Kas tas mėsos malėjas ir kodėl jis atsirado
Mėsos malėjas – tai vienas iš tų virtuvės įrankių, kuris daugeliui asocijuojasi su senelių laikais ir rankinio malimo procedūra prie stalo krašto. Tačiau šis įrenginys nėra jokia senovinė relikvija – jis ir šiandien aktyviai naudojamas tiek namų virtuvėse, tiek pramoninėje gamyboje. Įdomu tai, kad pagrindinis jo veikimo principas per pastaruosius šimtmečius iš esmės nepasikeitė, nors ir atsirado elektrinės versijos.
Istoriškai mėsos malėjai atsirado XIX amžiaus viduryje, kai industrializacija pasiekė ir maisto gamybos sritį. Iki tol mėsa buvo smulkinama peiliais, kapojama ar net daužoma, o tai buvo labai daug darbo reikalaujantis procesas. Pirmieji mechaniniai malėjai buvo tikra revoliucija – staiga tapo įmanoma greitai ir efektyviai paversti mėsos gabalus vienalyte mase, tinkama dešroms, kotletams ar kitiems patiekalams.
Pagrindinė konstrukcija ir veikimo principas
Jei pažiūrėtumėte į išardytą mėsos malėją, pamatytumėte stebėtinai paprastą, bet genialią konstrukciją. Pagrindinis elementas – tai sraigtas (arba, kaip jį dar vadina, šnekas), kuris primena didžiulį varžtą. Šis sraigtas sukasi korpuso viduje ir stumia mėsą į priekį, link malimo mechanizmo.
Malimo mechanizmas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: pjaunamojo disko su skylutėmis (jo dar vadina tinkleliu arba grotelėmis) ir pjaunamojo peilio, kuris glaudžiai prisispaudęs prie šio disko. Pjaunamasis peilis turi keturias arba tris ašmenis, išsidėsčiusius kryžmiškai. Kai sraigtas stumia mėsą į priekį, ji patenka tarp besisukančio peilio ir nejudančio disko. Peilio ašmenys nuolat slysta per disko paviršių, ir kiekvieną kartą, kai mėsa patenka prie skylutės, ji nukerpama.
Disko skylučių dydis ir lemia, kokio stambumo bus galutinis produktas. Smulkesnėms skylutėms – smulkesnė malta mėsa, stambesnėms – atitinkamai grubesnė. Profesionaliuose malėjuose gali būti net keletas skirtingų diskų, kuriuos galima keisti priklausomai nuo poreikių.
Elektriniai prieš rankinius – kas geriau
Rankinis mėsos malėjas veikia paprastai – jį reikia pritvirtinti prie stalo krašto specialia spaustuve ir sukti rankeną. Jūsų fizinė jėga per krumpliaračių sistemą perduodama sraigto sukimui. Tai gana fiziškai varginantis darbas, ypač jei reikia sumalti didesnį kiekį mėsos, bet turi ir privalumų.
Pirma, rankiniai malėjai nepriklausomi nuo elektros – veikia visada ir visur. Antra, turite visišką kontrolę virš proceso greičio. Trečia, jie paprastai kompaktiškesni ir lengviau valomi. Dar vienas neakivaizdus privalumas – mažesnis triukšmas. Kai maluji mėsą anksti ryte, kaimynai tikrai įvertins šią savybę.
Elektriniai malėjai dirba tuo pačiu principu, tik sraigtas sukamas elektros variklio. Čia jau nereikia prakaituoti – įdedi mėsą, įjungi ir laukia. Moderniuose elektriniuose malėjuose variklio galia gali siekti nuo 300 iki 2000 vatų. Didesnis galingumas reiškia, kad malėjas lengviau susitvarkys su gyslelėmis, kremzlėmis ir kitais sunkiau maliaomis dalimis.
Kodėl mėsa kartais užstringa ir kaip to išvengti
Turbūt kiekvienas, naudojęs mėsos malėją, yra susidūręs su situacija, kai viskas staiga sustoja, malėjas pradeda keistai ūžti (jei elektrinis), o mėsa tiesiog nebesijudina. Dažniausiai tai nutinka dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia – per riebi mėsa arba per daug gyslų. Riebalai ir gyslos linkę susivynioti aplink sraigto ašį ir užkimšti tarpą tarp peilio ir disko. Todėl patyrę virėjai visada pataria iš anksto pašalinti didžiąsias gyslas ir per didelius riebalų gabalus. Taip pat labai svarbu, kad mėsa būtų šalta – net šiek tiek apšalusi. Šalta mėsa yra tvirta, lengvai pjaunama ir nesiteplioja.
