Kinijos prekių aukso amžiaus pabaiga: kas laukia pirkėjų?
Pastaruosius metus daugelis lietuvių atrado naują pomėgį – pigių prekių medžioklę užsienio elektroninėse parduotuvėse. „Amazon”, „Shein”, „Temu” ir kitos platformos tapo kasdienybe, siūlančia neįtikėtinai žemas kainas. Drabužiai už kelis eurus, elektronika už centus, namų apyvokos daiktai už juokingai mažas sumas – visa tai atrodė kaip pirkėjų svajonių išsipildymas. Tačiau šis pigių prekių rojus gali greitai baigtis, nes nuo 2024 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje nustojo galioti vadinamoji de minimis muitų lengvata, leidusi importuoti prekes iki 150 eurų vertės be muito mokesčių.
Kaip veikė muitų spraga ir kodėl ji buvo panaikinta?
Iki šiol ES taikė taisyklę, kad siuntiniams, kurių vertė neviršija 150 eurų, netaikomi importo muitai. Ši nuostata, vadinama de minimis riba, buvo įvesta siekiant supaprastinti mažos vertės siuntų administravimą ir sumažinti biurokratinę naštą muitinėms. Tačiau elektroninės prekybos bumas iš Kinijos ir kitų Azijos šalių atvėrė galimybes šia lengvata naudotis masiškai.
Kinijos prekybos platformos greitai prisitaikė prie šios sistemos. Jos pradėjo skaidyti užsakymus į mažesnius siuntinius, deklaruoti mažesnę prekių vertę arba tiesiog žymėti siuntas kaip „dovanas”, kad išvengtų mokesčių. Tai leido joms pasiūlyti neįtikėtinai žemas kainas, su kuriomis Europos pardavėjai negalėjo konkuruoti.
ES nusprendė panaikinti šią lengvatą dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai sukėlė nesąžiningą konkurenciją Europos gamintojams ir pardavėjams, kurie privalo laikytis griežtesnių standartų ir mokėti visus mokesčius. Antra, ES prarado milijardus eurų mokestinių pajamų. Trečia, daugelis iš Kinijos importuojamų prekių neatitiko ES saugos, kokybės ir aplinkosaugos standartų.
Kokios kainos laukia pirkėjų po muitų lengvatos panaikinimo?
Panaikinus de minimis lengvatą, visoms prekėms, nepriklausomai nuo jų vertės, bus taikomi importo muitai. Muitų tarifai skiriasi priklausomai nuo prekių kategorijos, tačiau vidutiniškai jie siekia 2-12%. Pavyzdžiui:
– Drabužiams taikomas maždaug 12% muitas
– Elektronikai – apie 2-5%
– Žaislams – apie 4,7%
– Kosmetikai – apie 6,5%
Be muitų, pirkėjai turės mokėti ir PVM, kuris Lietuvoje yra 21%. Nors PVM ir anksčiau buvo taikomas visoms prekėms, dabar bendras mokesčių naštos padidėjimas bus labiau juntamas.
Praktinis pavyzdys: jei pirkote suknelę iš „Shein” už 20 eurų, anksčiau mokėjote tik 21% PVM (4,20 eurų), tad galutinė kaina buvo 24,20 eurų. Dabar teks sumokėti dar ir 12% muitą (2,40 eurų), tad galutinė kaina išaugs iki 26,60 eurų – tai yra 10% daugiau.
Platformų reakcija: kaip keisis „Amazon”, „Shein” ir „Temu” strategijos?
Didžiosios elektroninės prekybos platformos jau ruošiasi pokyčiams ir ieško būdų, kaip išlaikyti konkurencingumą naujomis sąlygomis.
„Amazon” turi pranašumą, nes jau dabar turi sandėlius Europos Sąjungoje. Prekės, kurios jau yra ES teritorijoje, nebus apmokestinamos papildomai. Tikėtina, kad „Amazon” plės savo logistikos tinklą ES, kad galėtų išlaikyti konkurencingas kainas.
„Shein” jau paskelbė apie planus atidaryti logistikos centrus Europoje. Bendrovė taip pat investuoja į gamybą ES teritorijoje, kas leistų išvengti importo muitų. Tačiau trumpuoju laikotarpiu „Shein” prekių kainos neišvengiamai išaugs.
„Temu”, kuris yra palyginti naujas žaidėjas Europos rinkoje, gali susidurti su didžiausiais iššūkiais. Platforma garsėja itin žemomis kainomis, kurios iš dalies buvo įmanomos dėl muitų lengvatos. „Temu” gali būti priverstas peržiūrėti savo verslo modelį arba pasitraukti iš kai kurių ES rinkų, jei nesugebės išlaikyti konkurencingų kainų.
