Aštuoniasdešimtieji – tai dešimtmetis, kuris technologijų istorijoje užima ypatingą vietą. Tai buvo laikas, kai kompiuteriai pradėjo keliauti iš laboratorijų į namus, kai pirmieji mobilieji telefonai tapo realybe, o muzikos klausymas visiškai pasikeitė. Šis dešimtmetis padėjo pamatus daugeliui technologijų, kurias šiandien laikome savaime suprantamomis.
1980-ųjų technologinė revoliucija nebuvo vienos dienos reiškinys – ji brendo visą dešimtmetį, formuojant ne tik naują technologinį kraštovaizdį, bet ir keičiant žmonių gyvenimo būdą. Nuo pirmųjų asmeninių kompiuterių iki kompaktinių diskų, šis laikotarpis buvo kupinas proveržių, kurie iki šiol daro poveikį mūsų kasdienybei.
Asmeninių kompiuterių eros pradžia
1980-ieji prasidėjo su tikra kompiuterių revoliucija. IBM PC, pristatytas 1981 metais, tapo standartu, kuris formavo kompiuterių industriją dešimtmečiams į priekį. Šis kompiuteris nebuvo pats galingiausias ar pats pigiausi, tačiau IBM sprendimas naudoti atviros architektūros principą leido kitiems gamintojams kurti suderinamus komponentus ir programinę įrangą.
Tuo pačiu metu Apple kompanija vystė savo kryptį. 1984 metais pristatytas Macintosh kompiuteris atnešė grafinę vartotojo sąsają į plačiąsias mases. Vietoj sudėtingų komandų eilučių, vartotojai galėjo naudoti pelę ir spragtelėti piktogramas. Tai buvo revoliucija – kompiuteriai tapo prieinami ne tik programuotojams ir inžinieriams.
Procesorių technologijos taip pat sparčiai vystėsi. Intel 8086 ir 8088 procesoriai, naudoti pirmuosiuose IBM PC, dirbo 4,77 MHz dažniu. Šiandien tai atrodo juokingai lėtai, tačiau tuomet tai buvo didžiulis šuolis į priekį. Šie procesoriai galėjo apdoroti 16 bitų duomenis, kas leido kurti sudėtingesnes programas ir dirbti su didesniais duomenų kiekiais.
Mobilusis ryšys žengia pirmuosius žingsnius
1983 metais Motorola pristatė DynaTAC 8000X – pirmąjį komercinį mobilųjį telefoną. Šis įrenginys svėrė beveik kilogramą ir kainavo apie 4000 dolerių (šiandieninėmis kainomis tai būtų daugiau nei 10 000 dolerių). Baterijos užtekdavo vos 30 minučių pokalbio, o įkrauti reikėjo 10 valandų.
Nepaisant šių apribojimų, mobilusis telefonas tapo statuso simboliu. Verslo žmonės ir turtingi asmenys nešiojosi šiuos masyvius įrenginius kaip technologinio pažangumo ženklą. Pirmieji mobilieji tinklai naudojo analoginį signalą ir buvo labai riboto pralaidumo – viename mieste galėjo vienu metu kalbėti tik kelios dešimtys žmonių.
Mobilusis ryšys 1980-aisiais veikė pagal ląstelių principą, kuris naudojamas iki šiol. Teritorija buvo padalinta į šešiakampius regionus – ląsteles, kiekviena su savo bazine stotimi. Kai vartotojas judėjo iš vienos ląstelės į kitą, skambutis automatiškai „perduodamas” naujam siųstuvui. Šis principas leido efektyviai naudoti radijo dažnius ir aptarnauti daugiau vartotojų.
Muzikos revoliucija: nuo vinilo iki CD
1982 metai muzikos istorijoje pažymėti ypatingai – tuomet buvo pristatytas kompaktinis diskas (CD). Sony ir Philips kompanijos bendromis jėgomis sukūrė technologiją, kuri visiškai pakeitė muzikos klausymo patirtį. Vietoj analoginio garso įrašymo ant vinilo plokštelių, CD naudojo skaitmeninį kodavimą.
CD technologija veikia pagal optinio nuskaitymo principą. Diskas padengtas mikroskopiniais duobutėmis, kurios atspindi lazerio šviesą skirtingai. Nuskaitydamas šiuos atsispindėjimo skirtumus, CD grotuvas konvertuoja juos į skaitmeninius duomenis, o tada – į garsą. Rezultatas buvo revoliucinis: jokių braižinių, jokio fono triukšmo, idealus garso atkūrimas kiekvieną kartą.
Pirmasis CD albumas buvo ABBA grupės „The Visitors”, tačiau plačiai žinomas tapo Billy Joel „52nd Street” albumas, kuris buvo vienas pirmųjų masiškai platintų CD. Pradžioje CD grotuvai kainavo daugiau nei 1000 dolerių, tačiau iki dešimtmečio pabaigos kainos jau tapo prieinamos viduriniajam sluoksniui.
Tuo pačiu metu klestėjo ir kita muzikos technologija – Walkman. Sony pristatytas 1979-aisiais, šis nešiojamas kasetės grotuvas 1980-aisiais tapo kultūros fenomenu. Žmonės pirmą kartą galėjo klausytis muzikos bet kur, nepriversdami kitų klausytis to paties. Tai pakeitė ne tik muzikos vartojimą, bet ir miestų garsų kraštovaizdį.
Namų pramogų technologijų sprogimas
Aštuoniasdešimtieji buvo aukso amžius namų pramogų technologijoms. Videokasečių grotuvai (VCR) tapo masiniu reiškiniu, nors ir vyko tikra technologijų kova tarp VHS ir Betamax formatų. Galiausiai laimėjo VHS, nors Betamax turėjo geresnę vaizdo kokybę. Priežastis buvo paprasta – VHS kasetės galėjo įrašyti ilgesnius filmus ir buvo pigesnės gaminti.
