Kas gi tas lapų pūstuvas iš tikrųjų?
Rudens sezonas, visur krinta lapai, o jūs stovite kieme su keista mašina rankose, kuri triukšmingai pučia orą ir kažkaip sugeba perkelti visą tą lapų kalną iš vienos vietos į kitą. Lapų pūstuvas – tai įrankis, kuris atrodytų turėtų būti paprastas kaip trys kapeikos, bet iš tikrųjų slepia savyje nemažai įdomių inžinerinių sprendimų.
Paprasčiausia kalba, lapų pūstuvas yra prietaisas, kuris sukuria galingą oro srautą. Šis srautas gali būti naudojamas ne tik lapams nupūsti, bet ir šiukšlėms pašalinti, dulkėms nuo įrankių nupūsti, o kai kurie entuziastai net sniegą bando valyti (nors tai ne pati geriausia idėja). Šiuolaikiniai modeliai gali pasiekti oro srauto greitį net iki 250-300 kilometrų per valandą – tai greičiau nei daugelis automobilių važiuoja mieste!
Vidinis mechanizmas: kaip iš elektros gaunamas vėjas
Lapų pūstuvo šerdis yra variklis ir ventiliatorius. Elektriniuose modeliuose (kurie šiais laikais vis populiaresni) naudojamas elektrinis variklis, kuris suka ventiliatorių labai dideliu greičiu. Šis ventiliatorius veikia panašiai kaip jūsų kompiuterio aušintuvas, tik daug galingesnis.
Variklis sukasi nuo 8000 iki net 15000 apsisukimų per minutę, priklausomai nuo modelio ir galios nustatymo. Ventiliatorius įsiurbia orą iš šonų ar galo, o tada išstumia jį per siaurą antgalį. Čia ir slypi visas triukas – oro suspaudimas ir nukreipimas per siauresniąją ertmę. Tai veikia pagal Bernoulli principą: kai oras patenka į siauresnį kanalą, jo greitis padidėja, o slėgis sumažėja. Dėl to ir gaunamas tas galingas srautas, kuris gali pajudinti lapus, šakas ir kitas lengvas atliekas.
Benzininiai modeliai veikia šiek tiek kitaip – jie turi mažą vidaus degimo variklį, panašų į tuos, kuriuos rasite žoliapjovėse. Šie varikliai paprastai galingesni, bet ir triukšmingesni, sunkesni ir reikalauja daugiau priežiūros.
Nuo paprastos šluotos iki modernių technologijų
Žmonės lapus grėbė šluotomis ir grėbliais tūkstantmečius, ir niekas nesiskundė. Bet XX amžiaus viduryje, kai Amerikoje pradėjo plisti priemiesčiai su dideliais kiemais ir medžiais, atsirado poreikis efektyvesniam sprendimui.
Pirmieji lapų pūstuvai atsirado 1970-aisiais ir buvo gana primityvūs – dideli, sunkūs, benzininiai agregatai, kurie daugiau triukšmo kėlė nei naudos teikė. Japonijos kompanijos, ypač Echo ir Stihl, buvo tarp pirmųjų, kurios pradėjo gaminti kompaktiškesnius modelius sodų priežiūrai.
Tikrasis proveržis įvyko devintajame dešimtmetyje, kai atsirado lengvesni ir patikimesni dvitakčiai varikliai. Vėliau, jau XXI amžiuje, prasidėjo elektrinių ir akumuliatorinių modelių era. Šiuolaikiniai ličio jonų akumuliatoriai leidžia sukurti pūstuvus, kurie beveik neprasčiau dirba už benzinius, bet yra tylūs, lengvesni ir neišskiria jokių dujų.
