Kodėl baseinas be šildytuvo – tai tik pusė malonumo
Kiekvienas, kas bent kartą bandė maudytis lauko baseine ankstyvą pavasario rytą ar vėlyvą rudens vakarą, puikiai žino tą jausmą – vanduo šaltas kaip ledo gabalas, ir visa drąsa išgaruoja greičiau nei galima pasakyti „nėrimas”. Būtent todėl baseinų šildytuvai tapo ne prabanga, o būtinybe tiems, kas nori mėgautis maudymusi ilgesnį sezoną arba apskritai naudotis baseinu ištisus metus.
Baseinų šildymo technologija nėra kažkas nauja – žmonės šildė vandenis dar romėnų laikais, tiesa, tada naudojo sudėtingas grindų šildymo sistemas ir vergų darbą. Šiuolaikiniai sprendimai, laimei, daug paprastesni ir efektyvesni. Šiandien turime įvairių tipų šildytuvus: elektrinius, dujų, saulės energijos ir net šilumos siurblius. Kiekvienas iš jų veikia skirtingai, turi savo privalumų ir trūkumų, bet pagrindinis tikslas visada tas pats – paversti šaltą vandenį maloniai šiltu.
Elektrinis šildytuvas – paprasčiausias kelias į šiltą vandenį
Elektrinis baseinų šildytuvas veikia pagal tą patį principą kaip ir jūsų elektrinis virdulys virtuvėje, tik žymiai galingesnis. Viduje yra šildymo elementai (dažniausiai iš nerūdijančio plieno ar titano), pro kuriuos praeina vanduo. Kai įjungiamas šildytuvas, elektros srovė pradeda kaitinti šiuos elementus, o jie perduoda šilumą vandeniui.
Konstrukcija gana paprasta: vanduo iš baseino pumpuojamas per šildytuvą, kur pereina pro kaitinimo kamerą su šildymo elementais. Temperatūros jutikliai nuolat stebi vandens temperatūrą, o termostatas kontroliuoja šildymo intensyvumą. Kai vanduo pasiekia nustatytą temperatūrą, sistema automatiškai išsijungia arba sumažina galią. Tai panašu į kruizų kontrolę automobilyje – nustatai norimą greitį (šiuo atveju temperatūrą), o sistema pati viską reguliuoja.
Elektriniai šildytuvai puikiai tinka nedideliems baseinams ar spa vonelėms. Jie kompaktiški, lengvai montuojami ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Tačiau yra vienas didelis „bet” – elektros sąskaitos. Šildyti didelį baseiną elektra gali kainuoti gana nemažai, ypač jei vanduo šaltas ir reikia jį pašildyti nuo, tarkime, 15 iki 28 laipsnių.
Dujiniai šildytuvai – kai reikia greitai ir galingai
Dujinis baseinų šildytuvas – tai tarsi didelis dujinis vandens šildytuvas, kokį turite namuose, tik pritaikytas dirbti su dideliais vandens kiekiais. Jis gali veikti gamtinėmis dujomis arba suskystintomis dujomis (propanu), priklausomai nuo to, kas jums prieinamesnis.
Veikimo principas čia šiek tiek sudėtingesnis nei elektriniame. Vanduo iš baseino patenka į šilumokaičio spirales, kurios yra virš dujinio degiklio. Kai įsijungia degiklis, liepsna kaitina šilumokaičio vamzdelius, o tie perduoda šilumą vandeniui. Išmetamosios dujos išvedamos per specialų kaminą, todėl montuojant tokį šildytuvą reikia pasirūpinti tinkama ventiliacija.
Dujiniai šildytuvai yra tikri galvijų tarp baseinų šildymo įrenginių. Jie gali labai greitai pašildyti net didelį baseiną – tai idealu, kai baseinu naudojatės ne kasdien ir norite greitai pakelti temperatūrą prieš maudymąsi. Pavyzdžiui, 50 kubinių metrų baseiną dujinis šildytuvas gali pašildyti per kelias valandas, kai tam pačiam darbui elektriniam prireiktų visos dienos.
Žinoma, dujiniai šildytuvai turi ir trūkumų. Jie brangesni įsigyti, reikalauja profesionalaus montavimo ir reguliarios techninės priežiūros. Be to, dujų kaina taip pat nėra maža, nors paprastai vis tiek pigiau nei elektra dideliems baseinams šildyti.