VCR technologija leido žmonėms pirmą kartą kontroliuoti televizijos žiūrėjimo laiką. Galėjai įrašyti programas ir žiūrėti jas patogiu metu, sustabdyti, prasukti atgal ar į priekį. Tai buvo didžiulis šuolis nuo tradicinio televizijos žiūrėjimo, kai reikėjo prisitaikyti prie transliuotojų tvarkaraščio.
Vaizdo žaidimų industrija taip pat išgyveno tikrą renesansą. 1983 metais Nintendo pristatė Famicom (Japonijoje), kuris Vakaruose tapo žinomas kaip Nintendo Entertainment System (NES). Šis žaidimų kompiuteris atkūrė vaizdo žaidimų rinką po 1983 metų krizės Amerikoje ir pristatė tokius legendinius žaidimus kaip „Super Mario Bros.” ir „The Legend of Zelda”.
Nintendo sėkmės paslaptis slypėjo ne tik geresnėje technikoje, bet ir griežtoje kokybės kontrolėje. Kompanija kontroliavo, kokie žaidimai galėjo būti išleisti jos platformai, užtikrindama aukštą standartą. Tai atkūrė vartotojų pasitikėjimą vaizdo žaidimais po ankstesnio laikotarpio chaoso.
Komunikacijų technologijų plėtra
1980-ieji pažymėti ir reikšmingais komunikacijų technologijų sprendimais. Faksimilės aparatai (faksai) tapo standartine biurų įranga. Nors fakso technologija buvo išrasta dar XIX amžiuje, tik 1980-aisiais ji tapo praktiška ir prieinama. Galimybė per kelias minutes persiųsti dokumentą į kitą pasaulio galą buvo revoliucinė.
Fakso veikimo principas gana paprastas: dokumentas nuskaitomas šviesios linijos pagalba, šviesūs ir tamsūs plotai konvertuojami į elektrinius signalus, kurie perduodami telefono linija. Gavėjo aparatas šiuos signalus vėl konvertuoja į vaizdinę informaciją ir atspausdina ant popieriaus. Procesas buvo lėtas – vieno puslapio perdavimas galėjo užtrukti kelias minutes, tačiau tai vis tiek buvo daug greičiau nei paštas.
Tuo pačiu metu vystėsi ir kompiuterių tinklai. ARPANET, interneto pirmtakas, 1980-aisiais jau jungė dešimtis universitetų ir tyrimų centrų. 1983 metais buvo priimtas TCP/IP protokolas, kuris tapo interneto stuburu. Nors plačioji visuomenė dar nežinojo apie internetą, technologiniai pamatai jau buvo klojami.
Kasdienio gyvenimo technologijų kaita
Mikrobanginės krosnelės 1980-aisiais tapo standartine virtuvės įranga. Nors jos buvo išrastos dar 1940-aisiais, tik šiame dešimtmetyje tapo prieinamos eiliniams vartotojams. Mikrobanginės technologija veikia 2,45 GHz dažniu, kuris priverčia vandens molekules maiste vibruoti, generuojant šilumą iš vidaus.
Skaitmeniniai laikrodžiai ir skaičiuotuvai tapo kasdienio naudojimo daiktais. LCD (skystųjų kristalų) technologija leido kurti plokščius, energiją taupančius ekranus. Pirmieji LCD ekranai turėjo ribotą matymo kampą, tačiau jie buvo revoliuciniai savo energijos suvartojimo efektyvumu.
Automatiniai banko aparatai (bankomatai) taip pat plito sparčiai. Pirmasis bankomatas buvo įdiegtas dar 1967-aisiais, tačiau 1980-ieji tapo masinio diegimo laikotarpiu. Magnetinių juostelių technologija kortelėse leido saugiai saugoti sąskaitos informaciją, o PIN kodai užtikrino saugumą.
Technologijų palikimas ir poveikis ateičiai
Žvelgiant atgal, 1980-ųjų technologijos gali atrodyti primityvios, tačiau jų poveikis buvo milžiniškas. Šis dešimtmetis padėjo pamatus skaitmeninei erai, kurioje gyvename šiandien. Asmeniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai, kompaktiniai diskai, vaizdo žaidimai – visos šios technologijos ne tik pakeitė kasdienį gyvenimą, bet ir suformavo mūsų požiūrį į technologijas.
Ypač svarbu tai, kad 1980-ieji parodė technologijų demokratizacijos galią. Technologijos, kurios anksčiau buvo prieinamos tik didelėms korporacijoms ar vyriausybėms, tapo prieinamos paprastiems žmonėms. Šis procesas tęsiasi iki šiol – tai, kas šiandien atrodo kaip pažangi technologija, rytoj gali tapti kasdienybe.
Daugelis 1980-ųjų technologinių sprendimų iki šiol formuoja mūsų technologinį kraštovaizdį. IBM PC architektūra išliko Windows kompiuterių pagrindu, CD optinio nuskaitymo principai naudojami DVD ir Blu-ray diskuose, o mobilusis ryšys, nors ir labai pažengęs, vis dar remiasi tais pačiais ląstelių principais.
Galbūt svarbiausia 1980-ųjų pamoka – technologijos keičia ne tik tai, ką darome, bet ir tai, kaip mąstome apie pasaulį. Šis dešimtmetis parodė, kad technologijų plėtra nėra tik inžinerijos klausimas, bet ir kultūros, ekonomikos bei socialinių pokyčių variklis.