Technologijų giganto krizė: kodėl „Intel” imasi drastiškų priemonių?
Vos prieš keletą dienų technologijų pasaulį sukrėtė žinia, kuri daugeliui „Intel” darbuotojų tapo tikru žemės drebėjimu! Kompanija, kuri dešimtmečius buvo laikoma puslaidininkių pramonės flagmanu, paskelbė planuojanti atleisti dar 20% savo darbuotojų. Tai reiškia, kad maždaug 15,000 žmonių turės ieškotis naujų karjeros galimybių!
Šis sprendimas nėra pirmas „Intel” bandymas optimizuoti savo veiklą – praėjusiais metais jau matėme reikšmingą darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tačiau dabartinis atleidimų mastas signalizuoja apie daug gilesnes problemas, su kuriomis susiduria kadaise nenugalima atrodžiusi korporacija.
Kas gi nutiko, kad „Intel” – kompanija, kuri praktiškai išrado šiuolaikinį procesorių ir ilgus metus dominavo rinkoje – dabar priversta imtis tokių drastiškų priemonių? Priežasčių tinklas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis, tačiau viena aišku – „Intel” nebėra ta pati kompanija, kokią pažinojome prieš dešimtmetį.
Konkurencijos spąstuose: AMD ir ARM dominavimas
Pažvelkime tiesai į akis – „Intel” per pastaruosius metus prarado savo konkurencinį pranašumą! Jų amžinas konkurentas AMD ne tik pasivijo, bet kai kuriose srityse net aplenkė „Intel” tiek technologiškai, tiek kainų atžvilgiu. Ryzen procesoriai tapo tikra sensacija tiek vartotojų, tiek profesionalų rinkose.
Dar didesnis smūgis atėjo iš ARM architektūros pusės. Apple’s M serijos lustai parodė, kad ARM architektūra gali būti ne tik energetiškai efektyvi, bet ir neįtikėtinai galinga. Šis technologinis posūkis privertė daugelį vartotojų ir gamintojų permąstyti savo lojalumą x86 architektūrai, kuri buvo „Intel” karalystė dešimtmečius.
Štai keletas faktų, rodančių, kaip dramatiškai pasikeitė situacija:
– AMD rinkos dalis asmeninių kompiuterių segmente išaugo nuo vos 20% 2017 metais iki beveik 50% 2023 metais
– Apple perėjimas prie nuosavų M serijos lustų eliminavo „Intel” iš visų Mac kompiuterių
– Duomenų centrų segmente „Intel” taip pat praranda pozicijas prieš AMD EPYC procesorius ir ARM pagrįstus sprendimus
Vienas inžinierius, neseniai palikęs „Intel”, man pasakojo: „Kompanija pernelyg ilgai miegojo ant laurų. Kai AMD pristatė savo Zen architektūrą, daugelis „Intel” vadovų tiesiog numojo ranka, sakydami, kad tai laikinas reiškinys. Dabar jau per vėlu.”
Gamybos košmarai: 7nm ir kitos technologinės nesėkmės
„Intel” visada didžiavosi savo gamybos pajėgumais ir technologiniu pranašumu. Tačiau pastarieji metai parodė, kad milžinas turi rimtų problemų šioje srityje. Perėjimas prie 7nm (dabar vadinamo „Intel 4”) gamybos proceso tapo tikru košmaru, kuris vėlavo metų metus!
Tuo metu TSMC (Taiwan Semiconductor Manufacturing Company) ne tik sėkmingai įvaldė 7nm, bet jau pereina prie 3nm technologijos. Šis atotrūkis leido AMD, Apple ir kitiems „Intel” konkurentams siūlyti pažangesnius produktus.
Štai kaip dramatiškai atsiliko „Intel”:
1. 2015 m. „Intel” ir TSMC technologijos buvo maždaug lygiavertės
2. 2018 m. TSMC pradėjo masinę 7nm gamybą
3. 2020 m. „Intel” paskelbė, kad jų 7nm vėluos mažiausiai metus
4. 2022 m. TSMC jau gamino 5nm lustus, kai „Intel” vis dar kovojo su 7nm problemomis
„Tai buvo precedento neturintis atvejis „Intel” istorijoje,” – pasakoja puslaidininkių pramonės analitikas Džonas Pedis. „Kompanija, kuri visada didžiavosi savo „tick-tock” modeliu ir gebėjimu nuosekliai tobulinti gamybos procesus, staiga nebegalėjo laikytis savo pačios tvarkaraščio.”