Antra problema – atšipęs pjaunamasis peilis arba nusidėvėjęs diskas. Jei peilis nebepjauna, o tik gniaužo mėsą, procesas tampa neefektyvus ir malėjas greitai užsikemša. Peilis ir diskas turėtų glaudžiai priglūsti vienas prie kito – tarp jų neturėtų būti jokio tarpo. Jei pastebite, kad malėjas pradėjo blogiau veikti, verta patikrinti šias dalis ir prireikus jas pakeisti arba pagaląsti.
Saugumas ir higiena naudojant malėją
Mėsos malėjas gali būti pavojingas įrankis, jei su juo elgiamasi neatsargiai. Sraigtas ir pjaunamasis mechanizmas turi pakankamai jėgos ne tik sumalti mėsą, bet ir sužaloti pirštus. Todėl niekada nestumkite mėsos į malėją rankomis – tam visada naudokite specialų stūmiklį, kuris paprastai eina komplekte.
Higienos požiūriu mėsos malėjas reikalauja ypatingos priežiūros. Mėsa – tai puiki terpė bakterijoms daugintis, o malėjo konstrukcija su visais tais kamputėliais ir plyšeliais suteikia daug vietų, kur gali likti mėsos likučiai. Po kiekvieno naudojimo malėją būtina išardyti ir kruopščiai nuplauti visas dalis.
Geriausia plauti šiltu vandeniu su indų plovikliu, naudojant šepetėlį, kuris pasieks visus sunkiai prieinamus kampus. Ypač atidžiai reikia išvalyti sraigto sriegius ir disko skylutes. Po plovimo dalis rekomenduojama dar ir palieti verdančiu vandeniu arba net išvirti kelias minutes – tai sunaikins likusias bakterijas. Prieš sudedant malėją atgal į spintelę, visos dalys turi būti visiškai sausos, kad nesusidarytų rūdys.
Ką dar galima malti be mėsos
Nors įrenginys vadinamas mėsos malėju, jo galimybės tuo nesibaigia. Daugelis žmonių naudoja malėją ir kitiems produktams smulkinti. Pavyzdžiui, žuvis puikiai maliasi – tik būtina kruopščiai pašalinti visas kauliukus, nes jie gali sugadinti peilį.
Daržovės taip pat gali būti maliamos, nors čia reikia atsižvelgti į jų konsistenciją. Kietesnės daržovės kaip morkos ar burokėliai maliasi gerai, o labai vandeningos gali pavirsti koše. Kai kurie žmonės malėju smulkina riešutus, tačiau čia reikia būti atsargiems – riešutai kietesni už mėsą ir gali greičiau nudėvėti peilį.
Įdomus panaudojimas – duonos trupinių gamyba. Sausą duoną praleidus per malėją su stambiomis grotelėmis, gaunami puikūs trupiniai. Kai kurie entuziastai net mala vaisius uogienei, nors tam yra ir specialesnių įrankių.
Pramoniniai malėjai – kai reikia malti tonas per valandą
Pramoniniai mėsos malėjai – tai visai kita kategorija. Čia kalbame apie įrenginius, kurių našumas matuojamas ne kilogramais, o tonomis per valandą. Tokie malėjai naudojami mėsos perdirbimo įmonėse, dešrų gamyklėse ir didelėse virtuvėse.
Pagrindinis veikimo principas išlieka tas pats, bet masteliai visiškai kitokie. Pramoninis malėjas gali turėti variklį, kurio galia viršija 10 kilovatų. Sraigtas ir pjaunamasis mechanizmas pagaminti iš specialių ypač kietų lydinių, kad atlaikytų nuolatinę apkrovą. Dažnai tokie malėjai turi automatinį mėsos tiekimo sistemą ir integruotus saugos mechanizmus.
Įdomu tai, kad kai kurie pramoniniai malėjai turi papildomų funkcijų – pavyzdžiui, galimybę iš karto formuoti dešreles arba kotletus. Tai pasiekiama naudojant specialias antgales ir formas, kurios pritvirtinamos vietoj standartinio disko.
