Kaip veikia mechaninė klaviatūra
Jei kada nors girdėjote tą charakteringą klaksintį garsą iš kaimyno kambario ar biuro, greičiausiai ten kas nors naudoja mechaninę klaviatūrą. Šie įrenginiai pastaruoju metu tapo tikru kultu – nuo programuotojų iki žaidimų entuziastų, visi giria jų pranašumus. Bet kas gi iš tikrųjų slypi po tais plastmasiniais dangteliais?
Paprastai tariant, mechaninė klaviatūra skiriasi nuo įprastos tuo, kad po kiekvienu klavišu yra atskiras mechaninis jungiklis. Tai visiškai kitoks principas nei pigesnėse klaviatūrose, kur klavišai tiesiog spaudžia guminę membranėlę. Skirtumas panašus kaip tarp mechaninio ir kvarcinio laikrodžio – abu rodo laiką, bet viduje vyksta visiškai skirtingi procesai.
Mechaninio jungiklio anatomija
Kiekvienas mechaninis jungiklis – tai tikra mažytė inžinerijos šedevras. Viduje rasite spyruoklę, judančią kojelę (stem), metalinį kontaktą ir korpusą, kuris visa tai laiko vienoje vietoje. Kai spaudžiate klavišą, kojelė juda žemyn kartu su spyruokle, kol pasiekia tam tikrą tašką, vadinamą aktyvaciniu tašku. Būtent čia įvyksta magija – metaliniai kontaktai susijungia ir klaviatūra nusiunčia signalą kompiuteriui, kad klavišas buvo paspaustas.
Įdomiausia, kad jums nebūtina spausti klavišo iki galo, kad jis suveiktų. Daugumoje mechaninių jungiklių aktyvacinis taškas yra maždaug per pusę viso paspaudimo kelio. Tai reiškia, kad galite rašyti greičiau, nes pirštai nereikia daryti tiek daug judesių. Profesionalūs mašininkės tai vertina labiau nei bet ką kitą.
Spyruoklė čia atlieka du vaidmenis. Pirma, ji sukuria pasipriešinimą, todėl jaučiate, kad iš tikrųjų kažką spaudžiate. Antra, ji grąžina klavišą į pradinę padėtį, kai atleidžiate pirštą. Skirtingos spyruoklės sukuria skirtingą jausmą – kai kurios lengvesnės, kitos reikalauja daugiau jėgos.
Jungiklių spalvų paslaptis
Cherry MX jungikliai tapo savotiška pramonės standartu, ir jų spalvų kodavimas – tai pirmasis dalykas, kurį turėtumėte suprasti. Raudoni jungikliai yra linijiniai – jie juda tolygiai be jokio “kliktelėjimo”. Rudieji turi nedidelį liūtelį per vidurį, kurį jaučiate kaip lengvą kliūtį. Mėlynieji ne tik turi tą liūtelį, bet ir garsiai klaksi. Juodieji panašūs į raudonuosius, tik reikia daugiau jėgos juos paspausti.
Bet Cherry nėra vieninteliai žaidėjai rinkoje. Gateron, Kailh, Outemu ir daugybė kitų gamintojų kuria savo variantus. Kai kurie net eksperimentuoja su keistais dalykais – pavyzdžiui, Kailh Box jungikliai turi papildomą apsaugą nuo dulkių ir drėgmės. Yra net optinių jungiklių, kur mechaninis kontaktas pakeistas šviesos spinduliu – teoriškai jie turėtų tarnauti amžinai, nes nėra fizinio trinties.
Žaidimams dažniausiai rekomenduojami raudoni arba juodi linijiniai jungikliai, nes jie leidžia greitai paspaudinėti tuos pačius klavišus. Rašymui daugelis mėgsta ruduosius ar net mėlynuosius – tas taktilinis atsakas padeda jausti, kad klavišas tikrai buvo paspaustas, todėl darote mažiau klaidų.