Šilumos siurbliai – kai gamta dirba už tave
Šilumos siurbliai baseinams – tai viena įdomiausių ir efektyviausių technologijų. Daugelis žmonių nežino, kaip jie veikia, ir mano, kad tai kažkas panašaus į šaldytuvą. Iš tiesų, principas labai panašus, tik atvirkščias – šaldytuvas šalumą iš vidaus perduoda į išorę, o šilumos siurblys šilumą iš išorės perduoda į vandenį.
Šilumos siurblys nesudegia jokio kuro ir nesukuria šilumos iš elektros energijos tiesiogiai. Jis tiesiog „ištraukia” šilumą iš aplinkos oro (net jei lauke tik 10 laipsnių) ir perduoda ją baseinui. Kaip tai įmanoma? Čia slypi šaunusis termodinamikos triukas.
Viduje yra specialus skystis – šaltalas, kuris cirkuliuoja uždarame kontūre. Šis skystis turi labai žemą virimo temperatūrą. Kai jis pereina per išorinį šilumokaičio bloką, net vėsus aplinkos oras yra pakankamai šiltas, kad šaltalas išgaruotų. Tada kompresorius suspaudžia šias dujas, o suspaudžiant jos dar labiau įkaista (tai fizikos dėsnis – suspausti dujas visada kaista). Galiausiai karštos dujos pereina pro kitą šilumokaičio bloką, kur perduoda šilumą baseinui, vėl suskystėja ir ciklas kartojasi.
Skamba sudėtingai? Galbūt, bet rezultatas įspūdingas – už kiekvieną kilovatvalandę sunaudotos elektros energijos, šilumos siurblys gali perduoti baseinui 4-6 kilovatvalandės šilumos. Tai vadinamas COP (efektyvumo koeficientu) ir reiškia, kad šildymas kainuoja 4-6 kartus pigiau nei elektriniu šildytuvu.
Tačiau šilumos siurbliai turi ir apribojimų. Jie veikia geriausiai, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10-15 laipsnių. Kai oras vėsesnis, jų efektyvumas krenta. Be to, jie šildo vandenį lėčiau nei dujiniai šildytuvai – tai geriau tinka baseinams, kurie šildomi nuolat, o ne periodiškai.
Saulės kolektoriai – nemokama energija iš dangaus
Saulės energijos panaudojimas baseinų šildymui – tai ekologiškiausias ir ilgalaikėje perspektyvoje pigiausias variantas. Saulės kolektoriai baseinams yra gana paprasti įrenginiai, kurie nesukelia jokio triukšmo ir nereikalauja elektros ar dujų.
Paprasčiausia saulės kolektorių sistema susideda iš juodų plastikinių ar guminių vamzdelių, sujungtų į matą. Šie matai paprastai montuojami ant stogo arba ant žemės šalia baseino. Vanduo iš baseino pumpuojamas per šiuos vamzdelius, kurie saulės spinduliuose įkaista ir perduoda šilumą vandeniui. Juoda spalva pasirinkta ne atsitiktinai – ji sugeria daugiausiai saulės energijos.
Sudėtingesnės sistemos naudoja vakuuminius kolektorius su specialiais stikliniais vamzdžiais. Jie efektyvesni, nes vakuumas sumažina šilumos nuostolius, bet ir brangesni. Tokios sistemos gali veikti net debesuotą dieną ir šiek tiek vėsesniu oru.
Saulės kolektorių plotas turėtų būti maždaug 50-100% baseino paviršiaus ploto, priklausomai nuo jūsų klimato ir to, kaip ilgai norite naudotis baseinu. Jei turite 30 kvadratinių metrų baseiną, jums reikės apie 15-30 kvadratinių metrų kolektorių. Skamba daug, bet ant stogo tai paprastai nesudaro problemų.
Didžiausias saulės kolektorių privalumas – po pradinių investicijų, šildymas tampa beveik nemokamas. Trūkumas akivaizdus – jie veikia tik tada, kai šviečia saulė. Lietuvoje tai reiškia, kad jie puikiai tinka vasaros mėnesiais, bet pavasarį ir rudenį jų gali nepakakti. Todėl dažnai saulės kolektoriai naudojami kartu su kitu šildymo šaltiniu kaip papildoma sistema.
Kombinuotos sistemos ir automatika
Daugelis šiuolaikinių baseinų šildymo sistemų naudoja ne vieną, o kelis šildymo šaltinius. Pavyzdžiui, pagrindinį darbą atlieka šilumos siurblys arba saulės kolektoriai, o dujinis ar elektrinis šildytuvas įsijungia tik tada, kai reikia greitai pakelti temperatūrą arba kai pagrindinė sistema nebeužtenka.
