Kas yra tas rašalinis spausdintuvas ir kodėl jis vis dar populiarus
Rašalinis spausdintuvas – tai įrenginys, kuris tikriausiai stovi jūsų namuose, biure ar mokykloje, ir kuris reguliariai jums primena apie save, kai reikia pakeisti brangius kasetės. Bet kaip iš tikrųų veikia šis technologinis stebuklas, kuris sugeba perkelti kompiuterio ekrane matytą vaizdą ant popieriaus lapo?
Rašaliniai spausdintuvai atsirado maždaug 1980-aisiais ir greitai tapo namų vartotojų favoritu. Priežastis paprasta – jie buvo gerokai pigesni už lazerius ir sugėbėjo spausdinti spalvotus vaizdus. Šiandien, net ir su visais išmaniaisiais telefonais bei planšetėmis, rašaliniai spausdintuvai vis dar išlieka aktualūs. Kodėl? Nes kartais tiesiog reikia turėti fizinę kopiją – ar tai būtų bilietas į koncertą, namų darbai ar nuotrauka iš atostogų.
Pagrindinis skirtumas tarp rašalinio ir lazerinio spausdintuvo yra tai, kaip jie perneša spalvą ant popieriaus. Lazeriniai naudoja miltelius ir karštį, o rašaliniai – skystą rašalą ir labai tikslų jo purškimą. Tai tarsi skirtumas tarp dulkių barstymo ir labai tikslaus dažymo.
Rašalo kelionė nuo kasetės iki popieriaus
Kai paspaudžiate “spausdinti”, prasideda fascinuojantis procesas. Pirmiausia, jūsų kompiuteris išsiunčia duomenis į spausdintuvą – ne kaip vaizdą, o kaip instrukcijų rinkinį. Šios instrukcijos sako spausdintuvui, kur tiksliai ir kokios spalvos taškeliai turi būti ant popieriaus.
Rašalas laikomas specialiose kasetėse arba rezervuaruose. Dauguma namų spausdintuvų naudoja keturias pagrindines spalvas: juodą (Black), žydra (Cyan), purpurinę (Magenta) ir geltoną (Yellow) – tai vadinama CMYK sistema. Kai kurie profesionalesni modeliai gali turėti papildomų spalvų, pavyzdžiui, šviesiai žydros ar šviesiai purpurinės, kad gautųsi dar tikslesni atspalviai.
Pats rašalas yra specialiai sukurta medžiaga. Tai ne paprasti dažai – jame yra pigmentų arba dažiklių, tirpiklių, drėkiklių ir kitų cheminių priedų. Visa tai reikalinga tam, kad rašalas tektų lygiai, greitai džiūtų, nelįstų per popierių ir išliktų ryškus ilgą laiką. Pigmentinis rašalas yra atsparesnis vandeniui ir blukimui, bet brangesnis. Dažiklių pagrindu pagamintas rašalas duoda ryškesnes spalvas, bet greičiau blunka saulės šviesoje.
Spausdinimo galvutė – tikrasis technologinis šedevras
Čia ir prasideda tikroji magija. Spausdinimo galvutė – tai komponentas, kuris fiziškai purškia rašalą ant popieriaus. Ir kai sakau “purškia”, tai nėra metafora – ten vyksta tikras mikroskopinis purškimas.
Yra dvi pagrindinės technologijos, kaip tas purškimas vyksta. Pirmoji vadinama terminio burbulo (thermal bubble) technologija, kurią sukūrė ir naudoja tokie gamintojai kaip HP ir Canon. Veikimo principas toks: spausdinimo galvutėje yra mažytės kamerėlės su rašalu. Kai reikia išpurkšti rašalo lašelį, elektros srovė per mikrosekundę įkaitina mažytį kaitinimo elementą iki maždaug 300 laipsnių Celcijaus. Šis karštis sukuria rašale garų burbulą, kuris spaudžia rašalą ir išstumia jį per dar mažesnę angutę tiesiai ant popieriaus.
