Kas iš tiesų yra tas tinklinis diskas?
Turbūt ne kartą girdėjote kolegą biure sakant: “Įmesk tą failą į tinklinį diską” arba matėte kompiuteryje atsiradusius keistus diskų pavadinimus su raidėmis Z: ar N:. Tai ir yra tinklinio saugyklos disko pasireiškimai mūsų kasdienybėje. Bet kaip tas dalykas iš tikrųjų veikia?
Paprasčiausiai tariant, tinklinis saugyklos diskas (arba NAS – Network Attached Storage) yra atskiras kompiuteris, specialiai sukurtas laikyti ir dalintis failais tinkle. Įsivaizduokite mažą dėžutę su kietaisiais diskais viduje, kuri nuolat veikia ir laukia, kada kas nors panorės į ją įrašyti ar iš jos paskaityti duomenis. Skirtingai nei paprastas išorinis diskas, kurį jungiate USB laidu tiesiai į kompiuterį, tinklinis diskas jungiasi per jūsų namų ar biuro tinklą – dažniausiai per tą patį Wi-Fi routerį, prie kurio prisijungę visi jūsų įrenginiai.
Tokia sistema leidžia keliems žmonėms ar įrenginiams vienu metu pasiekti tuos pačius failus. Mama gali žiūrėti šeimos nuotraukas iš planšetės, tėtis – dirbti su dokumentais iš nešiojamojo, o vaikas – klausytis muzikos iš savo telefono. Visi šie duomenys fiziškai guli tame pačiame įrenginyje, bet prieinami visiems, kas turi prieigą prie tinklo.
Vidinis mechanizmas: kas vyksta po dangčiu
Pažvelgus į tinklinio disko vidų, rasite kelis pagrindinius komponentus. Pirmiausia – tai procesorius, kuris tvarko visus duomenų perdavimo užklausimus. Nebūtinai tai galingas procesorius kaip žaidimų kompiuteryje, bet pakankamai pajėgus apdoroti kelias dešimtis ar net šimtus vienu metu vykstančių operacijų.
Toliau eina operatyvinė atmintis (RAM), kuri padeda greitai apdoroti duomenis ir laikyti dažniausiai naudojamus failus greitos prieigos zonoje. Kai prašote atidaryti dokumentą iš tinklinio disko, sistema pirmiausia patikrina, ar tas failas atsitiktinai nėra jau užkešuotas operatyvinėje atmintyje – tai gerokai paspartina darbą.
Svarbiausia dalis – tai patys kietieji diskai. Daugelis NAS įrenginių turi vietas keliems diskams, ne vienam. Kodėl? Čia slypi viena iš didžiausių tinklinio disko privalumų – duomenų apsauga. Naudojant RAID (Redundant Array of Independent Disks) technologiją, duomenys gali būti automatiškai dubliuojami keliuose diskuose. Jei vienas diskas suges, jūsų failai išliks saugūs kitame.
Tinklo plokštė – dar vienas kritinis komponentas. Ji jungia visą sistemą į jūsų namų ar biuro tinklą. Modernūs NAS įrenginiai dažnai turi gigabitines ar net 10-gigabitines tinklo plokštes, leidžiančias perkelti duomenis itin dideliais greičiais.
Kaip duomenys keliauja iš vieno taško į kitą
Kai spaudžiate “išsaugoti” mygtuką dokumente, kuris saugomas tinklinėje saugykloje, prasideda įdomus procesas. Jūsų kompiuteris suformuoja užklausą ir išsiunčia ją per tinklą į NAS įrenginį. Ši užklausa keliauja kaip maži duomenų paketai – tarsi laiškai, kuriuose parašyta: “Čia Jonas, noriu įrašyti 2MB dydžio failą pavadinimu ‘Ataskaita.docx’ į aplanką ‘Dokumentai'”.
NAS įrenginys gauna šią užklausą, patikrina, ar Jonas turi teises rašyti į tą aplanką (autentifikacija ir autorizacija), tada randa laisvą vietą diske ir pradeda rašyti duomenis. Jei įjungtas RAID, sistema vienu metu rašo duomenis į kelis diskus pagal pasirinktą RAID konfigūraciją.