Kodėl jos tarnauja taip ilgai
Įprasta membraninė klaviatūra išlaiko maždaug 5 milijonus paspaudimų. Skamba daug, bet jei intensyviai rašote ar žaidžiate, tai gali būti tik keli metai. Mechaniniai jungikliai paprastai garantuoja 50-100 milijonų paspaudimų. Tai dešimt kartų daugiau, o kai kurie naujesni modeliai žada net 150 milijonų.
Paslaptis slypi paprastoje konstrukcijoje ir kokybiškose medžiagose. Metalinė spyruoklė nepavargs taip greitai kaip guma. Plastikinės dalys pagamintos iš tvirto POM plastiko, kuris atspariai trinčiai. Net kontaktai dažnai padengti auksu, kad nesusidarytų korozija ir elektrinis ryšys išliktų stabilus.
Dar vienas privalumas – jei vienas jungiklis ir sugenda, galite jį pakeisti. Su membraninėmis klaviatūromis tai neįmanoma – sugedo vienas klavišas, keičiate visą klaviatūrą. Mechaninėse tereikia ištraukti sugedusį jungiklį (jei klaviatūra turi hot-swap funkciją) ir įstatyti naują. Užtrunka penkias minutes.
Garso klausimas
Tas garsas – arba didžiausias privalumas, arba didžiausia kančia, priklausomai nuo to, kas jūsų aplinkoje. Mėlynieji Cherry MX jungikliai skleidžia apie 65 decibelus – tai panašu į normalų pokalbį. Kai rašote greitai, garsas tampa tikrai pastebimas.
Garso šaltinių yra keli. Pirma, pats jungiklis – kai kurie specialiai sukurti taip, kad skleidžia aiškų “klik” garsą. Antra, klavišo dangtelis trenkiasi į korpusą, kai spaudžiate iki galo. Trečia, klavišas atšoka atgal ir vėl trenkiasi į viršutinę dalį. Visa tai kartu sukuria tą charakteringą mechaninės klaviatūros simfoniją.
Jei gyvenate su kitais žmonėmis arba dirbate atvirame biure, turite apie tai pagalvoti. Yra keletas sprendimų. Pirma, galite pasirinkti tylesnius jungiklius – raudonieji arba specialūs “silent” variantai su guminėmis tarpinėmis. Antra, galite įdėti O-ringus po klavišų dangteliais – jie suminkština smūgį. Trečia, pati klaviatūros konstrukcija turi reikšmės – sunkesnės, su metaliniu rėmu klaviatūros dažnai tylesnės, nes geriau sugeria vibraciją.
Keycaps – ne tik grožis
Tie plastmasiniai dangteliai ant jungiklių vadinami keycaps, ir jie daro daug didesnę įtaką nei galėtumėte pagalvoti. Pirmiausia – medžiaga. ABS plastikas pigesnis ir lengviau formuojamas, bet laikui bėgant tampa blizgantis ir slidus nuo rankų riebalų. PBT plastikas brangesnis, bet išlaiko savo tekstūrą metų metus ir spalvos neblunka.
Raidžių užrašymo būdas taip pat svarbu. Pigiausiose klaviatūrose raidės tiesiog atspausdintos – jos nusitrina per metus. Geriau, kai raidės įgraviruotos lazeriu. Dar geriau – kai naudojamas dvigubas liejimas (doubleshot), kai raidė yra atskira plastiko dalis, įlieta į dangtelį. Tokios raidės fiziškai negali nusitrintis, nes jos yra viso dangtelio storis.
Keycaps profilis – tai jų forma ir aukštis. OEM profilis yra standartinis, Cherry profilis žemesnis, SA profilis aukštas ir apvalus kaip senovinėse rašomose mašinėlėse. Kiekvienas jaučiasi skirtingai po pirštais. Kai kurie žmonės prisiekia vienu profiliu, kiti net neskiria skirtumo. Vienintelis būdas sužinoti – išbandyti.
Hot-swap arba litavimas
Senesnėse mechaninėse klaviatūrose jungikliai buvo prilituoti prie spausdintinės plokštės. Tai reiškė, kad norėdami pakeisti jungiklį, turėjote mokėti litavimo pagrindus ir turėti įrankius. Ne kažkas sudėtingo, bet daugeliui žmonių tai buvo barjeras.