Antroji technologija – pjezoelektrinis metodas, kurį naudoja Epson. Čia vietoj kaitinimo naudojami specialūs kristalai, kurie keičia formą, kai per juos praeina elektros srovė. Šis formos pasikeitimas sukuria spaudimą, kuris išstumia rašalo lašelį. Šis metodas leidžia tiksliau kontroliuoti lašelio dydį ir yra šiek tiek efektyvesnis.
Kiek maži tie lašeliai? Įsivaizduokite – vienas rašalo lašelis gali būti tik kelių pikolitrų dydžio. Pikolitras – tai trilijoninė litro dalis. Viename lašelyje tilptų apie 50 bakterijų. Ir tokių lašelių spausdintuvas gali išpurkšti tūkstančius per sekundę.
Kaip spausdintuvas žino, kur dėti spalvas
Spausdinimo galvutė juda pirmyn ir atgal per popierių ant specialaus bėgelio. Kai ji juda, ji purškia rašalą tiksliai ten, kur reikia. Bet kaip ji žino, kur tiksliai?
Viskas prasideda nuo vaizdo apdorojimo. Jūsų nuotrauka ar dokumentas yra sudarytas iš pikselių – mažyčių spalvotų kvadratėlių. Spausdintuvo tvarkyklė (driver) kompiuteryje paverčia šiuos pikselius į instrukcijas spausdintuvui. Procesas vadinamas rastrizacija – vaizdas paverčiamas į taškelių žemėlapį.
Spausdintuvas turi labai tikslią pozicionavimo sistemą. Paprastai tai yra guminis diržas ir variklis, kuris juda su neįtikėtinu tikslumu. Yra specialūs davikliai, kurie stebi galvutės poziciją ir užtikrina, kad ji būtų tiksliai ten, kur reikia. Kai kurie spausdintuvai turi net optinį kodavimo juostą – tai tarsi labai tiksli liniuotė, pagal kurią spausdintuvas orientuojasi.
Popierius taip pat juda labai tiksliai. Specialūs voleliai traukia popierių per spausdintuvą mažyčiais žingsneliais. Kiekvienas žingsnelis gali būti tik kelių milimetrų dalies dydžio. Po kiekvieno galvutės praėjimo popierius pajuda šiek tiek, ir galvutė spausdina kitą juostą. Taip, eilutė po eilutės, sukuriamas visas vaizdas.
Spalvų maišymas ir raštro taškai
Kaip iš keturių spalvų – juodos, žydros, purpurinės ir geltonos – gaunasi visos kitos spalvos? Čia panaudojama subtraktyvioji spalvų sistema. Skirtingai nei ekrane, kur spalvos maišomos šviesoje (RGB sistema), spausdinant spalvos maišomos fiziškai.
Bet spausdintuvas negali sumaišyti rašalų ore prieš juos dedant ant popieriaus. Vietoj to, jis deda mažyčius skirtingų spalvų taškelius vienas šalia kito. Jūsų akis, žiūrėdama iš atstumu, mato šiuos taškelius kaip vieną spalvą. Tai vadinama raštro taškeliais arba dithering.
Pavyzdžiui, jei norite gauti oranžinę spalvą, spausdintuvas dės geltonus ir purpurinius taškelius vienas šalia kito. Jei norite šviesesnės oranžinės, jis dės mažiau taškelių, palikdamas daugiau balto popieriaus matytis tarp jų. Taip kontroliuojamas ne tik atspalvis, bet ir spalvos intensyvumas.
Spausdinimo kokybė matuojama DPI (dots per inch) – taškelių per colį. Tipiškas namų spausdintuvas spausdina 300-600 DPI, o geresni modeliai gali pasiekti 1200, 2400 ar net 4800 DPI. Kuo didesnis DPI, tuo smulkesni taškeliai ir tuo lygesnė, detalesne atrodo nuotrauka.