Visa tai vyksta naudojant specialius protokolus – tarsi susitartą kalbą, kuria bendrauja jūsų kompiuteris ir NAS. Populiariausi protokolai yra SMB/CIFS (dažniausiai naudojamas Windows sistemose), NFS (Linux pasaulyje) ir AFP (senesnėse Mac sistemose, nors dabar ir Mac naudoja SMB). Kiekvienas protokolas turi savo ypatumų, bet esmė ta pati – jie leidžia saugiai ir efektyviai perkelti duomenis per tinklą.
RAID technologija: kai vienas diskas – per maža
RAID sistema nusipelno atskiro dėmesio, nes tai viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi NAS vietoj paprasto išorinio disko. Yra keletas RAID lygių, ir kiekvienas turi savo paskirtį.
RAID 0 skaido duomenis per kelis diskus, leidžiant skaityti ir rašyti greičiau, bet jei sugenda vienas diskas – prarandate viską. Tai kaip važiuoti dviem juostomis vienu metu – greitai, bet rizikinga.
RAID 1 – tai veidrodinis dubliavimas. Turite du diskus, ir visa informacija rašoma į abu. Jei vienas sugenda, viskas išlieka kitame. Aukojate pusę talpos dėl saugumo.
RAID 5 reikalauja bent trijų diskų ir naudoja protingą sistemą, kur duomenys ir apsauginė informacija (parity) paskirstomi per visus diskus. Galite prarasti vieną diską ir vis tiek atkurti visus duomenis. Tai populiariausias pasirinkimas namų ir mažų biurų NAS sistemoms.
RAID 6 panašus į RAID 5, bet gali atlaikyti dviejų diskų gedimą vienu metu. Reikia bent keturių diskų, bet saugumas dar didesnis.
Daugelis šiuolaikinių NAS gamintojų sukūrė ir savo RAID variantus – pavyzdžiui, Synology turi SHR (Synology Hybrid RAID), kuris automatiškai optimizuoja duomenų paskirstymą net jei naudojate skirtingų dydžių diskus.
Programinė įranga: smegenys už geležies
Kietoji įranga – tai tik pusė istorijos. Tikrąją magiją sukuria operacinė sistema ir programos, veikiančios NAS įrenginyje. Didžiųjų gamintojų kaip Synology, QNAP ar Western Digital sukurtos operacinės sistemos primena supaprastintą kompiuterio sistemą su grafiniu valdymo interfeisu.
Prisijungę prie NAS per naršyklę, pamatysite darbalaukį su ikonėlėmis, aplankais, nustatymais. Galite kurti vartotojus, nustatyti jiems prieigos teises – pavyzdžiui, kad buhalterė matytų tik finansų aplanką, o dizaineris – tik projektų medžiagas.
Bet tai ne viskas. Šiuolaikiniai NAS įrenginiai gali veikti kaip:
– Media serveriai, transliuojantys filmus ir muziką į televizorius ar telefonus
– Atsarginių kopijų sistemos, automatiškai kuriančios visų kompiuterių atsargines kopijas
– Asmeniniai debesys, leidžiantys pasiekti failus iš bet kurio pasaulio taško per internetą
– Stebėjimo kamerų įrašų saugyklos
– Virtualių mašinų šeimininkai mažoms įmonėms
– Automatiniai atsisiuntimo centrai (torrents, Usenet)
Visa tai valdoma per programėles (apps), kurias galite įdiegti kaip telefone. Norite turėti savo Dropbox alternatyvą? Įdiekite Synology Drive ar QNAP Qsync. Reikia WordPress svetainės? Yra ir tam programėlė.
Praktiniai patarimai renkantis ir naudojant NAS
Jei svarstote įsigyti tinklinę saugyklą, pirmiausia pagalvokite apie talpos poreikius. Bet ne tik dabartinius – įvertinkite, kiek duomenų kaupsite per ateinančius 3-5 metus. Šeimyninės nuotraukos ir vaizdo įrašai auga eksponentiškai, ypač jei filmuojate 4K kokybe.
Diskų skaičius irgi svarbus. Dviejų diskų NAS – tai minimumas, jei norite RAID 1 apsaugos. Keturių diskų modelis suteikia daugiau lankstumo ir galimybę naudoti RAID 5 ar 10. Tačiau atminkite: daugiau diskų reiškia daugiau elektros sąnaudų ir triukšmo.
