Kaip atsirado bevielės pelės ir kodėl jos tapo tokios populiarios
Prisimenu laikus, kai kompiuterio stalas atrodė kaip makaronų fabrikas – laidai visur. Pelės laidas vis įsikibdavo į puodelio kraštą, trukdė judėti laisvai, o kartais net atrodė, kad jis turi savo valią. Bevielės pelės atsiradimas buvo tikra technologinė revoliucija, nors pradžioje daugelis skeptikų teigė, kad tai tik brangus žaisliukas.
Pirmosios bevielės pelės pasirodė dar devintojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau jos buvo gana nevykusios – sunkios, su trumpu baterijų gyvavimo laiku ir nestabiliu ryšiu. Tikrasis proveržis įvyko 2000-ųjų pradžioje, kai technologijos pakankamai subrandino ir Logitech bei Microsoft pradėjo gaminti patikimus bevielius įrenginius. Šiandien bevielės pelės sudaro didžiulę rinkos dalį, o daugelis žmonių net nebeįsivaizduoja, kaip galima dirbti su laidiniu įrenginiu.
Radijo dažnių technologija – klasikinis pasirinkimas
Dauguma bevielių pelių naudoja 2.4 GHz radijo dažnių technologiją. Tai tas pats dažnis, kurį naudoja Wi-Fi maršrutizatoriai, belaidės ausinės ir daugybė kitų įrenginių. Kodėl būtent šis dažnis? Atsakymas paprastas – jis puikiai balansuoja tarp energijos suvartojimo, signalo stiprumo ir duomenų perdavimo greičio.
Pelė turi mažytį siųstuvą, kuris nuolat siunčia signalus į USB imtuvą, įkištą į kompiuterį. Tas imtuvas, beje, yra tikras technologinis stebuklas – mažesnis už nagą, bet viduje telpa visa radijo ryšio sistema. Kai pajudinate pelę ar paspaudžiate mygtuką, informacija keliauja per orą maždaug 1-8 milisekundžių greičiu. Žaidėjams, kurie žaidžia dinamiškus šaudykles, net šis trumpas vėlavimas gali būti svarbus.
Įdomu tai, kad šiuolaikinės pelės naudoja vadinamąjį “frequency hopping” – dažnių šokinėjimą. Tai reiškia, kad pelė nuolat keičia tikslų dažnį, kuriuo bendrauja su imtuvu, kad išvengtų trukdžių iš kitų įrenginių. Tai primena pokalbį perpildytoje kavinėje – jei viename kampe per garsiai, pereinat į kitą.
Bluetooth – universalus sprendimas be papildomų priedų
Bluetooth pelės veikia šiek tiek kitaip nei jų 2.4 GHz pusseserės. Pagrindinis skirtumas – joms nereikia atskiro USB imtuvo, nes šiuolaikiniai nešiojamieji kompiuteriai ir daugelis stacionarių jau turi integruotą Bluetooth modulį. Tai ypač patogu kelionėse, kai kiekvienas laisvas USB lizdas yra auksas.
Bluetooth technologija iš pradžių buvo lėtesnė ir turėjo didesnį vėlavimą nei specializuoti 2.4 GHz sprendimai. Tačiau naujos kartos Bluetooth 5.0 ir naujesnės versijos šiuos skirtumus labai sumažino. Šiandien kokybišką Bluetooth pelę nuo radijo dažnių pelės praktiškai neatskirsite kasdieniam darbui, nors profesionalūs žaidėjai vis dar linkę rinktis specializuotus sprendimus.
Vienas Bluetooth privalumas – galite prijungti vieną pelę prie kelių įrenginių ir greitai perjunginėti. Kai kurios pelės turi specialius mygtukus, leidžiančius vienu paspaudimu perjungti iš kompiuterio į planšetę ar išmanųjį telefoną. Tai neįtikėtinai patogu žmonėms, dirbantiems su keliais įrenginiais vienu metu.
