Kai akys tampa kompiuteriais
Prisimenu, kaip vaikystėje žiūrėdamas fantastikos filmus svajojau apie ateitį, kur informacija tiesiog atsiras prieš akis. Na, ta ateitis jau čia pat. Išmaniosios kontaktinės lęšiai – tai ne tik mokslininkų fantazija, bet realiai kuriama technologija, kuri gali pakeisti mūsų kasdienybę labiau nei išmanieji telefonai.
Pirmą kartą rimtai apie tokias lęšes pradėta kalbėti maždaug prieš dešimtmetį, kai technologijų milžinai suprato, kad miniatiūrizacija pasiekė tokį lygį, jog elektronikos komponentus galima įtalpinti į plonytį plastiko sluoksnelį. Šiandien kelios didelės kompanijos, įskaitant „Google”, „Samsung” ir „Sony”, aktyviai dirba prie šios technologijos, o kai kurie prototipai jau veikia laboratorijose.
Kaip į akį įkišti kompiuterį
Techninis iššūkis čia tikrai nemenkas. Įsivaizduokite – reikia sukurti įrenginį, kuris tilptų ant jūsų akies obuolio, būtų skaidrus, netrukdytų regėjimui, nedirgintų akies, leistų jai kvėpuoti ir dar atliktų kokias nors naudingas funkcijas. Tai tarsi bandymas sukonstruoti lėktuvą iš popieriaus lapo.
Pagrindiniai komponentai, kuriuos reikia įsprausti į tokią lęšį, yra: mikroprocesorius, belaidžio ryšio modulis, maitinimo šaltinis, jutikliai ir kažkoks būdas informacijai rodyti. Kiekvienas iš šių dalykų paprastai būna bent kelių milimetrų dydžio, o čia visa tai reikia sutalpinti į objektą, kuris yra plonesnis už žmogaus plauką kraštais.
Dabartiniai prototipai naudoja įvairias išmaniąsias medžiagas. Pavyzdžiui, skaidrūs laidininkai pagaminti iš grafeno ar sidabro nanolaidų – jie leidžia šviesai praeiti, bet kartu gali perduoti elektros signalus. Mikroschemos dažniausiai gaminamos iš silicio ir būna tokios mažos, kad jas galima matyti tik mikroskopu. Jos paprastai dedamos lęšio pakraštyje, kur netrukdo regėjimui.
Energijos problema arba kaip įkrauti akį
Vienas didžiausių galvos skausmo šaltinių kuriant išmaniąsias lęšis – tai energija. Baterijos, kokias naudojame telefonuose ar laikrodžiuose, čia tikrai netinka. Net pati mažiausia baterija būtų per didelė ir per sunki.
Mokslininkai išbandė kelis sprendimus. Vienas jų – radijo bangų energijos surinkimas. Principas panašus kaip senose radijo imtuvuose, kuriems nereikėjo baterijų – jos tiesiog gaudavo radijo bangas ir jas paversdavo elektra. Išmanioji lęšis galėtų gauti energiją iš specialaus įrenginio, kurį nešiotumėte kišenėje ar ant riešo.
Kitas variantas – saulės energija. Kai kurie prototipai turi mikroskopines saulės baterijas, kurios veikia net esant kambario apšvietimui. Tiesa, jos kol kas per mažai efektyvios, kad galėtų maitinti sudėtingesnes funkcijas.
Įdomiausias sprendimas – ašarų energija. Taip, jūsų ašaros turi gliukozės, o gliukozė gali būti paversta elektra naudojant specialius fermentus. Tai kaip mažytė bio-baterija, kuri nuolat papildoma natūraliai. Kol kas ši technologija dar labai ankstyvoje stadijoje, bet potencialas tikrai įspūdingas.
Ką galima pamatyti pro tokias lęšis
Dabar pats įdomiausias dalykas – ką gi tos lęšys gali parodyti? Pirmieji prototipai buvo gana primityvūs – tiesiog keletas pikselių, kurie galėjo rodyti paprastą informaciją kaip laiką ar pranešimus. Bet technologija sparčiai tobulėja.
Šiuolaikiniai projektai siekia sukurti visavertį papildytos realybės ekraną. Įsivaizduokite, kad žiūrite į gatvę ir virš pastatų matote jų pavadinimus, istorinę informaciją, atsiliepimus. Arba žiūrite į žmogų ir prisimenate jo vardą, nes lęšis atpažįsta veidą ir parodo jums informaciją iš kontaktų sąrašo.
Vaizdas projektuojamas tiesiai ant tinklainės naudojant mikroskopines LED lemputės ar lazerius. Kai kurie projektai naudoja holografinius principus – šviesos lūžimas specialiose medžiagose sukuria iliuziją, kad matote vaizdą ore. Kiti tiesiog turi mažyčių pikselių masyvą, kuris yra pakankamai skaidrus, kad pro jį matytumėte realų pasaulį, bet kartu rodo informaciją.
Medicininės galimybės už milijoną dolerių
Nors visi susižavėję papildytos realybės galimybėmis, iš tiesų pirmosios komercinės išmaniosios lęšys greičiausiai bus medicininės. Ir čia technologija tikrai gali išgelbėti gyvybes.
