Kas ta taisyklė ir kodėl ji apskritai egzistuoja
Jei kada nors bandėte suprasti lietuvių kalbos taisykles, tikriausiai žinote, kad kai kurios iš jų atrodo visiškai logiškos, o kitos – lyg specialiai sukurtos tam, kad sukluptumėte. Viena iš tokių, kurios žmonės dažnai nepastebi arba tiesiog ignoruoja, yra taisyklė apie žodžio „pasirinka” vartojimą su linksniais. Konkrečiai – kai kalbame apie tai, iš ko arba į ką kas nors renkasi.
Taisyklė7.lt – tai lietuvių kalbos taisyklių portalas, kuriame kalbininkai ir redaktoriai aiškina, kaip teisingai vartoti tam tikras konstrukcijas. Šiame portale pateikiama konkreti rekomendacija: veiksmažodis „pasirinka” (ir jo formos – rinktis, pasirinko, rinksis ir t.t.) turi būti linkinamas su tam tikrais linksniais, priklausomai nuo to, ką norime pasakyti. Ir čia prasideda įdomiausia dalis, nes daugelis žmonių šią taisyklę laužo kasdien, net nepastebėdami.
Bet prieš nerdami į gramatiką, verta suprasti, kodėl tokios taisyklės apskritai atsiranda. Kalba nėra statiškas dalykas – ji keičiasi, žmonės prisitaiko, skolinasi konstrukcijas iš kitų kalbų, ir kartais šie pokyčiai sukuria netaisyklingas formas, kurios pradeda atrodyti normaliai. Būtent tai ir nutiko su „rinkimosi” konstrukcijomis lietuvių kalboje.
Kaip veikia linksnių sistema šiame kontekste
Lietuvių kalba turi septynis linksnius, ir kiekvienas iš jų atlieka skirtingą funkciją sakinyje. Kai kalbame apie pasirinkimą, svarbiausi tampa du: kilmininkas (atsakantis į klausimą „ko?”) ir galininkas (atsakantis į klausimą „ką?”).
Pagal taisyklę7.lt pateikiamą rekomendaciją, teisingos konstrukcijos atrodo taip:
- Rinktis iš ko – kai nurodome šaltinį, iš kurio pasirenkama. Pavyzdžiui: „Rinktis iš kelių variantų”, „Pasirinkti iš daugybės galimybių”.
- Rinktis ką – kai nurodome konkretų objektą, kurį pasirenkame. Pavyzdžiui: „Pasirinkti profesiją”, „Rinktis kelią”.
Problema atsiranda tada, kai žmonės pradeda maišyti šias konstrukcijas arba vartoti netaisyklingas formas, kurios atėjo iš kitų kalbų įtakos. Dažniausia klaida – vartoti „rinktis į” ten, kur to nereikia, arba neteisingai vartoti kilmininką ten, kur turėtų būti galininkas.
Pavyzdžiui, sakinys „Jis pasirinko į mediciną” yra netaisyklingas. Teisingai turėtų būti „Jis pasirinko mediciną” arba „Jis pasirinko medicinos kelią”. Konstrukcija su „į” čia atsirado veikiausiai dėl anglų kalbos įtakos – angliškai galima sakyti „he chose to go into medicine”, bet lietuvių kalbos gramatika tokios konstrukcijos nepalaiko.
Istorinis kontekstas: kaip atsirado šios klaidos
Norėdami suprasti, kodėl ši taisyklė apskritai reikalinga, turime pažvelgti į tai, kaip lietuvių kalba keitėsi per pastaruosius kelis dešimtmečius. Sovietmečiu lietuvių kalba patyrė stiprią rusų kalbos įtaką – kai kurios konstrukcijos buvo tiesiog nukopijuotos iš rusų kalbos gramatikos. Po nepriklausomybės atkūrimo situacija pasikeitė: rusų kalbos įtaka sumažėjo, tačiau ją greitai pakeitė anglų kalbos įtaka.
Šiandien, kai jaunimas didelę dalį laiko praleidžia anglakalbėje interneto erdvėje, anglų kalbos konstrukcijos nepastebimai įsiskverbia į lietuvišką kalbėjimą ir rašymą. Tai natūralus procesas, tačiau jis sukuria problemų, kai kalbama apie formalų ar taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą.