Finansinis spaudimas: investuotojų kantrybės pabaiga
Nenuostabu, kad šios problemos atsispindi ir „Intel” finansiniuose rezultatuose. Kompanijos akcijos per pastaruosius penkerius metus nukrito daugiau nei 40%, o pelnas smarkiai sumažėjo. Paskutinį ketvirtį „Intel” pranešė apie 2,8 milijardo dolerių nuostolį!
Investuotojai, kurie anksčiau kantriai laukė „Intel” atsigavimo, dabar reikalauja ryžtingų veiksmų. Naujasis CEO Pat Gelsinger, perėmęs vairą 2021 metais, pažadėjo ambicingą transformacijos planą, tačiau rezultatai kol kas nėra įspūdingi.
Štai kodėl atleidimas 20% darbuotojų yra ne tik technologinės, bet ir finansinės krizės pasekmė:
– Kompanija planuoja sutaupyti apie 10 milijardų dolerių per ateinančius metus
– Dalis sutaupytų lėšų bus nukreipta į naujas gamyklas JAV ir Europoje
– „Intel” tikisi sumažinti veiklos išlaidas bent 25%
„Tai skausmingas, bet būtinas žingsnis,” – teigia Pat Gelsinger. „Mes turime tapti efektyvesni, jei norime išlikti konkurencingi ir įgyvendinti savo ilgalaikę viziją.”
Strateginis posūkis: nuo monopolisto iki foundry paslaugų teikėjo
Įdomiausia „Intel” transformacijos dalis yra strateginis posūkis – kompanija siekia tapti „foundry” paslaugų teikėju, t.y. gaminti lustus kitiems. Šis žingsnis reiškia, kad „Intel” nebesieks būti vien tik savo produktų kūrėja ir gamintoja, bet siūlys savo gamybos pajėgumus ir kitiems.
„Intel Foundry Services” (IFS) yra vienas svarbiausių Pat Gelsinger strategijos elementų. Kompanija investuoja milijardus dolerių į naujas gamyklas JAV ir Europoje, tikėdamasi tapti alternatyva TSMC ir Samsung.
Štai keli įdomūs faktai apie šį posūkį:
– „Intel” planuoja investuoti daugiau nei 20 milijardų dolerių į naujas gamyklas Ohajuje
– Europos Sąjunga ir JAV vyriausybė aktyviai remia šias iniciatyvas, siekdamos diversifikuoti puslaidininkių tiekimo grandinę
– Qualcomm jau pasirašė sutartį su „Intel” dėl lustų gamybos
Tačiau šis posūkis nėra be rizikos. „Foundry” verslas reikalauja kitokios kultūros ir įgūdžių nei tradicinis „Intel” modelis. Be to, TSMC ir Samsung turi dešimtmečių patirtį šioje srityje.
Darbuotojų perspektyva: ką daryti, jei esi „Intel” darbuotojas?
Jei esi vienas iš tūkstančių „Intel” darbuotojų, kurie dabar gyvena neapibrėžtume, štai keletas patarimų:
1. Neskubėk panikuoti – 20% yra didelis skaičius, bet tai nereiškia, kad būtent tu būsi atleistas. „Intel” greičiausiai atleis darbuotojus selektyviai, atsižvelgdama į strateginius prioritetus.
2. Atnaujink savo CV ir LinkedIn profilį – net jei neplanuoji išeiti, verta būti pasiruošusiam. Technologijų sektorius vis dar siūlo daug galimybių, ypač patyrusiems specialistams.
3. Išnaudok kompanijos siūlomas perkvalifikavimo programas – „Intel” dažnai siūlo darbuotojams galimybę persikvalifikuoti į perspektyvesnes sritis.
4. Domėkis augančiomis „Intel” sritimis – nors kai kurie padaliniai mažinami, kiti, pavyzdžiui, IFS, atvirkščiai – plečiami. Galbūt galėtum pereiti į perspektyvesnį padalinį?
Vienas „Intel” vadovas, norėjęs likti anonimiškas, pasidalijo: „Mes ieškome būdų išsaugoti talentingiausius žmones. Tie, kurie dirba prie strategiškai svarbių projektų ir demonstruoja aukštą produktyvumą, greičiausiai išliks.”
Pramonės pasekmės: kaip „Intel” transformacija paveiks rinką?