Poveikis vartotojams: ne tik kainos, bet ir patogumas
Be kainų padidėjimo, vartotojai gali susidurti ir su kitais nepatogumais. Tikėtina, kad siuntų pristatymo laikas pailgės dėl papildomų muitinės procedūrų. Taip pat gali padaugėti atvejų, kai siuntos bus sulaikomos muitinėje papildomam patikrinimui.
Kitas svarbus aspektas – skaidrumas. Anksčiau daugelis platformų rodydavo kainas be mokesčių, o PVM būdavo pridedamas tik paskutiniame užsakymo etape. Dabar vartotojai turėtų būti atidūs ir įsitikinti, ar rodoma kaina jau apima visus mokesčius, įskaitant muitus.
Vartotojų teisių gynėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl padidėjusių kainų gali sumažėti prekių grąžinimo atvejų. Jei anksčiau pirkėjai lengvai užsakydavo kelis drabužių dydžius ar spalvas, žinodami, kad galės nemokamai grąžinti netinkančius, tai dabar, padidėjus kainoms, toks elgesys taps mažiau finansiškai patrauklus.
Alternatyvos: kur ieškoti pigių prekių po muitų lengvatos panaikinimo?
Nors kainos neišvengiamai augs, vartotojai vis tiek turi alternatyvų:
1. ES vidaus elektroninės parduotuvės – pirkimas iš ES šalyse veikiančių elektroninių parduotuvių leidžia išvengti muitų. Verta apsvarstyti tokias platformas kaip „Zalando”, „About You” ar „Asos”.
2. Naudotų prekių platformos – „Vinted”, „Marketplace” ir kitos platformos, kuriose parduodamos naudotos prekės, gali tapti patrauklia alternatyva ieškant pigesnių daiktų.
3. Didesnių užsakymų formavimas – užsakant didesnius kiekius prekių vienu metu, galima optimizuoti siuntimo išlaidas. Kai kurios platformos siūlo nemokamą pristatymą, jei užsakymo suma viršija tam tikrą ribą.
4. Prekių konsolidavimas – kai kurios tarpininkavimo paslaugos leidžia konsoliduoti siuntas iš skirtingų pardavėjų, taip sumažinant bendras siuntimo išlaidas.
5. Išpardavimai ir nuolaidos – sekite išpardavimus ir akcijas, kurios gali kompensuoti padidėjusias kainas dėl muitų.
Naujos realybės horizontai: ką reiškia šie pokyčiai ilguoju laikotarpiu?
Muitų lengvatos panaikinimas yra dalis platesnio ES siekio sukurti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir apsaugoti Europos gamintojus. Ilgainiui tai gali turėti teigiamų pasekmių.
Visų pirma, tai gali paskatinti vietinę gamybą ir prekybą. Europos gamintojai, kurie laikosi aukštesnių darbo, aplinkosaugos ir kokybės standartų, turės daugiau galimybių konkuruoti su Kinijos produktais.
Antra, tai gali paskatinti vartotojus rinktis kokybiškesnius ir ilgaamžiškesnius produktus. Kai pigių prekių kainų pranašumas sumažėja, vartotojai gali būti labiau linkę investuoti į aukštesnės kokybės prekes, kurios tarnaus ilgiau.
Trečia, tai gali turėti teigiamą poveikį aplinkai. Mažesnis pigių, trumpalaikių produktų importas gali sumažinti atliekų kiekį ir anglies dioksido išmetimą, susijusį su transportavimu iš Azijos.
Naujas puslapis vartojimo istorijoje
Muitų lengvatos panaikinimas žymi reikšmingą posūkį elektroninės prekybos istorijoje. Tai nėra tik paprastas kainų padidėjimas – tai ženklas, kad baigiasi era, kai galėjome neribotai pirkti ultrapigas prekes iš Kinijos be jokių papildomų mokesčių.
Šis pokytis verčia mus permąstyti savo vartojimo įpročius. Galbūt verta grįžti prie senesnio, labiau apgalvoto apsipirkimo modelio: pirkti mažiau, bet kokybiškiau. Užuot įsigiję dešimt pigių marškinėlių, kurie suplyš po kelių skalbimų, galbūt verta investuoti į vienus ar dvejus kokybiškus, kurie tarnaus metų metus.
Nors trumpuoju laikotarpiu nauji muitai gali atrodyti kaip nemaloni naujiena pirkėjams, ilgainiui jie gali paskatinti sveikesnę ekonomiką, tvaresnį vartojimą ir sąžiningesnę konkurenciją. Galbūt tai yra žingsnis link labiau subalansuotos prekybos sistemos, kurioje kaina nėra vienintelis sprendimo kriterijus, o kokybė, etiškumas ir tvarumas įgauna didesnę reikšmę.
Taigi, nors mūsų virtualiuose pirkinių krepšeliuose skaičiai gali padidėti, tai gali būti proga permąstyti, ko iš tikrųjų mums reikia ir kaip mūsų pirkimo sprendimai veikia platesnį pasaulį.