Kalbininkai taisyklę dėl „pasirinka” linksnių suformulavo ne todėl, kad norėtų apsunkinti gyvenimą – jie tiesiog fiksavo, kad tam tikros konstrukcijos neatitinka lietuvių kalbos gramatinės logikos ir gali sukelti painiavą arba neaiškumą. Taisyklė egzistuoja tam, kad kalba išliktų tiksli ir suprantama.
Įdomu tai, kad senoviniai lietuviški tekstai – tarkime, Donelaičio ar Baranausko kūriniai – tokių klaidų neturi. Juose labai aiškiai matoma, kaip veiksmažodžiai linkinami su atitinkamais linksniais, ir ši logika yra nuosekli. Šiuolaikinės klaidos – tai modernaus gyvenimo ir kalbų maišymosi rezultatas.
Dažniausios klaidos ir kaip jas atpažinti
Praktiškai kalbant, yra kelios tipinės situacijos, kuriose žmonės daro klaidų su „pasirinka” ir linksniais. Pažvelkime į jas konkrečiai.
Klaida Nr. 1: „Rinktis į”
Netaisyklinga: „Studentai rinkosi į humanitarinius mokslus.”
Taisyklinga: „Studentai rinkosi humanitarinius mokslus.” arba „Studentai stojo į humanitarinius mokslus.”
Čia svarbu suprasti, kad veiksmažodis „rinktis” ir veiksmažodis „stoti” nėra sinonimai, nors kartais vartojami panašiame kontekste. „Stoti į” yra taisyklinga konstrukcija, bet „rinktis į” – ne. Jei norite pasakyti, kad kažkas pasirinko tam tikrą studijų kryptį, vartokite galininką: „pasirinko humanitarinius mokslus”.
Klaida Nr. 2: Neteisingas kilmininko vartojimas
Netaisyklinga: „Rinkis iš profesijos.”
Taisyklinga: „Rinkis profesiją.” arba „Rinkis iš kelių profesijų.”
Kilmininkas su „iš” tinka tada, kai nurodome grupę ar rinkinį, iš kurio pasirenkama. Jei kalbame apie vieną konkretų daiktą ar reiškinį, vartojamas galininkas.
Klaida Nr. 3: Maišymas su „teikti pirmenybę”
Kartais žmonės bando pasakyti „rinktis” ten, kur tinkamesnis būtų „teikti pirmenybę” arba „pirmenybę teikti”. Šie veiksmažodžiai turi skirtingą gramatinę aplinką ir jų negalima tiesiog sukeisti vietomis.
Praktiniai patarimai redaktoriams ir rašantiesiems
Jei rašote tekstus profesionaliai – ar tai būtų žurnalistika, korporatyvinė komunikacija, ar tiesiog norite rašyti taisyklingai – štai keletas konkrečių patarimų, kaip nepakliūti į spąstus su šia taisykle.
Pirmiausia – patikrinkite, ar jūsų sakinys atsako į teisingą klausimą. Jei sakote „jis pasirinko…”, paklauskite savęs: ką jis pasirinko? Jei galite atsakyti konkrečiu daiktavardžiu galininko linksniu (ką? – profesiją, kelią, variantą), vadinasi, konstrukcija teisinga. Jei bandote vartoti „į” arba kitus prielinksnius ten, kur jų nereikia – tai signalas, kad kažkas negerai.
Antra – atskirkite „rinktis” nuo „apsispręsti”. Šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, bet jų gramatinė aplinka skiriasi. „Apsispręsti” dažnai eina su bendratimi arba su „dėl” ir kilmininku: „apsisprendė studijuoti”, „apsisprendė dėl medicinos”. „Rinktis” paprastai reikalauja galininko arba „iš” su kilmininku.
Trečia – jei abejojate, pakeiskite sakinį. Kartais paprasčiausia išeitis yra tiesiog performuluoti mintį taip, kad probleminė konstrukcija išnyktu. Vietoj „jis rinkosi į sportą” galite parašyti „jis pasirinko sporto kelią” arba „jis nusprendė sportuoti”. Prasmė išlieka ta pati, o gramatika – teisinga.
Ketvirta – naudokitės taisyklė7.lt ir kitais kalbos ištekliais. Šis portalas yra vienas iš patikimiausių lietuvių kalbos taisyklių šaltinių internete. Jame galite rasti ne tik šią konkrečią taisyklę, bet ir daugybę kitų, su konkrečiais pavyzdžiais ir paaiškinimais. Kitas puikus šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė, kurioje pateikiamos oficialios rekomendacijos.