Tokias sistemas valdo protinga automatika, kuri stebi oro temperatūrą, vandens temperatūrą, saulės intensyvumą ir kitus parametrus. Ji automatiškai pasirenka efektyviausią šildymo būdą konkrečiu momentu. Kai šviečia saulė – veikia saulės kolektoriai. Kai saulės nepakanka, bet oras šiltas – įsijungia šilumos siurblys. Kai reikia greitai pašildyti – užsidega dujinis šildytuvas.
Šiuolaikiniai valdymo pulteliai leidžia viską kontroliuoti per išmanųjį telefoną. Galite nustatyti, kad baseinas būtų pašildytas iki tam tikros temperatūros būtent penktadienio vakarą, kai grįšite iš darbo. Sistema pati apskaičiuos, kada pradėti šildymą ir kokį šildytuvą naudoti, kad tai būtų efektyviausia.
Šilumos išsaugojimas – ne mažiau svarbu nei šildymas
Galite turėti galingiausią šildytuvą pasaulyje, bet jei baseinas neapsaugotas, didžioji dalis šilumos tiesiog išgaruos į orą. Vanduo, ypač šiltas vanduo, nuolat garuoja, o kartu su garais išeina ir šiluma. Tai didžiausia šilumos nuostolių priežastis – net iki 70% visos šilumos gali būti prarasta būtent per garavimą.
Baseinų uždangalai arba dangčiai – tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas sumažinti šilumos nuostolius. Net paprasta burbulinė plėvelė, plūduriuojanti ant vandens paviršiaus, gali sumažinti garavimą 50-70%. Tai reiškia, kad jūsų šildymo sąnaudos gali sumažėti perpus!
Profesionalūs baseinų dangčiai dar efektyvesni. Automatiniai ritininiai dangčiai ne tik išsaugo šilumą, bet ir apsaugo baseiną nuo nešvarumų, sumažina chemikalų naudojimą ir padidina saugumą. Taip, jie kainuoja, bet investicija atsiperkama per kelerius metus sumažėjusiomis šildymo sąnaudomis.
Dar vienas svarbus aspektas – baseino vieta ir apsauga nuo vėjo. Vėjas labai pagreitina garavimą ir šilumos nuostolius. Jei įmanoma, baseiną verta apsaugoti nuo vyraujančių vėjų augalais, tvoromis ar kitais būdais. Tai gali sumažinti šildymo sąnaudas dar 20-30%.
Ką reikia žinoti prieš renkantis šildytuvą
Pasirinkti tinkamą baseinų šildytuvą nėra paprasta, nes reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių. Pirmiausia – baseino dydis. Mažam 15-20 kubinių metrų baseinui pakaks elektrinio šildytuvo ar nedidelio šilumos siurblio. Dideliam 50-100 kubinių metrų baseinui jau reikės galingesnio sprendimo.
Antra – kaip dažnai ir kada naudositės baseinu. Jei baseinas naudojamas kasdien ir norite palaikyti pastovią temperatūrą, idealus variantas būtų šilumos siurblys arba saulės kolektoriai su papildomu šildytuvu. Jei baseinu naudojatės tik savaitgaliais ir norite greitai pašildyti – dujinis šildytuvas bus geresnis pasirinkimas.
Trečia – jūsų klimatas ir baseino sezonas. Lietuvoje lauko baseinų sezonas paprastai trunka nuo gegužės iki rugsėjo, bet su šildytuvu jį galima pratęsti iki spalio ar net lapkričio. Šilumos siurbliai gerai veikia, kai oro temperatūra aukštesnė nei 10-15 laipsnių, todėl jie tinka pagrindiniam sezonui. Jei norite maudytis ir žiemą, reikės dujinio ar elektrinio šildytuvo.
Ketvirta – pradinės investicijos ir eksploatacijos sąnaudos. Elektrinis šildytuvas pigiausias pirkti, bet brangiausias eksploatuoti. Šilumos siurblys brangiausias pirkti, bet pigiausias eksploatuoti. Dujinis šildytuvas – kažkur per vidurį. Saulės kolektoriai brangūs pradžioje, bet vėliau šildymas beveik nemokamas. Reikia apskaičiuoti, kas jums apsimoka ilgalaikėje perspektyvoje.