Dėl diskų pasirinkimo – ne visi kietieji diskai vienodi. Yra specialūs NAS diskai (pvz., WD Red, Seagate IronWolf), kurie sukurti veikti 24/7 režimu ir atlaikyti vibraciją, kai šalia veikia keli kiti diskai. Taip, jie brangesni už paprastus stalinius diskus, bet ilgaamžiškumas atsipirks.
Tinklo infrastruktūra taip pat svarbi. Jei jūsų routeris turi tik 100 Mbps prievadus, net geriausias NAS nesugebės dirbti visu pajėgumu. Gigabitinis tinklas šiais laikais turėtų būti standartas. O jei rimtai dirbate su dideliais failais (video montažas, 3D modeliavimas), apsvarstykite 10-gigabitinį tinklą ar bent Link Aggregation – technologiją, leidžiančią sujungti kelias tinklo jungtis į vieną greitesnę.
Atsarginės kopijos – taip, net NAS reikia atsarginių kopijų! RAID nėra atsarginė kopija, tai tik apsauga nuo disko gedimo. Jei ištrinsite failą per klaidą, jei virusas užšifruos duomenis, jei pavogti įrenginį – RAID nepadės. Laikykite svarbiausius duomenis bent dviejose vietose: NAS ir išoriniame diske arba debesyje.
Saugumas: kaip apsaugoti savo skaitmeninį turtą
Tinklinis diskas, prijungtas prie interneto, gali tapti taikiniu įsilaužėliams, jei tinkamai neapsaugotas. Štai keletas būtinų saugumo priemonių.
Pakeiskite numatytuosius slaptažodžius – tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių palieka gamyklinius “admin/admin” prisijungimus. Naudokite sudėtingus, unikalius slaptažodžius.
Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA). Net jei kas nors sužinotų jūsų slaptažodį, be telefono ar kito antro faktoriaus neprisijungs.
Atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojai reguliariai išleidžia saugumo pataisymus. Automatiniai atnaujinimai – gera idėja, nebent turite specifinių priežasčių jų vengti.
Apribokite prieigą iš interneto. Ar tikrai reikia, kad visas NAS būtų pasiekiamas iš bet kurio pasaulio taško? Galbūt pakanka VPN prisijungimo arba tik tam tikrų paslaugų (pvz., tik nuotraukų sinchronizavimo) atidarymo.
Stebėkite prisijungimų žurnalus. Daugelis NAS sistemų gali siųsti pranešimus apie įtartinus prisijungimus ar nepavykusius bandymus. Tai padeda laiku pastebėti atakas.
Kai viskas susidėlioja į vieną paveikslą
Tinklinis saugyklos diskas – tai ne tiesiog “didelis kietasis diskas tinkle”. Tai išmani sistema, jungianti kietąją įrangą, programinę įrangą, tinklo technologijas ir duomenų apsaugos mechanizmus į vieną visumą. Jis veikia kaip nuolatinis, tylus pagalbininkas, kuris saugo jūsų prisiminimus, darbo rezultatus ir svarbius dokumentus, kartu suteikdamas galimybę pasiekti juos iš bet kurio įrenginio.
Supratimas, kaip veikia šis įrenginys, padeda ne tik geriau jį naudoti, bet ir priimti protingesnius sprendimus renkantis modelį, konfigūruojant sistemą ir užtikrinant duomenų saugumą. Technologija nuolat tobulėja – šiandieniniai NAS įrenginiai yra galingesni nei prieš dešimtmetį buvę serveriai, o jų galimybės toli prašoka paprastą failų saugojimą.
Ar verta investuoti į NAS? Jei turite daugiau nei vieną kompiuterį šeimoje, jei kaupiate nuotraukas ir vaizdo įrašus, jei norite kontroliuoti savo duomenis vietoj jų patikėjimo didžiosioms korporacijoms debesyje – atsakymas greičiausiai teigiamas. Pradinis įsigijimo kostas gali atrodyti didelis, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai patikima, lanksti ir ekonomiška duomenų saugojimo strategija, kuri tarnauja metų metus.