Dabar vis daugiau klaviatūrų turi hot-swap lizdus. Jungikliai tiesiog įstatomos į specialius kontaktus, kaip LEGO kaladėlės. Norite pakeisti jungiklius? Ištraukiate senus specialiu įrankiu (arba net tiesiog pirštais), įstumiate naujus. Galite turėti mėlynuosius rašymui ir raudonuosius žaidimams, keisdami juos per kelias minutes.
Hot-swap turi ir trūkumų. Lizdai gali išsidėvėti po daugelio keitimų. Kartais kontaktas būna ne toks patikimas kaip su litavimu. Bet daugumai vartotojų šie trūkumai nereikšmingi palyginti su patogumu.
Entuziastai, kurie stato custom klaviatūras, dažnai vis tiek renkasi litavimą. Jie teigia, kad tai duoda tvirtesnę konstrukciją ir geresnį jausmą. Be to, galite naudoti bet kokius jungiklius, net tuos, kurie neturi kojyčių hot-swap lizdams.
Programuojamumas ir QMK firmware
Štai kur mechaninės klaviatūros tampa tikrai įdomios. Daugelis jų leidžia perprogramuoti, ką daro kiekvienas klavišas. Norite, kad Caps Lock taptų papildomu Ctrl? Lengvai. Norite, kad vienas klavišas, trumpai paspaustas, rašytų raidę, o ilgai laikomas, veiktų kaip modifikatorius? Galima.
QMK – tai atviro kodo firmware, kurį palaiko šimtai klaviatūrų modelių. Su juo galite sukurti sudėtingus sluoksnius (layers) – tarsi turėtumėte kelias klaviatūras vienoje. Pavyzdžiui, laikydami vieną klavišą, visi skaičių klavišai tampa funkcijų klavišais. Arba rodyklių klavišai pasirodo ten, kur jūsų pirštai jau yra, ant WASD.
Makrokomandos – dar viena galimybė. Vienu klavišo paspaudimu galite įvesti visą frazę, el. pašto adresą ar net paleisti sudėtingą komandų seką žaidime. Programuotojai tai naudoja kodų fragmentams, dizaineriai – dažnai naudojamoms komandų kombinacijoms.
Kai kurios klaviatūros turi VIA – tai grafinis interfeisas QMK programavimui. Nebereikia kompiliuoti kodo ir flashinti firmware. Tiesiog atidarote programą, tempiate klavišus ir funkcijas pele, ir pakeitimai įsigalioja iš karto.
Ar verta investuoti
Mechaninė klaviatūra kainuoja nuo 50 iki 500 eurų, o custom variantai gali peršokti ir tūkstantį. Ar tai verta? Priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiate prie kompiuterio.
Jei rašote tekstus, programuojate ar žaidžiate kelis valandas per dieną, skirtumas tikrai jaučiamas. Pirštai mažiau pavargsta, nes nereikia spausti klavišų iki galo. Taktilinis atsakas padeda daryti mažiau klaidų. Ilgalaikėje perspektyvoje viena gera mechaninė klaviatūra gali tarnauti dešimt metų, kai per tą laiką būtumėte pakeitę tris ar keturias įprastas.
Bet jei kompiuteriu naudojatės tik el. paštui patikrinti ir retkarčiais ką nors paieškoti, greičiausiai nepastebisite didelio skirtumo. Pigesnė membraninė klaviatūra puikiausiai atlieka savo darbą.
Pradedantiesiems rekomenduočiau vidutinės klasės modelį su rudaisiais jungikliais – tai aukso vidurys tarp rašymo ir žaidimų, tarp garso ir tylos. Išbandykite draugo klaviatūrą arba apsilankykite parduotuvėje, kur galite paliesti skirtingus jungiklius. Tai kaip batų pirkimas – kiekvieno koja skirtinga, ir tai, kas puikiai tinka vienam, kitam gali būti nepatogu.
Mechaninė klaviatūra nėra būtinybė, bet jei praleidžiate daug laiko rašydami, ji gali būti viena geriausių investicijų į jūsų darbo vietą. Tiesiog nepamirškite perspėti kambario draugų apie tą garsą.