Trys pagrindiniai lapų pūstuvų tipai
Elektriniai laidiniai pūstuvai yra lengviausi ir paprasčiausi. Jie idealūs mažiems kiemams – tiesiog įkišate kištuką į rozetę ir dirbate. Jokio degalų, jokio priežiūros. Vienintelis minusas – tas laidas, kuris nuolat painiojasi po kojomis ir riboja judėjimo laisvę. Jei turite 20 metrų kabelį, tai ir yra jūsų veikimo spindulys.
Akumuliatoriniai modeliai šiandien tampa vis populiaresni. Jie sujungia elektrinių modelių pranašumus (tylumas, lengvumas, jokių išmetamų dujų) su mobilumu. Modernus 40V ar 60V akumuliatorius gali užtikrinti 20-40 minučių nepertraukiamo darbo. Tai daugiau nei pakanka vidutinio dydžio kiemui sutvarkyti. Be to, daugelis gamintojų siūlo vieną akumuliatorių, kuris tinka keliems įrankiams – pūstuvui, žoliapjovei, krūmapjovei.
Benzininiai pūstuvai vis dar dominuoja profesionalioje srityje. Jie galingiausi, gali dirbti ištisas valandas be perkrovimo, ir jų oro srauto greitis dažniausiai didesnis. Bet už tai mokate triukšmu, svoriu (kai kurie modeliai sveria 10-12 kg), išmetamosiomis dujomis ir nuolatine priežiūra. Reikia maišyti degalus su aliejumi, keisti žvakes, valyti oro filtrus.
Kai pūstuvas tampa siurbliu
Daugelis šiuolaikinių lapų pūstuvų turi papildomą funkciją – jie gali veikti kaip siurbliai ir net smulkintuvai. Tai iš tikrųjų patogu, nes galite ne tik nupūsti lapus į krūvą, bet ir juos surinkti į specialų maišą.
Kai perjungiate prietaisą į siurbimo režimą, oro srautas apsiverčia – vietoj to, kad pūstų, jis įsiurbia. Lapai patenka pro specialų įsiurbimo antgalį, praeina pro smulkinimo peilius (jei tokių yra), ir susmulkinti krenta į surinkimo maišą. Smulkinimas sumažina lapų tūrį maždaug 10-15 kartų, todėl į maišą telpa daug daugiau.
Tačiau būkite realistai – siurbimo funkcija gerai veikia tik su sausais lapais ant lygaus paviršiaus. Jei lapai šlapi, prilipę prie žemės ar įsipainiojusią į žolę, geriau naudoti senąjį grėblį. Pūstuvas-siurblys nėra stebuklingas įrankis, kuris išspręs visas problemas.
Triukšmas, kaimynai ir aplinkosauga
Viena didžiausių lapų pūstuvų problemų – triukšmas. Benzininis pūstuvas gali sklisti 95-105 decibelų triukšmą, o tai jau kenksminga klausai lygis. Todėl daugelyje šalių ir miestų yra įvesti ribojimai, kada galima naudoti tokius įrankius. Pavyzdžiui, Vokietijoje negalima pūsti lapų sekmadieniais ir švenčių dienomis, o kai kuriuose Kalifornijos miestuose benzininiai pūstuvai apskritai uždrausti.
Elektriniai modeliai daug tylūs – jie skleidžia apie 65-75 decibelų triukšmą, kas yra panašu į įprastą pokalbį ar veikiančią skalbimo mašiną. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių renkasi elektrines alternatyvas.
Aplinkosaugos požiūriu, benzininiai dvitakčiai varikliai yra tikri teršalai. Vienas toks variklis per valandą gali išmesti tiek teršalų, kiek automobilis per kelias šimtus kilometrų. Tai skamba neįtikėtinai, bet dvitakčiai varikliai yra labai neefektyvūs ir dega nevisiškai. Elektriniai pūstuvai šios problemos neturi, nors, žinoma, elektra irgi turi būti kažkur pagaminta.