Kodėl spausdintuvas kartais elgiasi keistai
Turbūt visi esate susidūrę su situacija, kai spausdintuvas tiesiog atsisako spausdinti, nors rašalo kasetė dar ne tuščia. Arba kai jis spausdina su juostomis. Arba kai jis staiga nusprendžia išvalyti galvutę ir sunaudoti pusę rašalo.
Paaiškinimai paprastesni, nei galvojate. Rašalas džiūsta. Jei nespausdinate ilgą laiką, rašalas spausdinimo galvutės angutėse gali pradėti džiūti ir užsikimšti. Tai kaip kai tušinukas neberašo, nes jo galiukas išdžiūvo. Todėl spausdintuvai turi automatinį valymo ciklą – jie priverčia rašalą pratekėti per galvutę, kad išvalytų užsikimšusias angutes. Deja, šis procesas sunaudoja nemažai rašalo.
Juostos ant spausdinto vaizdo dažniausiai reiškia, kad kai kurios angutės galvutėje užsikimšusios arba kad galvutė nėra idealiai sulygiuota. Daugelis spausdintuvų turi galvutės lygiavimo funkciją – jie atspausdina testinį puslapį su linijomis, ir jūs turite pasirinkti, kurios linijos atrodo geriausiai. Tai padeda spausdintuvui tiksliai sukalibravoti galvutės poziciją.
Dar viena įdomi detalė – kai kurie spausdintuvai turi sensorinius čipus kasetėse, kurie stebi rašalo lygį. Bet šie čipai ne visada tikslūs. Kartais jie rodo, kad rašalas baigėsi, nors kasetėje dar yra. Tai apsaugos mechanizmas – gamintojai nenori, kad spausdintumėte su tuščia kasete, nes tai gali sugadinti galvutę.
Rašalinių spausdintuvų evoliucija ir šiuolaikinės inovacijos
Pirmieji rašaliniai spausdintuvai buvo gana primityvūs. Jie spausdino lėtai, kokybė buvo vidutiniška, ir jie dažnai gesdavo. Bet per pastaruosius keturiasdešimt metų technologija padarė milžinišką šuolį.
Viena didžiausių inovacijų – atskirų spalvų kasetės. Ankstyvieji modeliai turėjo vieną spalvotą kasetę su visomis trimis spalvomis. Jei baigdavosi viena spalva, tekdavo keisti visą kasetę. Dabar dauguma spausdintuvų turi atskiras kasetes kiekvienai spalvai, todėl keičiate tik tą, kuri baigėsi.
Kita didelė inovacija – tęstinio rašalo tiekimo sistemos (CISS). Vietoj mažų kasetės, šie spausdintuvai turi didelius rašalo rezervuarus, kurie gali būti papildomi. Tai žymiai sumažina spausdinimo kainą puslapiui. Epson EcoTank ir HP Smart Tank serijos yra geri pavyzdžiai. Vienas rašalo buteliukas gali pakakti tūkstančiams puslapių.
Šiuolaikiniai spausdintuvai taip pat tapo daug protingesni. Jie turi WiFi, gali spausdinti tiesiai iš išmaniųjų telefonų, palaiko debesų spausdinimą. Kai kurie modeliai net turi automatinį rašalo užsakymo sistemą – kai rašalas baigiasi, spausdintuvas pats užsisako naują kasetę internetu.
Nuotraukų spausdinimas taip pat labai pažengė į priekį. Specialūs foto spausdintuvai naudoja šešias ar net aštuonias spalvas vietoj keturių, kad gautųsi dar tikslesnės spalvos ir švelnesni perėjimai. Jie spausdina ant specialaus foto popieriaus, ir rezultatas gali konkuruoti su profesionalia fotolaboratorija.
Praktiniai patarimai spausdintuvo priežiūrai ir ekonomiškam naudojimui
Jei norite, kad jūsų rašalinis spausdintuvas tarnautų ilgai ir nekainuotų per daug, yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti.