Energijos vartojimas ir baterijos – amžinas kompromisas
Bevielės pelės didžiausias priešas visada buvo energijos suvartojimas. Niekas nenori kas savaitę keisti baterijų ar kasdien krauti pelę. Gamintojai šią problemą sprendžia keliais būdais, ir rezultatai tikrai įspūdingi.
Modernios pelės naudoja labai efektyvius jutiklius ir mikrovaldiklius, kurie “miega”, kai pelė nejuda. Kai pakeliate pelę nuo paviršiaus, daugelis modelių tai aptinka ir iškart išjungia jutiklį. Kai kurios pelės gali veikti net metus su viena baterija, jei naudojate jas vidutiniškai. Žinoma, jei žaidžiate intensyvius žaidimus, baterija išseks daug greičiau – galbūt per mėnesį ar du.
Įkraunamos pelės tapo labai populiarios. Jos paprastai turi integruotą ličio jonų bateriją, kurią kraunate per USB kabelį. Kai kurie naujausi modeliai palaiko belaidį krovimą – tiesiog padedi pelę ant specialaus kilimėlio, ir ji kraunasi. Logitech netgi sukūrė technologiją, kur pelė kraunasi judėdama ant specialaus kilimėlio – niekada neturi sustoti dirbti.
Jutikliai ir tikslumas – ar bevielė gali konkuruoti su laidine
Seniau buvo paplitęs mitas, kad bevielės pelės yra mažiau tikslios nei laidinės. Šiandien tai visiškas nesusipratimas. Šiuolaikinės bevielės pelės naudoja tuos pačius aukštos kokybės optinius ar lazerius jutiklius kaip ir laidinės.
Optiniai jutikliai veikia kaip mažytės kameros, fotografuojančios paviršių tūkstančius kartų per sekundę ir sekančios pokyčius. Kai pastumiate pelę, jutiklis palygina nuotraukas ir apskaičiuoja, kiek ir kuria kryptimi pajudėjote. Profesionalios žaidimų pelės gali turėti jutiklius su 20,000 ar net 30,000 DPI (dots per inch) jautrumu. Praktiškai tai reiškia, kad pelė gali aptikti net mažiausius judesius.
Lazeriniai jutikliai naudoja lazerį vietoj LED šviesos. Jie gali veikti ant daugiau paviršių, įskaitant stiklą, tačiau kartais būna per jautrūs ir “sugauna” paviršiaus nelygumus, sukeldami netikslumą. Daugelis profesionalų žaidėjų vis dar teikia pirmenybę optiniams jutikliams dėl jų nuoseklumo.
Trukdžiai ir ryšio stabilumas – ką daryti, kai viskas lėtėja
Turbūt kiekvienas bevielės pelės naudotojas yra patyręs tą nemalonų momentą, kai žymeklis pradeda šokinėti ar lėtai reaguoti. Dažniausiai kalti radijo dažnių trukdžiai. Jūsų darbo aplinkoje gali būti dešimtys Wi-Fi tinklų, belaidžių telefonų, mikrobanginių krosnelių – visi jie spinduliuoja 2.4 GHz diapazone.
Pirmasis patarimas – imtuvą kiškit į USB lizdą, esantį kuo arčiau pelės. Jei naudojate stacionarų kompiuterį su USB lizdais gale, pabandykite naudoti USB pratęsimo kabelį, kad imtuvas būtų ant stalo. Netgi 30 centimetrų atstumas gali drastiškai pagerinti ryšį. Metaliniai paviršiai ir kliūtys tarp pelės ir imtuvo taip pat silpnina signalą.
Jei naudojate Bluetooth pelę ir patiriat problemų, patikrinkite, ar neturite per daug prijungtų Bluetooth įrenginių vienu metu. Bluetooth gali valdyti daug įrenginių, bet kiekvienas papildomas ryšys šiek tiek apkrauna sistemą. Taip pat verta atnaujinti Bluetooth tvarkykles – senosios versijos gali būti neoptimalios.
