Prieš išmaniuosius telefonus užkariaujant pasaulį, buvo mažas, bet revoliucingai svarbus įrenginys – asmeninis skaitmeninis asistentas, arba PDA (Personal Digital Assistant). Šie kompaktiški prietaisai tapo tikrais verslo žmonių ir technologijų entuziastų palydovais devintojo dešimtmečio viduryje ir klestėjo iki pat 2000-ųjų pradžios. Nors šiandien jie atrodo kaip technologijų muziejaus eksponatai, PDA buvo tikri pirmtakai, padėję formuoti šiuolaikinių mobiliųjų įrenginių koncepciją.
Kaip gimė kišeninis kompiuteris
PDA istorija prasidėjo 1984 metais, kai Psion kompanija išleido Psion Organiser – pirmąjį komercinį kišeninį kompiuterį. Tačiau tikroji PDA era prasidėjo 1996 metais su Palm Pilot išleidimu. Šis įrenginys buvo revoliucinis ne dėl savo galių, o dėl paprastumo ir patikimumo.
Palm Pilot kūrėjas Jeff Hawkins turėjo aiškią viziją: sukurti įrenginį, kuris tilptų į marškinių kišenę ir galėtų pakeisti popierinį darbotvarkės knygutę. Jis net nešiojosi medinį prototipą kišenėje, kad išbandytų, kaip jaustųsi naudojant tikrą prietaisą. Šis dėmesys detalėms ir vartotojo patirčiai padėjo Palm tapti PDA rinkos lyderiu.
Konkurencija netruko atsirasti. Microsoft sukūrė Windows CE operacinę sistemą, kuri buvo naudojama įvairiuose PDA, tokiuose kaip Compaq iPAQ ir HP Jornada. Šie įrenginiai buvo galingesni už Palm, bet ir sudėtingesni naudoti.
Technologinis PDA vidurys
PDA technologija buvo fascinuojančiai paprasta, bet kartu ir pažangi savo laikams. Širdyje buvo mažagalis procesorius, paprastai veikiantis 16-33 MHz dažniu – šiandien tai atrodo juokingai lėtai, bet tuomet to pakako pagrindinėms funkcijoms.
Atmintis buvo tikras iššūkis. Ankstyvieji PDA turėjo vos 128 KB arba 512 KB RAM atminties. Duomenys buvo saugomi flash atmintyje arba specialiose atminties kortelėse. Palm naudojo savo CompactFlash korteles, o vėliau – SD korteles, kurios tapo standartu.
Ekranas buvo vienas svarbiausių komponentų. Dauguma PDA naudojo monochrominius LCD ekranus su 160×160 pikselių raiška. Vėliau atsirado spalvoti ekranai, bet jie gerokai sumažindavo baterijos veikimo laiką. Ekranas buvo jutiklinis, bet ne toks, kokį žinome šiandien – jis reaguodavo tik į spaudimą specialiu rašikliu.
Baterijos technologija buvo kitas svarbus aspektas. Palm PDA galėjo veikti iki mėnesio su dviem AAA baterijomis, nes procesorius buvo optimizuotas energijos taupymui ir daugumą laiko „miegojo”. Windows CE įrenginiai naudojo ličio jonų baterijas, bet jų veikimo laikas buvo gerokai trumpesnis.
Graffiti – rašymo revoliucija
Viena inovatyviausių PDA funkcijų buvo teksto įvedimas. Palm sukūrė Graffiti – specialų rašymo būdą, kai raidės buvo rašomos supaprastintais brūkšniais. Pavyzdžiui, raidė „A” buvo rašoma kaip vienas brūkšnys iš apačios kairės į viršų dešinę, o paskui trumpas horizontalus brūkšnys.
Iš pradžių Graffiti atrodė keistas ir nepatogus, bet išmokus jį naudoti, tekstą buvo galima įvesti gana greitai. Svarbu buvo rašyti tiksliai nurodytoje ekrano srityje ir laikytis griežtų taisyklių – sistema neatpažindavo „laisvojo stiliaus” rašymo.
Windows CE PDA siūlė kitokį sprendimą – virtualų klaviatūrą ekrane arba rašymo atpažinimą, kuris bandė suprasti įprastą rašyseną. Deja, šie sprendimai buvo mažiau patikimi ir dažnai sukeldavo frustraciją.
Sinchronizacija – tiltas tarp pasaulių
PDA tikroji jėga atsiskleidė sinchronizuojant duomenis su staliniu kompiuteriu. Tai buvo revoliucinga koncepcija – galėti turėti tuos pačius kontaktus, kalendorių ir užrašus tiek kompiuteryje, tiek kišeniniame įrenginyje.
Sinchronizacija vyko per specialų HotSync kabelį, kuris jungė PDA su kompiuterio nuosekliuoju (serial) arba USB portu. Procesas buvo paprastas: įdėdavai PDA į specialų stovą, paspausdavai mygtuką ir duomenys automatiškai sinchronizuodavosi abiem kryptimis.
