Šiandien, kai dokumentus siunčiame el. paštu per sekundes, sunku patikėti, kad fakso aparatas buvo tikra technologijų revoliucija. Tačiau šis prietaisas, kuris atrodė kaip magija, iš tikrųjų veikė pagal gana paprastus principus ir kelis dešimtmečius buvo nepakeičiamas verslo įrankis.
Kaip gimė idėja perduoti vaizdus per atstumą
Fakso aparato istorija prasidėjo daug anksčiau, nei daugelis galvoja – dar 1843 metais škotų išradėjas Aleksandras Bainas (Alexander Bain) užpatentavo pirmąjį faksimilės perdavimo prietaisą. Jo sistema veikė panašiai kaip telegrafas, tik vietoj raidžių galėjo perduoti paprastus piešinius.
Baino išradimas naudojo dvi sinchronizuotas švytuokles, kurios judėjo per metalinę plokštę. Siuntėjas ant plokštės uždėdavo dokumentą, parašytą elektros srove nelaidžiais rašalais. Kai švytuoklė judėjo per tekstą, elektros grandinė nutrūkdavo, o gavėjo pusėje kita švytuoklė tuo pat metu darydavo žymę ant popieriaus. Taip atsirasdavo dokumento kopija.
Žinoma, šis procesas buvo lėtas ir nepatikimas. Dokumentą perduoti užtrukdavo kelias valandas, o rezultatas dažnai būdavo sunkiai įskaitomas. Bet principas buvo teisingas – vaizdą galima suskaidyti į mažus elementus ir perduoti juos po vieną.
Nuo mechanikos prie elektronikos
Tikrasis proveržis įvyko XX amžiaus pradžioje, kai vokietis Arturas Kornas (Arthur Korn) 1902 metais sukūrė fototeleprincipo sistemą. Jo prietaisas jau naudojo fotoelementus – šviesos jautrių medžiagų pagalba galėjo „skaityti” dokumento šviesius ir tamsias vietas.
Korno sistema veikė taip: dokumentas buvo apšviečiamas šviesos spinduliu, kuris atsispindėdamas nuo balto popieriaus ar sugerdamas juodos spalvos vietose, patekdavo į fotoelementą. Šis keitė šviesos intensyvumą į elektros signalą, kuris buvo siunčiamas per laidą. Gavėjo pusėje signalas valdė šviesos šaltinį, kuris švietė ant šviesai jautraus popieriaus.
1906 metais Korno sistema jau veikė tarp Miuncheno ir Berlyno, o 1922 metais buvo perduota pirmoji nuotrauka per Atlantą. Tai buvo tikras technologijos triumfas – vaizdas, kuris anksčiau keliauti per vandenyną būtų turėjęs savaitėmis, dabar pasiekdavo tikslą per kelias valandas.
Kaip veikia šiuolaikinis fakso aparatas
Šiuolaikinis fakso aparatas, kurį daugelis dar prisimena iš 1980-1990 metų, veikia pagal gerokai sudėtingesnį, bet panašų principą. Procesas prasideda nuo dokumento nuskaitymo.
Aparato viduje yra šviesos diodų eilutė ir CCD (Charge-Coupled Device) jutiklių matrica – ta pati technologija, kuri naudojama skaitytuvuose ir fotoaparatuose. Dokumentas judėdamas pro šią sistemą yra apšviečiamas, o atsispindėjusi šviesa patenka į jutiklius. Kiekvienas jutiklis „mato” mažą dokumento dalį ir nustato, ar ji yra balta, juoda, ar pilkos spalvos atspalvis.
Toliau prasideda duomenų glaudinimas. Fakso aparatas naudoja specialų algoritmą, vadinamą MH (Modified Huffman) arba MR (Modified READ). Šie algoritmai išnaudoja tai, kad dokumentuose dažnai būna daug baltų plotų. Vietoj to, kad siųsti informaciją apie kiekvieną baltą taškelį atskirai, aparatas siunčia komandą „100 baltų taškų iš eilės”. Taip duomenų kiekis sumažėja kelis kartus.
Suspausti duomenys paverčiami garso signalais – panašiai kaip veikė seni modeminiai interneto ryšiai. Kiekvienas duomenų bitas yra koduojamas skirtingo dažnio garsu. Šie garsai siunčiami per telefonų linijas.
Technologijos evoliucija ir standartai
Fakso technologija per dešimtmečius patyrė kelis didelius šuolius. 1968 metais buvo priimtas pirmasis tarptautinis fakso standartas – Group 1. Šie aparatai dokumentą perduodavo per 6 minutes, o kokybė buvo gana prasta.
1976 metais atsirado Group 2 standartai, kurie perdavimo laiką sutrumpino iki 3 minučių. Bet tikrasis proveržis įvyko 1980 metais su Group 3 standartais. Šie aparatai dokumentą galėjo perduoti per minutę ar net greičiau, o kokybė buvo pakankamai gera verslo poreikiams.
Group 3 aparatai tapo tokiais populiariais dėl kelių priežasčių. Pirma, jie buvo suderinami su įprastomis telefonų linijomis – nereikėjo jokių specialių ryšio kanalų. Antra, aparatai automatiškai derėdavosi tarpusavyje, nustatydami optimalų perdavimo greitį ir kokybę pagal linijos būklę.
Vėliau atsirado ir Group 4 standartai, skirti skaitmeninėms linijoms, bet jie niekada netapo labai populiarūs, nes tuo metu jau plito internetas ir el. paštas.