Pirma, spausdinkite reguliariai. Net jei jums nereikia nieko spausdinti, kartą per savaitę atspausdinkite bent testinį puslapį. Tai neleis rašalui išdžiūti galvutėje. Kai kurie spausdintuvai tai daro automatiškai, bet geriau būti tikram.
Antra, naudokite tinkamą popierių. Pigus, plonas popierius gali sugerti per daug rašalo ir vaizdas atrodys išblukęs. Nuotraukoms būtinai naudokite specialų foto popierių – skirtumas bus akivaizdus.
Trečia, neišjunkite spausdintuvo iš elektros lizdo. Kai spausdintuvas normaliai išsijungia, jis atlieka galvutės parkavimo procedūrą – užsandarinama galvutė, kad rašalas nedžiūtų. Jei tiesiog ištrauksite kištuką, ši procedūra neįvyks.
Dėl kasetės – originalios gamintojo kasetės yra brangios, bet paprastai patikimesnės. Analoginės kasetės gali būti daug pigesnės, bet kokybė skiriasi. Jei nuspręsite naudoti analogines, perskaitykite atsiliepimus. Kai kurios veikia puikiai, kitos gali sugadinti spausdintuvą.
Perpildyti kasetes namuose – rizikinga. Rašalas gali būti netinkamos kokybės, galite prisilaužti, ir garantija tikrai nebeveiks. Bet jei esate drąsus ir turite gerą rašalą, tai gali sutaupyti daug pinigų.
Dar vienas patarimas – spausdinimo nustatymai. Jei spausdinate tik tekstą skaitymui, naudokite “juodraštis” arba “ekonomiškas” režimą. Tai sunaudoja mažiau rašalo. Spalvotoms nuotraukoms naudokite “geriausią kokybę”, bet tik tada, kai tikrai reikia.
Ar rašaliniai spausdintuvai turi ateitį šiame skaitmeniniame amžiuje
Gyvenime vis daugiau dalykų tampa skaitmeniniai. Bilietai, dokumentai, nuotraukos – viskas saugoma telefone ar kompiuteryje. Tai ar rašaliniams spausdintuvams dar yra vietos?
Atsakymas – taip, bet jų vaidmuo keičiasi. Namų vartotojams jie tampa labiau specialaus paskirtis įrenginiais. Spausdinate ne kasdien, bet kai reikia – tada tikrai reikia. Galbūt tai vaikų namų darbai, galbūt sutartis, kurią reikia pasirašyti, galbūt nuotrauka, kurią norite įrėminti.
Versle situacija šiek tiek kitokia. Biuruose, kur spausdinama daug, lazeriniai spausdintuvai dažnai yra ekonomiškesnis pasirinkimas. Bet rašaliniai vis dar dominuoja ten, kur reikia kokybės spalvoto spausdinimo – dizaino studijose, architektų biuruose, mažose spaustuvėse.
Technologija toliau tobulėja. Gamintojai ieško būdų, kaip padaryti spausdinimą pigesnį ir patogesnį. Tęstinio rašalo sistemos jau žymiai sumažino spausdinimo kainą. Nauji rašalai tampa atsparesni ir ilgaamžiškesni. Spausdintuvai tampa greitesni ir tyliau veikia.
Taip pat atsiranda naujų panaudojimo būdų. Pavyzdžiui, tekstilės spausdintuvai naudoja rašalinę technologiją marškinėliams ir kitiems audiniams spausdinti. Keramikos spausdintuvai spausdina ant plytelių. Net kai kurie 3D spausdintuvai naudoja panašius principus.
Rašaliniai spausdintuvai galbūt nebėra kiekvieno namų centro dalis, kaip buvo prieš dešimtmetį, bet jie tikrai dar ilgai išliks. Jie evoliucionuoja, prisitaiko prie naujų poreikių ir toliau teikia tą, ko skaitmeniniai ekranai negali – fizinę, apčiuopiamą kopiją, kurią galite laikyti rankose. Ir kartais būtent to ir reikia.