Kaip išsirinkti tinkamą modelį sau
Jei jūsų kiemas mažesnis nei 500 kvadratinių metrų ir turite prieigą prie elektros, paprastas laidinis elektrinis pūstuvas bus puikus pasirinkimas. Jie kainuoja nuo 50 iki 150 eurų ir praktiškai nereikalauja jokios priežiūros. Tiesiog įsitikinkite, kad turite pakankamai ilgą pratęsimo kabelį.
Vidutinio dydžio kiemams (500-1500 kv. m) rekomenduočiau akumuliatorinį modelį. Taip, jie brangesni – nuo 150 iki 400 eurų su akumuliatoriumi, bet mobilumas ir patogumas tai kompensuoja. Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus įtampą (kuo didesnė, tuo galingesnis) ir talpą (kuo didesnė, tuo ilgiau dirbs).
Benzininis pūstuvas turi prasmę tik jei turite labai didelį plotą (daugiau nei 2000 kv. m), profesionaliai užsiimate sodų priežiūra, arba neturite jokios galimybės įkrauti akumuliatoriaus. Jie kainuoja nuo 200 iki 600 eurų ir daugiau profesionaliems modeliams.
Svarbus parametras – oro srauto greitis (matuojamas km/h arba m/s) ir oro tūris (kubiniai metrai per minutę). Greitis parodo, kaip stipriai pūs, o tūris – kiek didelį plotą galėsite padengti. Geras balansas būtų 200+ km/h greitis ir 10+ kubinių metrų per minutę tūris.
Ką daryti su tais lapais galiausiai
Gerai, nupūtėte lapus į krūvą. O dabar kas? Daugelis žmonių tiesiog sudeda juos į maišus ir išveža į atliekų konteinerius, bet tai ne pats geriausias sprendimas. Lapai yra puiki organinė medžiaga, kurią galima panaudoti sode.
Jei turite kompostą, lapai yra puiki anglies šaltinis, kuris subalansuoja azotą iš žalių atliekų. Susmulkinti lapai kompostuojasi greičiau, todėl ta smulkinimo funkcija tikrai praverčia. Galite tiesiog paleisti žoliapjovę per lapų sluoksnį ant vėjos – ji juos susmulkins ir pavers natūraliu trąšu.
Kitas variantas – naudoti lapus kaip mulčią gėlynuose ir po krūmais. Lapų sluoksnis apsaugo žemę nuo išdžiūvimo, slopina piktžoles ir pamažu suyra, praturtindamas dirvožemį. Tiesa, venkite naudoti riešutmedžių, ąžuolų ar gluosnių lapus – jie turi daug resinių, kurios gali slopinti kitų augalų augimą.
Kai technologija sutinka realybę
Lapų pūstuvas yra vienas iš tų įrankių, kuris puikiai iliustruoja, kaip paprasta idėja – sukurti galingą oro srautą – gali būti realizuota įvairiais būdais ir pritaikyta skirtingoms situacijoms. Nuo sunkių benzininių agregatų iki lengvų akumuliatorinių modelių, technologija nuolat tobulėja, darydama šį įrankį vis prieinamesnį ir patogesniu.
Ar jums tikrai reikia lapų pūstuvo? Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Jei turite kelis medžius ir nedidelį kiemą, senas geras grėblys gali būti visai pakankamas ir suteiks jums papildomo fizinio krūvio. Bet jei rudenį jūsų kiemas pavirsta lapų jūra, pūstuvas gali sutaupyti daug laiko ir nugaros skausmo.
Svarbu suprasti, kad lapų pūstuvas nėra universalus sprendimas. Jis puikiai tinka sausų lapų perkėlimui nuo kieto paviršiaus, bet nepadarys stebuklų su šlapiomis atliekomis ar įaugusia į žolę šiukšle. Tai tiesiog įrankis, ir kaip bet kuris įrankis, jis turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Pasirinkite tinkamą modelį savo poreikiams, naudokite jį protingai ir gerbkite kaimynus – tada šis triukšmingas mažylis tikrai palengvins jūsų rudens darbus.