Kaip išsirinkti tinkamą malėją sau
Jei galvojate įsigyti mėsos malėją, pirmiausia reikia apspręsti, kaip dažnai ir kiek malusite. Jei tai bus kartą per mėnesį nedideliam kotletų kiekiui, pakaks ir paprasto rankinio malėjo. Jie kainuoja nuo 20 iki 50 eurų ir tarnaus ilgus metus.
Elektriniams malėjams reikia skirti daugiau dėmesio. Pirmiausia – variklio galia. Namų naudojimui pakanka 500-800 vatų. Mažesnės galios malėjai gali sustoti, kai pataikys kietesnė gysla ar kremzlė. Svarbu ir korpuso medžiaga – geriausia rinktis metalinį, o ne plastmasinį. Metalas ilgaamžiškesnis ir stabilesnis.
Atkreipkite dėmesį į komplektaciją. Gerame malėje turėtų būti bent 2-3 skirtingų dydžių diskai, stūmiklis ir galbūt papildomos antgalės. Kai kurie malėjai turi reversą – galimybę sukti sraigą atgal, kas labai praverčia, kai malėjas užsikemša.
Dar vienas svarbus aspektas – triukšmo lygis. Jei gyvenate bute, verčiau rinktis tylesnį modelį. Dažnai brangesni malėjai turi geresnes vibracijas slopinančias sistemas ir dirba tyliau.
Patarimai efektyviam ir saugiam darbui
Norint, kad malėjas tarnautų ilgai ir gerai, verta laikytis kelių paprastų taisyklių. Visada prieš malimą mėsą supjaustykite nedideliais gabalėliais – maždaug 3-4 cm kubeliais. Taip sraigtas lengviau ją paims ir procesas vyks sklandžiau. Kaip jau minėjau, mėsa turėtų būti šalta, bet ne visiškai sušaldyta – idealiai apie 2-4 laipsnius.
Jei maluojate riebesnes mėsos rūšis, galite tarp mėsos gabalų įdėti šiek tiek duonos riekučių. Jos padeda išvalyti malėjo vidų ir sugeria perteklinį riebalų kiekį. Dar vienas triukas – po mėsos praleidžiant keletą ledukų, jie padeda išstumti likusią mėsą ir išvalo sraigto sriegius.
Elektrinio malėjo negalima perkrauti – jei juntate, kad variklis pradeda įkaisti arba keistai urzgti, geriau padarykite pertrauką. Daugelis šiuolaikinių malėjų turi apsaugą nuo perkaitimo, bet geriau nerizikuoti. Taip pat niekada nepalikite įjungto malėjo be priežiūros, net jei jis turi automatinį mėsos tiekimą.
Saugojant malėją, visas dalis geriau laikyti atskirai, kad oras galėtų cirkuliuoti ir nesudarytų sąlygų pelėsiams ar nemaloniam kvapui atsirasti. Metalines dalis galima lengvai patepti maistine alyva – tai apsaugos nuo rūdžių. Tik nepamirškite prieš naudojimą šią alyvą nuplauti.
Kai malėjas tampa virtuvės partneriu
Mėsos malėjas – tai vienas iš tų įrankių, kuris iš pradžių gali atrodyti kaip nereikalingas prietaisas, bet kai jį įsigyji ir pradedi naudoti, supranti jo vertę. Galimybė pačiam kontroliuoti, kas patenka į tavo maistą, žinoti tikslią mėsos sudėtį, išvengti priedų ir konservantų – tai neįkainojama.
Be to, namuose malta mėsa tiesiog kitaip skanauja. Ji šviežesnė, sultingesnė, o jūs galite eksperimentuoti su skirtingomis mėsos rūšimis ir jų proporcijomis. Norite kotletų iš 70% jautienos ir 30% kiaulienos? Prašom. O gal su truputį įmaišytos vištienos? Lengvai.
Šis paprastas, bet genialus įrenginys per šimtmetį beveik nepasikeitė būtent todėl, kad jo veikimo principas yra tobulas. Sraigtas, peilis ir diskas – trys elementai, kurie kartu atlieka darbą, kuriam kitaip prireiktų daug laiko ir pastangų. Ir nors technologijos žengia į priekį, kartais senos, patikrintos konstrukcijos lieka geriausiu sprendimu.