Fakso aparato anatomija
Pažvelgus į tipišką 1990-ųjų fakso aparatą, galima išskirti kelis pagrindinius komponentus. Viršuje – automatinis dokumento padavimo mechanizmas (ADF), kuris po vieną lapą stumia dokumentus pro skaitytuvą. Tai buvo didžiulis patogumas, nes nereikėjo kiekvieno lapo dėti rankomis.
Skaitmeninė dalis – tai CCD jutiklių eilutė su šviesos šaltiniais ir veidrodžiais. Ši sistema juda per visą dokumento plotį arba dokumentas stumiamas pro nejudančią skaitmeninę galvutę. Skiriasi aparatų konstrukcijos, bet principas tas pats.
Spausdinimo dalis senesnėse aparatuose naudojo terminio perdavimo technologiją. Specialus terminis popierius keisdavo spalvą, kai būdavo pašildomas. Vėliau atsirado aparatai su įprastais rašalo ar tonerio kasetėmis.
Procesoriaus ir atminties dalis – čia vyksta duomenų glaudinimas, protokolų valdymas ir ryšys su kitu fakso aparatu. Net paprasčiausi aparatai turėjo atmintį, kurioje galėjo saugoti kelis dokumentus ir siųsti juos automatiškai, kai linija būdavo laisva.
Kodėl faksas buvo toks svarbus
Šiandien gali atrodyti keista, bet 1980-1990 metais fakso aparatas buvo revoliucinė technologija. Pirma kartą istorijoje dokumentą su parašu, antspaudu ar brėžiniu galėjai perduoti per kelias minutes į bet kurį pasaulio kampelį.
Teisininkams tai reiškė, kad sutartis galėjo būti pasirašytos ir išsiųstos tą pačią dieną. Architektams – kad brėžiniai galėjo keliauti tarp skirtingų miestų per minutes. Žurnalistams – kad nuotraukos ir straipsniai galėjo pasiekti redakciją iš bet kur.
Fakso aparatas taip pat buvo patikimas. Skirtingai nuo ankstyvųjų kompiuterių tinklų, fakso protokolai buvo labai stabilūs. Aparatai automatiškai kartodavo perdavimą, jei kažkas nepavykdavo, ir spausdindavo patvirtinimo lapelį, kad dokumentas tikrai pasiekė gavėją.
Be to, fakso aparatas buvo paprastas naudoti. Nereikėjo jokių specialių žinių – įdedi dokumentą, surandi numerį, paspaudi mygtuką. Net technologijų nebijantys žmonės galėjo juo naudotis be problemų.
Kodėl faksas išnyko ir kur jis dar gyvuoja
Fakso aparatų saulėlydis prasidėjo 1990-ųjų pabaigoje, kai plito internetas ir el. paštas. Staiga paaiškėjo, kad dokumentus galima siųsti daug greičiau, pigiau ir geresnės kokybės. El. paštu galėjai išsiųsti ne tik tekstą, bet ir spalvotas nuotraukas, o saugojimas kompiuteryje buvo daug patogesnis nei popierinių kopijų krūvos.
Skaitytuvai ir spausdintuvai tapo pigūs ir prieinami, todėl dokumentus tapo patogu skenuoti ir siųsti kaip el. pašto priedus. Vėliau atsirado ir specialūs internetiniai fakso servisai, kurie leido siųsti „faksus” per internetą.
Tačiau fakso technologija visiškai neišnyko. Ji vis dar naudojama medicinos srityje – ligoninės dažnai siunčia receptus ir medicinos dokumentus faksu, nes tai laikoma saugesniu nei el. paštas. Teisinėje srityje kai kurie dokumentai vis dar turi būti siunčiami faksu, kad būtų teisiškai galiojantys.
Japonijoje fakso aparatai vis dar labai populiarūs – daugelis įmonių juos naudoja kasdienėje veikloje. Tai susiję su kultūriniais ypatumais ir tuo, kad japonų raštas faksu perduodamas geriau nei lotyniškas alfabetas.
Nuo popieriaus iki debesų – fakso ateitis
Nors tradiciniai fakso aparatai beveik išnyko iš kasdienio gyvenimo, pati fakso idėja transformavosi ir gyvuoja naujomis formomis. Šiuolaikiniai „internetiniai faksai” leidžia siųsti dokumentus į tradicinius fakso aparatus tiesiog iš kompiuterio ar telefono.
Tokie servisai kaip eFax, MyFax ar FaxZero veikia kaip tarpininkai – jūs įkeliate dokumentą į jų sistemą, o jie jį konvertuoja į fakso formatą ir išsiunčia per tradicinius telefonų tinklus. Taip galite „faksuoti” net neturėdami fakso aparato.
Medicinos srityje atsiranda vis daugiau specialių, saugių dokumentų perdavimo sistemų, kurios išlaiko fakso patikimumą, bet naudoja šiuolaikinius šifravimo metodus. Kai kurios iš jų net imituoja fakso aparato veikimą, kad būtų suderinamos su esamomis sistemomis.
Fakso aparato istorija puikiai iliustruoja, kaip technologijos vystosi ir keičiasi. Tai, kas kadaise atrodė kaip neįtikėtina ateities technologija, šiandien atrodo archajiška. Tačiau pagrindinė idėja – dokumentų perdavimas per atstumą – išliko ir tik įgavo naują pavidalą. Galbūt už kelių dešimtmečių mūsų šiandieniniai el. laiškai ir debesų technologijos atrodys taip pat senoviškai, kaip mums šiandien atrodo fakso aparatai su jų cypimais ir terminio popieriaus ritinėliais.