Praktinis patarimas – jei abejojate, geriau pasirinkti šiek tiek galingesnį šildytuvą nei per silpną. Galingesnis šildytuvas greičiau pasieks norimą temperatūrą ir nedirbs nuolat maksimalia galia, o tai prailgins jo tarnavimo laiką. Šildytuvo galia paprastai matuojama kilovatais (kW) arba BTU per valandą. Orientacinė formulė: 1 kW galios reikia maždaug 4-5 kubiniams metrams vandens.
Priežiūra ir ilgaamžiškumas – kaip išlaikyti šildytuvą veikiantį
Bet koks baseinų šildytuvas reikalauja tam tikros priežiūros, kad veiktų efektyviai ir ilgai. Gera žinia ta, kad dauguma šiuolaikinių šildytuvų yra gana patikimi ir nereikalauja daug dėmesio.
Elektriniams šildytuvams svarbiausia – vanduo turi būti švarus ir tinkamos cheminės sudėties. Kalcio nuosėdos ant šildymo elementų sumažina jų efektyvumą ir gali sukelti gedimą. Todėl svarbu reguliariai tikrinti vandens kietumą ir pH lygį. Jei vanduo kietas, verta įrengti vandens minkštinimo sistemą. Kartą per sezoną reikėtų patikrinti šildymo elementus ir prireikus nuvalyti nuosėdas.
Dujiniams šildytuvams reikalinga profesionali techninė priežiūra bent kartą per metus. Reikia patikrinti degiklį, šilumokaičio būklę, dujų slėgį ir kitus parametrus. Šilumokaičio vamzdeliai taip pat gali užsikimšti nuosėdomis, todėl juos reikia periodiškai valyti. Tai darbas profesionalui, nebandykite patys, jei nesate tikri, ką darote.
Šilumos siurbliai reikalauja mažiausiai priežiūros. Pagrindinė užduotis – prižiūrėti, kad oro įsiurbimo grotelės būtų švarios ir neužsikimštų lapais ar kitu šiukšlėmis. Kartą per sezoną verta patikrinti šaltalos lygį ir slėgį – tai turėtų padaryti specialistas. Šilumos siurbliai paprastai tarnauja 10-15 metų, jei tinkamai prižiūrimi.
Saulės kolektoriai beveik nereikalauja priežiūros. Kartais reikia patikrinti, ar nėra nuotėkių, ir įsitikinti, kad vamzdeliai nesusikimšę. Prieš žiemą, jei kolektoriai nebus naudojami, reikia išleisti iš jų vandenį, kad nesuštų.
Svarbus patarimas – prieš žiemą visus šildytuvus reikia tinkamai paruošti. Tai reiškia išleisti vandenį iš sistemų, kad neužšaltų ir nesusprogdintų vamzdžių. Elektrinius ir dujų šildytuvus geriau laikyti sausoje, apsaugotoje vietoje. Šilumos siurbliai paprastai gali likti lauke, bet reikia juos uždengti apsaugine danga.
Kai technologija sutinka praktiškumą
Baseinų šildymo technologija per pastaruosius dešimtmečius žengė milžinišką žingsnį į priekį. Nuo paprastų elektrinių šildytuvų iki sudėtingų šilumos siurblių ir išmanių valdymo sistemų – šiandien turime daugybę galimybių mėgautis šiltu vandeniu beveik bet kuriuo metų laiku.
Pasirinkimas priklauso nuo jūsų konkrečių poreikių, baseino dydžio, klimato ir biudžeto. Nėra vieno „geriausio” sprendimo visiems – kiekvienam atvejui tinka skirtingas variantas. Mažam baseinui užtenka paprasto elektrinio šildytuvo, vidutiniam puikiai tiks šilumos siurblys, o dideliam komerciniam baseinui galbūt reikės dujinio šildytuvo ar kombinuotos sistemos.
Svarbiausia suprasti, kad šildytuvas – tai tik dalis lygties. Ne mažiau svarbu tinkamai izoliuoti baseiną, naudoti dangčius, apsaugoti nuo vėjo ir palaikyti tinkamą vandens chemiją. Visa tai kartu leidžia efektyviai šildyti baseiną ir mėgautis maudymusi ilgą sezoną, nesunaudojant astronominio kiekio energijos.
Technologijos nuolat tobulėja – ateityje tikėtina dar efektyvesnių šilumos siurblių, geresnių saulės kolektorių ir protingesnės automatikos. Bet pagrindiniai principai išliks tie patys: paimti energiją iš vieno šaltinio ir perduoti ją vandeniui kuo efektyviau. Ir kol žmonės norės maudytis šiltame vandenyje, baseinų šildytuvai išliks svarbiu įrenginiu kiekvieno baseino savininkui.