Kaip viskas prasidėjo – nuo pirmųjų bandymų iki šiuolaikinių modelių
Kai 1890 metais prancūzas Alexandras F. Godefroy pirmą kartą pristatė plaukų džiovintuvą savo salone Paryžiuje, tai buvo milžiniška metalinė konstrukcija, prijungta prie krosnies dūmtraukio. Moterys turėjo sėdėti po šiuo monstru, o džiovinimas trukdavo valandas. Skamba kaip kankinimo įrankis, tiesa? Bet tuomet tai buvo tikra revoliucija – iki tol plaukai džiūdavo natūraliai arba buvo naudojami įvairūs absurdiški metodai.
Pirmieji rankiniai modeliai atsirado tik 1920-aisiais, ir jie buvo tokie sunkūs, kad daugelis žmonių juos laikė prabanga. Be to, jie buvo pavojingi – dažnai sukeldavo gaisrus, elektros smūgius ir kitus nemalonumus. Tik po Antrojo pasaulinio karo, kai plastikas tapo prieinamesnis, o elektros saugos standartai pagerėjo, plaukų džiovintuvai tapo tuo, ką šiandien matome beveik kiekviename namuose.
Šilto oro gamybos paslaptys
Plaukų džiovintuvo veikimo principas iš esmės yra gana paprastas, bet kartu ir genialus. Įsivaizduokite elektrinį radiatorių, per kurį pučiamas oras dideliu greičiu – štai jums ir pagrindinis principas. Bet, žinoma, detalės čia svarbios.
Kai įjungiate džiovintuvą, elektros srovė pradeda tekėti per specialią spiralę – tai vadinamasis kaitinimo elementas. Dažniausiai jis pagamintas iš nichrome lydinio (nikelio ir chromo mišinio), kuris turi puikią savybę – jis labai stipriai įkaista, kai pro jį teka elektra, bet nesudega ir nesuplyšta. Ši spiralė gali įkaisti iki 80-120 laipsnių Celcijaus, priklausomai nuo pasirinkto režimo.
Tuo pačiu metu už šios spiralės sukasi ventiliatorius – paprastai tai mažas, bet galingas elektrinis variklis su mentėmis. Šis ventiliatorius įsiurbia šaltą orą iš galinės džiovintuvo dalies (pro tuos groteles, kurias tikrai pastebėjote) ir pučia jį per įkaitusią spiralę. Oras praeidamas pro karštą metalą pats įkaista ir išlekia pro priekinę antgalį tiesiai į jūsų plaukus.
Kodėl šiuolaikiniai džiovintuvai tokie sudėtingi
Jei manote, kad šiuolaikinis plaukų džiovintuvas – tai tik ventiliatorius su kaitinimo elementu, labai klystate. Šiandieniniai modeliai turi tokių technologijų, kad kartais net kosmoso pramonė pavydėtų.
Jonizacijos funkcija – viena populiariausių šiuolaikinių savybių. Specialus jonizatorius gamina neigiamus jonus (tai tiesiog elektronais prisotinti oro molekulės), kurie padeda neutralizuoti teigiamą elektrą plaukuose. Kodėl tai svarbu? Nes kai plaukai elektrizuojasi, jie tampa nepaklusnūs, pūkuojasi ir atrodo kaip po elektros smūgio. Neigiami jonai tai neutralizuoja, plaukai tampa lygūs ir blizgūs.
Keraminis ar turmalino padengimas – dar viena technologija, kuri skamba kaip kažkas iš mokslinės fantastikos. Keramika ar turmalinas (tai pusiau brangus mineralas) padengti kaitinimo elementai skleidžia infraraudonuosius spindulius. Skirtingai nuo įprasto karšto oro, kuris džiovina plaukus iš išorės, infraraudonieji spinduliai prasiskverbia giliau į plauką ir džiovina jį tolygiau, mažiau žalodami struktūrą.
Kai kurie naujausi modeliai turi net mikroprocesorinius temperatūros reguliatorius, kurie šimtus kartų per sekundę matuoja oro temperatūrą ir automatiškai ją koreguoja, kad neperkaitintų plaukų. Tai panašu į tai, kaip veikia šiuolaikinės orkaitės su precizišku temperatūros valdymu.
