kai kurios turi kelių kanalų ryšį, kuris automatiškai perjungia dažnius, jei aptinka trukdžius. Kitos naudoja kompresijos algoritmus, kurie sumažina duomenų kiekį neprarandant kokybės. Yra net tokių, kurios gali vienu metu jungtis prie kelių įrenginių – kompiuterio ir telefono – ir automatiškai perjungti šaltinius.
Baterijos tapo galingesnės ir efektyvesnės. Jei prieš penkerius metus 10 valandų veikimo laikas buvo įspūdingas rezultatas, tai dabar 30-50 valandų yra įprastas standartas. Kai kurios ausinės turi greitojo įkrovimo funkciją – 15 minučių įkrovimas duoda 5-6 valandas veikimo.
Aktyvus triukšmo slopinimas žaidimų ausinėse
ANC (Active Noise Cancellation) technologija, kuri tapo populiari muzikos ausinėse, pamažu ateina ir į žaidimų segmentą. Bet čia yra viena problema – žaidimams reikia girdėti aplinką! Jei žaidžiate varžybose ir visiškai užsiblokuojate išorinius garsus, galite neišgirsti durų skambučio, telefono ar net gaisro signalizacijos.
Todėl žaidimų ausinėse ANC dažnai veikia šiek tiek kitaip. Sistema slopina tik nuolatinį, monotonišką triukšmą – ventiliatorių ūžesį, oro kondicionieriaus gausimą, eismo triukšmą už lango. Bet staigūs, svarbūs garsai praleidžiami. Kai kurios ausinės turi “transparency” režimą, kuris net sustiprina išorinius garsus, kad galėtumėte greitai susikalbėti su kuo nors nesiimdami ausinių.
Įdomu tai, kad ANC technologija gali pagerinti ir garso kokybę žaidimuose. Kai ausinės aktyviai slopina išorinį triukšmą, jums nereikia kelti garsumo taip aukštai, o tai reiškia mažesnį iškraipymą ir sveikesnes ausis ilgalaikėje perspektyvoje.
Haptinė grįžtamoji reakcija – kai jauti tai, ką girdi
Naujausia tendencija žaidimų ausinėse – haptiniai draiversiai, kurie prideda vibracijas prie garso. Tai ne tas pats kaip pigios ausinės su vibruojančiais garsiakalbiais, kurie tiesiog drebina visą konstrukciją. Modernioje haptinėje technologijoje naudojami atskiri, tikslūs aktuatoriai, kurie sinchronizuojami su žemo dažnio garsais.
Kai žaidime sprogsta granata, jūs ne tik girdite sprogimą, bet ir jaučiate jo “smūgį”. Kai šaunate iš ginklo, jaučiate atatrankos vibracijas. Tai prideda papildomą imersijos lygį, kuris ypač veiksmingas simuliatoriuose ir šaudyklose.
Technologija veikia analizuodama garso signalą realiuoju laiku ir išskiriant žemo dažnio komponentus. Tada šie signalai siunčiami į haptinį draiveį, kuris sukuria atitinkamas vibracijas. Sudėtingesnės sistemos net gali kurti skirtingo intensyvumo vibracijas kiekvienoje ausinėje, priklausomai nuo to, iš kurios pusės ateina garsas.
Tiesa, ši technologija dar nėra tobula. Ji padidina ausinių svorį, vartoja papildomą energiją ir gali būti erzinanti ilgai žaidžiant. Bet tai įdomus eksperimentas, kuris gali tapti standartu ateityje.
Programinė įranga – nematomasis žaidėjas
Šiuolaikinės žaidimų ausinės be geros programinės įrangos yra kaip sportinis automobilis be gero vairuotojo. Gamintojai kuria vis sudėtingesnes programas, kurios leidžia tiksliai konfigūruoti kiekvieną garso aspektą.
Ekvalaizeris – tai pagrindas. Bet ne tas paprastas 5 juostų ekvalaizeris iš 2000-ųjų, o 10-20 juostų sistema su iš anksto paruoštais profiliais skirtingiems žaidimų žanrams. Šaudyklėms – pabrėžti aukštus dažnius, kad geriau girdėtumėte žingsnius. Lenktynėms – sustiprinti žemus dažnius, kad jaustumėte variklio galią. Vaidmenų žaidimams – subalansuotas profilis, kuris perteikia visą garso spektrą.