Vienas akivaizdžiausių panaudojimų – diabeto stebėjimas. Jūsų ašarų sudėtis atspindi kraujo cukraus lygį, todėl lęšis su cheminiais jutikliais gali nuolat matuoti gliukozės koncentraciją ir įspėti, kai ji tampa pavojinga. Diabetu sergantys žmonės nebereikėtų nuolat badyti pirštų ir lašinti kraują ant testų juostelių – visa informacija būtų prieinama realiu laiku.
Kita sritis – glaukomos prevencija. Ši liga dažnai lieka nepastebėta, kol jau padaro negrįžtamą žalą regėjimui. Išmanioji lęšis gali matuoti akies slėgį per visą parą ir siųsti duomenis gydytojui. Tai leidžia diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje.
Yra net projektų, kurie siekia sukurti lęšis su telemedicinės funkcijomis – gydytojas galėtų matyti tai, ką matote jūs, ir padėti diagnozuoti problemas ar net vadovauti procedūroms. Chirurgai galėtų matyti papildomą informaciją operacijos metu, pavyzdžiui, kraujagyslių išsidėstymą ar gyvybiškai svarbių organų padėtį.
Privatumo košmaras ar patogumo rojus
Žinoma, kur technologijos, ten ir problemos. Išmaniosios kontaktinės lęšiai kelia rimtų klausimų apie privatumą ir saugumą. Įsivaizduokite, kad kažkas gali įrašyti viską, ką matote, be jokio išorinio požymio. Su išmaniaisiais akiniais bent jau matote, kad žmogus juos dėvi, bet kontaktines lęšis? Neįmanoma pastebėti.
Yra ir kibernetinio saugumo rizika. Jei lęšis prijungtos prie interneto, jos gali būti nulaužtos. Kas nutiks, jei kažkas pradės siųsti jums klaidingą informaciją tiesiai į akis? Arba dar blogiau – kas, jei kažkas galėtų matyti tai, ką matote jūs?
Reguliuotojai jau dabar galvoja, kaip tvarkytis su šia technologija. Kai kuriose šalyse diskutuojama apie įstatymus, kurie reikalautų, kad lęšių naudotojai turėtų kokį nors matomą ženklą, panašiai kaip automobiliuose yra registracijos numeriai. Kiti siūlo griežtus duomenų apsaugos reikalavimus ir draudimus naudoti tokias lęšis tam tikrose vietose.
Kas vyksta rinkoje dabar
Nors technologija dar nepasiruošusi masinei gamybai, kelios kompanijos jau artėja prie komercinių produktų. „Mojo Vision” kompanija 2022 metais pirmą kartą išbandė savo prototipą ant žmogaus akies – tai buvo istorinis momentas. Jų lęšis turi 14 000 pikselių ekraną ir gali rodyti paprastą informaciją.
„Samsung” ir „Sony” dirba prie lęšių su integruotomis kameromis. Jų patentai rodo sistemas, kurios galėtų fotografuoti ar filmuoti tiesiog mirksint. Tai skamba kaip šnipų filmas, bet techniškai jau įmanoma.
„Google” kažkada turėjo ambicingą projektą su „Novartis” farmacijos kompanija, bet jį pristabdė dėl techninių sunkumų. Tačiau neseniai vėl atsirado užuominų, kad darbai atnaujinti su naujais partneriais.
Medicininiame fronte „Sensimed” kompanija jau turi patvirtintą produktą Europoje – lęšis, kuris matuoja akies slėgį glaukomos pacientams. Tai ne visiškai „išmanioji” lęšis mūsų įsivaizduojama prasme, bet žingsnis teisinga kryptimi.
Kai ateitis tampa dabartimi
Išmaniosios kontaktinės lęšiai vis dar primena ankstyvuosius išmaniuosius telefonus – dideli, nepatogūs, brangūs ir ne itin naudingi. Bet prisiminkite, kokie buvo pirmieji iPhone ar Android telefonai ir palyginkite su tuo, ką turime dabar. Technologijų evoliucija vyksta eksponentiškai.
Realistiškai vertinant, tikėtis, kad kitąmet galėsite nusipirkti lęšis su visu „Iron Man” funkcionalumu, neverta. Bet per ateinančius 5-10 metų tikrai pamatysime pirmuosius komercinius produktus. Pradžia bus kuklesnė – galbūt medicininės lęšis diabetikams ar paprastos lęšys, kurios rodo laiką ir pranešimus. Palaipsniui funkcionalumas augs, kainos kris, ir technologija taps įprasta.
Jei domina ši sritis ir norite būti pasirengę, verta sekti kompanijas kaip „Mojo Vision”, „InWith” ar „Innovega”. Taip pat stebėkite medicinos technologijų parodas ir konferencijas – ten dažnai pristatomi naujausi prototipai. O jei turite diabetą ar glaukoma, pasikalbėkite su gydytoju apie klinikinius tyrimus – kartais galima tapti ankstyvaisiais šių technologijų naudotojais.
Technologija tikrai keičia tai, kaip sąveikaujame su pasauliu. Išmaniosios kontaktinės lęšiai – tai ne tik dar vienas įrenginys, bet potencialiai naujas būdas suvokti realybę. Ar esame tam pasirengę? Sunku pasakyti. Bet viena aišku – ateitis, kurią matėme fantastiniuose filmuose, jau beldžiasi į duris. Arba greičiau – žvelgia mums tiesiai į akis.