Palm HotSync buvo ypač patikimas – jis mokėjo išspręsti konfliktus, kai tie patys duomenys buvo keičiami abiejuose įrenginiuose. Sistema leisdavo vartotojui pasirinkti, kurią versiją palikti, arba išsaugoti abi versijas.
Microsoft ActiveSync Windows CE įrenginiams buvo galingesnis, bet ir sudėtingesnis. Jis galėjo sinchronizuoti ne tik pagrindinius duomenis, bet ir failus, el. paštą, net kai kurias programas.
Programos ir galimybės
Nors PDA turėjo ribotus resursus, programų pasirinkimas buvo stebėtinai platus. Palm OS turėjo tūkstančius programų – nuo paprastų žaidimų iki sudėtingų verslo aplikacijų.
Populiarios buvo finansų valdymo programos, tokios kaip Quicken, leidžiančios sekti išlaidas ir pajamas. Žaidimų pasirinkimas buvo platus – nuo paprastų kortų žaidimų iki sudėtingesnių strategijos žaidimų. Buvo net e-knygų skaityklių, leidžiančių skaityti literatūrą mažame ekrane.
Windows CE PDA turėjo dar daugiau galimybių – jie galėjo paleisti supaprastintas Microsoft Office versijas, leisdamos redaguoti Word dokumentus ir Excel lenteles. Tai buvo didžiulis pranašumas verslo vartotojams.
Vėliau atsirado PDA su belaidžio ryšio galimybėmis. Palm VII turėjo integruotą belaidį modemą, leidžiantį gauti el. paštą ir naršyti supaprastintose interneto svetainėse. Tai buvo pirmieji žingsniai link šiuolaikinių išmaniųjų telefonų.
Kodėl PDA išnyko
PDA žlugimas buvo greitas ir nenumatytas. 2007 metais Apple išleido iPhone, kuris iš esmės sujungė PDA funkcionalumą su mobiliuoju telefonu. Staiga atskiras PDA prietaisas tapo nereikalingas – kodėl nešiotis du įrenginius, kai vienas gali atlikti abiejų funkcijas?
iPhone turėjo keletą sprendžiamųjų pranašumų: tikrą interneto naršyklę, el. pašto klientą, muzikos grotuvą ir, svarbiausia, telefoną. Jutiklinis ekranas buvo revoliucinis, o programų parduotuvė suteikė neribotų galimybių.
Palm bandė prisitaikyti su Palm Pre 2009 metais, bet buvo per vėlu. Rinka jau buvo padalinta tarp iPhone ir Android telefonų. Windows Mobile taip pat bandė išlikti, bet Microsoft galiausiai pripažino pralaimėjimą ir sukūrė visiškai naują Windows Phone platformą.
PDA palikimas šiuolaikiniame pasaulyje
Nors PDA kaip atskiri įrenginiai išnyko, jų poveikis šiuolaikinėms technologijoms yra milžiniškas. Beveik visos PDA koncepcijos persikėlė į išmaniuosius telefonus: jutiklinis ekranas, programų parduotuvės, duomenų sinchronizacija, kišeninis internetas.
Palm webOS operacinė sistema, nors ir nepavykusi komerciniu požiūriu, įvedė daugelį inovacijų, kurios vėliau buvo perimtos iOS ir Android. Kortelių sistema, gestikuliacijos navigacija, fono programų valdymas – visa tai pirmą kartą pasirodė webOS.
Šiandien kai kurios PDA funkcijos vis dar naudojamos specializuotose srityse. Medicinos sektorius ilgai naudojo PDA pacientų duomenų valdymui. Logistikos ir sandėliavimo srityse naudojami panašūs įrenginiai su brūkšninių kodų skaitytuvais. Kai kurie verslo sprendimai vis dar remiasi PDA principais – paprastumas, patikimumas ir ilgas baterijos veikimo laikas.
Įdomu, kad kai kurie PDA elementai sugrįžta moderniais pavidalais. Apple Pencil ir Samsung S Pen primena senus stylus rašiklius, tik daug pažangesnius. iPad Pro su klaviatūra funkcionalumu primena senos Windows CE PDA su išorinėmis klaviatūromis.
PDA mokė mus, kad technologijos sėkmė priklauso ne tik nuo galių, bet ir nuo paprastumo. Palm sėkmė buvo pagrįsta principu „daryti mažiau, bet geriau”, o tai yra pamoka, kurią Apple puikiai išmoko kurdama iPhone. PDA taip pat parodė, kad vartotojai nori ne tik vartoti informaciją, bet ir ją kurti bei redaguoti mobiliuose įrenginiuose – koncepcija, kuri šiandien atrodo savaime suprantama, bet 1990-aisiais buvo revoliucinga.