Dar įdomesnės funkcijos – garso kompresija, kuri sumažina skirtumą tarp tylių ir garsių garsų. Tai leidžia girdėti subtilias detales nepakenkiant ausims per garsiais sprogimais. Arba garso normalizacija, kuri automatiškai reguliuoja garsumą, kad viskas būtų vienodame lygyje.
Kai kurios programos turi net AI pagrindu veikiančias funkcijas, kurios analizuoja žaidimą realiuoju laiku ir automatiškai optimizuoja garso nustatymus. Pavyzdžiui, sistema gali atpažinti, kad žaidžiate šaudyklę, ir automatiškai perjungti į atitinkamą profilį.
Ką reikėtų žinoti renkantis ir naudojant
Dabar, kai suprantame, kaip visa tai veikia, galime kalbėti apie praktinius dalykus. Pirmiausia – ne visada brangiausios ausinės yra geriausios būtent jums. Jei žaidžiate tik strateginius žaidimus, jums nereikia super tikslaus erdvinio garso. Jei daugiausia klausotės muzikos, galbūt geriau rinktis universalesnius modelius.
Patogumas yra kritiškai svarbus. Geriausia technologija nieko neverti, jei po valandos ausinės spaudžia galvą ar kaitina ausis. Idealiu atveju reikėtų išbandyti ausines prieš perkant. Atkreipkite dėmesį į pagalvėlių medžiagą – dirbtinis oda atrodo gražiau, bet audinys geriau vėdina. Taip pat į galvos lanko reguliavimą ir bendrą svorį.
Dėl laidinio ar belaidžio – jei turite gerą USB dongle’ą ir ausinės palaiko žemo vėlavimo režimą, skirtumas bus minimalus. Bet jei planuojate žaisti varžybose, kai kiekviena milisekundė svarbi, laidinis variantas vis dar šiek tiek pranašesnis. Nors, tiesą sakant, šiuolaikinės belaidės ausinės yra tokios geros, kad net profesionalai pradeda jas naudoti.
Garso kokybės atžvilgiu – pasitikėkite savo ausimis, ne specifikacijomis. Dažnių diapazonas 20Hz-20kHz arba 10Hz-40kHz praktiškai nieko nereiškia, nes žmogus vis tiek negirdi už šių ribų. Svarbiau, kaip skamba vidutiniai dažniai, kur yra žmogaus balsas ir dauguma žaidimų garsų.
Priežiūra taip pat svarbi. Pagalvėles reikia periodiškai valyti, nes jos surenka prakaitą ir purvą. Kai kuriose ausinėse jas galima nuimti ir plauti. Mikrofoną taip pat verta kartais nuvalyti, nes ant jo kaupiasi dulkės. O belaidžių ausinių baterija tarnaus ilgiau, jei nelauksit, kol ji visiškai išsikraus – geriau įkrauti, kai lieka 20-30%.
Dar vienas dalykas – garsumas. Daugelis žmonių klauso per garsiai, o tai ilgainiui kenkia klausai. Jei po žaidimo sesijos ausys šniokščia ar jaučiate diskomfortą, tai ženklas, kad garsas per stiprus. Geresnė taktika – naudoti kokybiškas ausines su geru triukšmo izoliacija ir klausytis vidutinišku garsumu. Taip ir girdėsite viską, ir ausys bus sveikos.
Žaidimų ausinių pasaulis nuolat keičiasi ir tobulėja. Tai, kas šiandien atrodo kaip pažangiausia technologija, rytoj gali tapti standartu. Bet pagrindinis principas lieka tas pats – geras garsas žaidimuose ne tik padidina malonumą, bet ir suteikia realų pranašumą. Kai tiksliai girdi priešo žingsnius, greičiau reaguoji į pavojų ir geriau orientuojiesi žaidimo pasaulyje. Tai investicija, kuri atsipirksta ne tik geresniais rezultatais, bet ir didesniu įsitraukimu į žaidimą. O ar ne dėl to mes visi žaidžiame?