Galios ir greičio santykis – kodėl vatai nėra viskas
Daugelis žmonių renkasi džiovintuvą pagal vatų skaičių, manydami, kad kuo daugiau vatų, tuo geriau. Iš dalies tai tiesa, bet ne viskas taip paprasta. Tipiškas namų džiovintuvas turi 1200-2400 vatų galią. Profesionalūs salonų modeliai gali turėti ir iki 3600 vatų.
Bet štai įdomus dalykas – galingesniam džiovintuvui reikia daugiau elektros energijos, o tai reiškia didesnes sąskaitas ir didesnę apkrovą elektros tinklui. Kai kuriuose senuose namuose, kur elektros instaliacija nėra atnaujinta, labai galingas džiovintuvas gali net išmušti saugiklius. Tai nutiko mano pussesei, kai ji nusipirko profesionalų 2800 vatų modelį – kiekvieną kartą jį įjungus, virtuvėje išjungdavo šaldytuvas.
Svarbesnis rodiklis nei galia yra oro srauto greitis, matuojamas kubiniais metrais per minutę. Galite turėti labai galingą džiovintuvą, bet jei ventiliatorius silpnas, džiovinimas vis tiek truks amžinybę. Geras balansas būtų 1800-2000 vatų galia su oro srautu apie 80-90 kubinių metrų per valandą.
Triukšmo problema ir kaip ją sprendžia inžinieriai
Vienas didžiausių plaukų džiovintuvų trūkumų – jie triukšmingi kaip reaktyvinis lėktuvas. Kai kurie modeliai pasiekia 80-85 decibelus, o tai jau yra lygis, kai ilgalaikis poveikis gali pakenkti klausai. Kodėl jie tokie triukšmingi?
Pagrindinis triukšmo šaltinis – greitai besisukantis ventiliatorius. Kai oro srautas susiduria su kaitinimo spirale, grotėmis ir kitomis detalėmis, atsiranda turbulencija, kuri ir sukelia tą charakteringą ūžesį. Pigesniuose modeliuose naudojami plastikiniai guoliai, kurie papildomai prideda mechaninio triukšmo.
Brangesni gamintojai šią problemą sprendžia keliais būdais. Pirma, naudoja keramikinius ar metalinių guolių variklius, kurie sukasi tyliau. Antra, specialiai projektuoja oro srautų kelius taip, kad sumažintų turbulenciją. Trečia, naudoja garso izoliuojančias medžiagas korpuse. Kai kurie naujausi modeliai su beščepetėliniais (brushless) varikliais gali būti net 15-20 decibelų tylesnį už tradicinius.
Kaip nepakenkti plaukams naudojant džiovintuvą
Nors plaukų džiovintuvai yra patogūs, jie gali rimtai pakenkti plaukams, jei naudojami neteisingai. Pagrindinis priešas čia – per aukšta temperatūra. Kai plaukas įkaista virš 150 laipsnių Celcijaus, jo baltymų struktūra pradeda irti. Tai panašu į tai, kas nutinka su kiaušiniu, kai jį kepate – baltymai denaturuojasi ir nebegrįžta į pradinę būseną.
Štai keletas praktinių patarimų, kaip džiovinti plaukus saugiai. Visada pradėkite nuo žemiausios temperatūros ir didinkite ją tik jei reikia. Laikykite džiovintuvą bent 15-20 centimetrų atstumu nuo plaukų – tai labai svarbu. Kai kurie žmonės laiko džiovintuvą tiesiog prie plaukų, ir tai yra greičiausias būdas juos sugadinti.
Judinkite džiovintuvą nuolat – nelaikykite jo vienoje vietoje ilgiau nei 2-3 sekundes. Džiovinkite plaukus nuo šaknų link galiukų, nes šaknys stipresnės ir ištveria daugiau karščio. Naudokite šalto oro režimą paskutinėms minutėms – tai padeda “užfiksuoti” šukuoseną ir sumažina bendrą plaukų pažeidimą.
Jei jūsų plaukai jau pažeisti, sausai ar dažyti, investuokite į džiovintuvą su temperatūros kontrole ir jonizacijos funkcija. Taip, jie brangesni, bet plaukų atstatymas salone kainuos dar daugiau.