Kokią pelę rinktis – praktiniai patarimai realiems poreikiams
Rinkoje yra šimtai bevielių pelių modelių, ir pasirinkti tinkamą gali būti sudėtinga. Viskas priklauso nuo to, kaip naudosit pelę. Biuro darbui pakanka paprastos, patogios pelės su geru ergonomiškumu. Ieškokite modelių, kurie gerai guli rankoje ir turi pakankamai mygtukų jūsų poreikiams – paprastai du pagrindiniai mygtukai ir ratukė užtenka.
Jei daug keliauji, svarbu dydis ir svoris. Kompaktiškos kelioninės pelės telpa į kišenę, bet ilgai dirbant jos gali būti nepatogios. Kai kurios pelės turi sulankstomą dizainą ar magnetinį imtuvą, kuris tvirtinasi prie pelės – taip jo neprarasite. Bluetooth pelės kelionėms yra idealios, nes nereikia nešiotis imtuvo.
Žaidėjams reikia visai kitokių charakteristikų. Svarbus mažas vėlavimas (latency), aukštas DPI, programuojami mygtukai ir patikimas ryšys. Profesionalios žaidimų pelės dažnai turi specialų “gaming” režimą, kuris maksimaliai sumažina energijos taupymo funkcijas ir prioritetizuoja greitį. Taip, baterija išseks greičiau, bet žaidime kiekviena milisekundė svarbi.
Dizaineriams ir vaizdo redaktoriams verta pažvelgti į pelės su tiksliais jutikliais ir papildomais mygtukais, kuriuos galima priskirti dažnai naudojamoms funkcijoms. Kai kurios pelės turi horizontalų slinkimą arba specialų ratukę tiksliam mastelio keitimui.
Ateitis jau čia – kas laukia bevielių pelių pasaulyje
Technologijos nestovi vietoje, ir bevielės pelės toliau tobulėja. Matome vis daugiau pelių su dirbtinio intelekto funkcijomis – jos automatiškai reguliuoja jautrumą priklausomai nuo paviršiaus, prisimena jūsų naudojimo įpročius ir net gali prisitaikyti prie skirtingų programų.
Haptinis grįžtamasis ryšys pradeda atsirasti ir pelėse. Įsivaizduokite, kad jaučiate skirtingas tekstūras ar subtilią vibraciją, kai užvedate žymeklį ant mygtuko. Tai gali skambėti kaip nereikalingas priedas, bet kai kuriose profesionalose srityse tai gali būti labai naudinga – pavyzdžiui, 3D modeliavime ar medicininėje diagnostikoje.
Belaidis krovimas tampa standartine funkcija vis daugiau pelių. Kai kurie gamintojai eksperimentuoja su saulės baterijomis – pelė kraunasi iš kambario apšvietimo. Tai skamba futuristiškai, bet jau yra veikiančių prototipų. Įsivaizduokite pelę, kurios niekada nereikia krauti ar keisti baterijų.
Formos ir ergonomika taip pat keičiasi. Matome daugiau vertikalių pelių, kurios laiko ranką natūralesnėje padėtyje ir sumažina riešo įtampą. Kai kurios pelės pritaikomos prie rankos dydžio su keičiamomis dalimis. Yra net pelių, kurios seka rankos padėtį ir įspėja, jei per ilgai laikote ranką neergonomiškai.
Bevielės pelės technologija per pastaruosius dvidešimt metų nušoko nuo “gal veiks, gal ne” iki “kartais net geriau nei laidinės”. Šiandien nebėra jokios priežasties atsisakyti laisvės, kurią suteikia bevielis įrenginys. Ar tai biuro darbuotojas, kuris vertina tvarkingą stalą, keliautojas, kuriam svarbus mobilumas, ar žaidėjas, siekiantis maksimalaus našumo – kiekvienam yra tinkamas bevielis sprendimas. Technologija pasiekė tokį lygį, kad vienintelis realus kompromisas lieka baterijos krovimas, bet net ir tai tampa vis mažesne problema su efektyvesniais komponentais ir geresniu energijos valdymu. Bevielė pelė šiandien – tai ne prabanga, o protingas pasirinkimas.