Kodėl tai svarbu skaitmeninėje erdvėje
Galima paklausti: ar tikrai taip svarbu laikytis šių taisyklių, jei visi suprantame, ką norima pasakyti? Atsakymas priklauso nuo konteksto, bet yra keletas priežasčių, kodėl tai svarbu net ir skaitmeninėje erdvėje.
Pirma, SEO ir turinio kokybė. Paieškos varikliai, ypač Google, vis labiau orientuojasi į turinio kokybę. Tekstai su daug gramatinių klaidų gali būti vertinami žemiau, nes algoritmai atpažįsta, kad turinys nėra aukštos kokybės. Be to, skaitytojai, kurie pastebi klaidas, greičiau palieka puslapį – o tai neigiamai veikia visus metrinius rodiklius.
Antra, patikimumas. Jei rašote apie kokią nors temą ir norite, kad skaitytojai jus laikytų ekspertu, gramatinės klaidos kenkia jūsų įvaizdžiui. Tai gali atrodyti smulkmena, bet žmonės nepastebimai vertina tekstų kokybę ir daro išvadas apie autoriaus kompetenciją.
Trečia, kalbos išsaugojimas. Lietuvių kalba yra viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų, išlaikiusių daug archajiškų bruožų. Jos taisyklingas vartojimas – tai ne tik estetinis, bet ir kultūrinis klausimas. Kiekvienas, kuris rašo ar kalba lietuviškai, tam tikra prasme yra šios kalbos saugotojas.
Kai taisyklė susiduria su gyvąja kalba
Reikia pripažinti, kad kalbos taisyklės ir gyvoji kalba ne visada sutampa. Ir tai – normalu. Kalbininkai tai žino geriau nei bet kas kitas. Taisyklė dėl „pasirinka” linksnių yra aiški ir pagrįsta, bet realybėje žmonės kalba įvairiai, ir ne visada tai reiškia, kad jie klysta.
Yra skirtumas tarp šnekamosios kalbos ir rašytinės, tarp formalaus ir neformalaus stiliaus. Jei draugui rašote žinutę ir parašote „rinkis į ką nori” – niekas jūsų neteis. Bet jei rašote oficialų dokumentą, straipsnį ar bet kokį viešą tekstą, verta laikytis taisyklių.
Taisyklė7.lt šiame kontekste atlieka svarbų vaidmenį – jis nėra kalbos policija, o greičiau patikimas vadovas tiems, kuriems rūpi rašyti taisyklingai. Portalas pateikia taisykles su paaiškinimais, o ne tik draudimais, ir tai yra teisingas požiūris į kalbos kultūrą.
Kai žodžiai renkasi teisingą kelią
Galiausiai, taisyklė apie „pasirinka” ir linksnių vartojimą yra vienas iš tų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs, bet iš tikrųjų atskleidžia kažką svarbesnio – kaip veikia kalba ir kodėl jos logika yra tokia, kokia yra. Lietuvių kalbos linksnių sistema nėra atsitiktinė; ji atspindi gilią gramatinę logiką, kuri leidžia reikšti labai tikslias prasmes.
Kai suprantate, kodėl „rinktis iš” reikalauja kilmininko, o „rinktis ką” – galininko, jūs ne tik išmokstate vieną taisyklę. Jūs pradedate matyti, kaip lietuvių kalba organizuoja santykius tarp veiksmų ir objektų. Ir tai yra daug vertingiau nei paprastas taisyklių kalimas.
Praktinis patarimas, kurį verta įsiminti: kiekvieną kartą, kai rašote sakinį su „rinktis” ar „pasirinkti”, sustokite sekundei ir paklauskite savęs – ar aš nurodau šaltinį (tada reikia „iš” + kilmininko), ar nurodau konkretų objektą (tada reikia galininko)? Ši paprasta patikra padės išvengti didžiosios dalies klaidų.
Taisyklė7.lt egzistuoja kaip įrankis – ir kaip bet kurį įrankį, jį verta naudoti. Ne todėl, kad kažkas to reikalauja, o todėl, kad taisyklinga kalba yra tiksli kalba, o tiksli kalba – tai kalba, kuri tikrai pasako tai, ką norėjote pasakyti. O tai, sutiksite, yra visas kalbos tikslas.