Priedai ir antgaliai – ne tik marketingo triukas
Daugelis žmonių tiesiog išmeta visus tuos antgalius, kurie ateina su džiovintuvu, į stalčių ir niekada jų nebenaudoja. Bet iš tikrųjų jie turi konkrečias funkcijas ir gali labai palengvinti gyvenimą.
Koncentratoriaus antgalis – tai ta plokščia, siaura antgalio dalis – sutelkia oro srautą į siauresne srovę. Tai puiku, kai norite tiksliai išdžiovinti tam tikrą plaukų sruogą arba kai lyginsite plaukus šepečiu. Profesionalūs kirpėjai beveik visada naudoja koncentratorių, nes jis leidžia kontroliuoti oro kryptį.
Difuzoriaus antgalis – tas keistas, su daugybe pirštų – skirtas garbanotiems plaukams. Jis paskirsto oro srautą tolygiai ir švelniai, todėl garbanų nepučia į visas puses ir jos išlieka gražios. Jei turite garbanų ir niekada nenaudojote difuzoriaus, tikrai pabandykite – skirtumas akivaizdus.
Kai kurie naujesni modeliai turi magnetinius antgalius, kurie tiesiog prikimba prie džiovintuvo – labai patogu. Senesniuose modeliuose antgaliai dažnai nukrinta arba reikia jų ieškoti po visą vonios kambarį.
Kas laukia ateityje – technologijų evoliucija
Plaukų džiovintuvų technologija nesiruošia sustoti. Vienas įdomiausių naujausių išradimų – tai Dyson Supersonic modelis, kuris turi variklį rankenos viduje, o ne galvutėje. Tai daro džiovintuvą geriau subalansuotą ir patogesnį naudoti. Be to, jų skaitmeninis variklis sukasi iki 110 000 apsisukimų per minutę – tai beveik 10 kartų greičiau nei įprastas variklis.
Kita įdomi kryptis – dirbtinio intelekto integravimas. Kai kurie gamintojai eksperimentuoja su jutikliais, kurie automatiškai nustato plaukų drėgmės lygį ir reguliuoja temperatūrą bei oro srautą atitinkamai. Tai panašu į tai, kaip šiuolaikinės skalbimo mašinos pačios nustato, kiek vandens ir miltelių reikia.
Taip pat matome vis daugiau belaidžių modelių su galingomis ličio jonų baterijomis. Nors jie dar negali konkuruoti su laidiniais modeliais pagal galią, technologija sparčiai tobulėja. Įsivaizduokite – galėsite džiovinti plaukus bet kur, net paplūdimyje ar kempinge, be jokių laidų.
Ekologiškumas taip pat tampa svarbesnis. Nauji modeliai naudoja mažiau energijos, o kai kurie gamintojai jau siūlo džiovintuvus iš perdirbto plastiko. Galbūt ateityje matysime džiovintuvus su saulės baterijomis ar kitais alternatyviais energijos šaltiniais.
Kai technologija tarnauja grožiui ir patogumui
Plaukų džiovintuvas per šimtą metų evoliucionavo nuo pavojingo salono įrenginio iki sudėtingo, technologijomis prisotinto įrankio, kurį turime beveik kiekviename name. Šiandien tai ne tik priemonė greitai išdžiovinti plaukus, bet ir įrankis, padedantis kurti šukuosenas, saugoti plaukų sveikatą ir taupyti laiką.
Rinkdamiesi džiovintuvą, nepamirškite, kad brangiausias ne visada reiškia geriausią jūsų poreikiams. Pagalvokite, kokio tipo jūsų plaukai, kaip dažnai naudosite prietaisą ir kokios funkcijos jums tikrai reikalingos. Kartais vidutinės klasės modelis su keramikiniu padengmu ir jonizacija bus geresnis pasirinkimas nei profesionalus 3000 vatų monstras, kuris tik išgąsdins jūsų plaukus ir padidins elektros sąskaitą.
Ir nepamirškite svarbiausio – bet koks džiovintuvas, net pats moderniausias, turėtų būti naudojamas protingai. Technologija gali padėti sumažinti žalą, bet ji negali jos visiškai panaikinti. Todėl leiskite plaukams kartais išdžiūti natūraliai, naudokite apsauginius produktus ir nepersistenkite su karščiu. Jūsų plaukai padėkos už tai po daugelio metų.