„Intel” pokyčiai turės reikšmingų pasekmių visai puslaidininkių pramonei. Štai keletas galimų scenarijų:
1. Konsolidacija – „Intel” gali nuspręsti parduoti kai kuriuos nepagrindinius verslus, kas suteiktų galimybių mažesniems žaidėjams arba konkurentams.
2. Talentų migracija – tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialistų pateks į darbo rinką, kas gali paskatinti naujų startupų kūrimąsi arba sustiprinti konkurentus.
3. Geopolitiniai pokyčiai – „Intel” investicijos į gamybą Vakaruose yra dalis platesnės strategijos sumažinti priklausomybę nuo Azijos puslaidininkių.
4. Architektūrų konkurencija – „Intel” gali tapti agresyvesne x86 architektūros gynėja prieš ARM plėtrą.
„Mes matome fundamentalų pramonės persigrupavimą,” – teigia technologijų analitikas Patrickas Moorhead. „Kai tokia kompanija kaip „Intel” drastiškai keičiasi, tai sukuria bangas, kurios paveikia visą ekosistemą.”
Rytojaus mikroschemos: „Intel” ateities vizija
Nepaisant visų iššūkių, būtų klaidinga nurašyti „Intel”. Kompanija vis dar turi milžinišką intelektinės nuosavybės portfelį, talentingus inžinierius ir finansinius resursus. Pat Gelsinger vizija „Intel” ateičiai yra ambicinga ir daugiasluoksnė.
„Intel” planuoja ne tik pasivyti konkurentus gamybos technologijose, bet ir pereiti prie naujos lustų architektūros, vadinamos „chiplet”. Vietoj vieno didelio lusto, procesoriai bus sudaromi iš mažesnių komponentų, kas leis padidinti našumą ir sumažinti gamybos defektų riziką.
Kompanija taip pat aktyviai investuoja į dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją ir kitas ateities technologijas. „Intel” neseniai pristatė savo Gaudi AI akceleratorius, kurie konkuruoja su NVIDIA produktais.
Ar „Intel” pavyks įgyvendinti šią transformaciją? Istorija rodo, kad didžiosios technologijų kompanijos gali atsigauti po rimtų krizių – prisiminkime IBM ar Apple. Tačiau kelias nebus lengvas, ir dabartinis atleidimų etapas yra tik vienas iš daugelio sudėtingų žingsnių.
Kaip vienas buvęs „Intel” inžinierius man sakė: „Kompanijos DNR vis dar yra inovacijos ir technologinis meistriškumas. Jei vadovybė sugebės išlaisvinti šią energiją ir nukreipti ją teisinga linkme, „Intel” vėl gali tapti lydere. Bet tam reikia ne tik mažinti išlaidas, bet ir iš esmės keisti kultūrą.”
Silicio revoliucijos kryžkelėje
Stebint „Intel” transformaciją, negaliu atsikratyti jausmo, kad matome ne tik vienos kompanijos, bet visos pramonės lūžio tašką. Puslaidininkiai tapo geopolitikos, nacionalinio saugumo ir ekonominės galios simboliu. „Intel” bandymas atsinaujinti vyksta būtent šiame kontekste.
Ar įsivaizduojate, kaip atrodytų pasaulis be „Intel”? Ši kompanija praktiškai sukūrė asmeninių kompiuterių revoliuciją ir dešimtmečius formavo technologijų kraštovaizdį. Dabar ji kovoja už savo ateitį drastiškomis priemonėmis.
Nors 20% darbuotojų atleidimas skamba dramatiškai, tai gali būti būtinas žingsnis kompanijos išlikimui. Kaip sakė vienas išmintingas vadovas: „Kartais reikia žengti žingsnį atgal, kad galėtum šokti du žingsnius į priekį.”
Tiems, kurie seka technologijų sektorių, „Intel” istorija primena, kad net didžiausi milžinai nėra neliečiami. Inovacijos, adaptacija ir drąsa keistis – štai kas išlieka svarbu nepriklausomai nuo kompanijos dydžio ar istorijos.
O tiems, kurie tiesiogiai paveikti šių pokyčių – tiek likusiems „Intel”, tiek ieškantiems naujų galimybių – linkiu ištvermės ir optimizmo. Technologijų pasaulis niekada nestovi vietoje, ir šiandien užsidariusios durys dažnai atveria langus į netikėtas galimybes rytoj!